Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė papildyti sąrašą Ukrainos separatistais, kurių sąskaitos įšaldomos ir kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, griežtindama sankcijas prorusiškiems su Kijevu kovojantiems maištininkams.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė papildyti sąrašą Ukrainos separatistais, kurių sąskaitos įšaldomos ir kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, griežtindama sankcijas prorusiškiems su Kijevu kovojantiems maištininkams.
Po Briuselyje vykusio susitikimo ministrai paprašė ES diplomatinės tarnybos paruošti naują, separatistams taikomą „juodąjį sąrašą“, dėl kurio galutinis sprendimas bus priimtas iki šio mėnesio pabaigos, informavo diplomatai.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino į „juodąjį sąrašą“ įtraukti ir Kremliaus atstovus.
Kaip teigiama užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai, „pasak ministro, ES turi nedelsiant patvirtinti naujas individualias sankcijas separatistams, Kremliaus atstovams ir jų rėmėjams – politiniam, kariniam ir ekonominiam elitui, propagandos atstovams“.
L. Linkevičius taip pat paragino „parengti naujas sektorines ribojamąsias priemones bei jas įvesti situacijai vietoje rimtai pablogėjus“.
URM teigia, kad po lapkričio 2 dieną ginkluotų separatistų surengtų vadinamųjų rinkimų Luhanske ir Donecke saugumo situacija Rytų Ukrainoje ėmė smarkiai blogėti.
„Toliau siųsdama karinę techniką ir kovotojus į Ukrainą Rusija kuria naują realybę – „naują Padniestrę“ ir akivaizdžiai laužo Minsko taikos susitarimus, todėl ES privalo sugriežtinti atsaką. Rusijai turime nustatyti aiškius terminus padėties deeskalacijai, o jei jų nesilaikoma – įvesti papildomas ES sankcijas“, – pranešime spaudai cituojamas L. Linkevičius.
Ukrainos užsienio reikalų ministras ragina ES pasiųsti „aiškią žinią“ Maskvai
Europos Sąjunga turi kalbėti vienu balsu su Rusija dėl Ukrainos ir būti pasiruošusi pasiųsti „aiškią žinią“, kad ji imsis papildomų sankcijų, jeigu to prireiks, pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.
„Dabar laikas pasiųsti Maskvai aiškią žinią, kad (padėties) Ukrainoje destabilizavimas iššauks naujus ES žingsnius“, – sakė P. Klimkinas, atvykęs į Briuselį derybų su ES užsienio reikalų vadove Federica Mogherini.
„Mes turime skelbti labai aiškią žinią, nurodančią būsimus žingsnius, kuriuos ES yra pasiruošusi ir įsipareigojusi žengti, jeigu padėtis vietoje blogės“, – pareiškė P. Klimkinas interviu naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, bet kokios sankcijos turėtų būti „energingas paketas“, prisidedantis prie ekonominių priemonių, dėl kurių susitarta pastaraisiais mėnesiais, ir kurios taikytinos Rusijos gynybos, energetikos ir finansų sektoriams.
Netrukus po šio jo pareiškimo ES užsienio reikalų ministrai susitarė išplėsti asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos sąrašą, į jį įtraukiant daugiau Ukrainos prorusiškų separatistų, tačiau dar griežtesnių ekonominių sankcijų Maskvai arba atskiriems jos pareigūnams kol kas išvengta.
ES skaldo gilūs vidiniai nesutarimai, kokio griežtumo sankcijos gali būti taikomos Maskvai. Karingiau nusiteikusias šalis, tokias kaip Britanija, Lenkija ir Baltijos valstybės, bando atvėsinti Vokietija ir kai kurios Rytų Europos narės, kurių prekybos ir energetikos sektoriai yra labai susiję su Rusija.
Anksčiau F. Mogherini sakė, kad šios sankcijos, kaip atsakas į rugsėjį pasirašytos Kijevo ir prorusiškų Maskvos palaikomų separatistų paliaubų sutarties pažeidimus, turi būti derinamos su derybomis su Rusija ir reformomis Ukrainoje.
P. Klimkinas anksčiau pirmadienį susitiko su F. Mogherini ir pasirašė sutartį dėl paramos pilietinio saugumo sektoriaus reformai Ukrainoje; taip ES prisidės prie pilietinės visuomenės vystymosi šioje šalyje.
Diplomatiniai šaltiniai praėjusią savaitę sakė, kad F. Mogherini, kurią rytinės valstybės Europoje laiko pernelyg švelnia Maskvai, paklausiusi ministrų, ar jie norėtų, kad ji imtųsi „toliau siekiančių pastangų“, tarp kurių būtų ir pasimatymas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ieškant kontakto su Maskva
Paklaustas apie F. Mogherini vaidmenį, P. Klimkinas pažymėjo, kad „mums ji patinka“ ir pritarė minčiai, kad jai reikėtų siekti ryšio su Maskva – kai Kijevas taip pat mėgina veikti, kad rugsėjo taikos susitarimas būtų atgaivintas.
„Tai yra, reikėtų užtikrinti, kad ES kalbėtų vienu balsu apie Rusiją“, – sakė jis, ragindamas aiškiai pasiryžti, kad bus naujų veiksmų, jeigu Maskva ne visiškai palaikys rugsėjo taikos susitarimą, pasirašytą Baltarusijos sostinėje Minske.
Iš pradžių buvusios sėkmingos, paliaubos dabar yra, galima sakyti, žlugusios, – Vakarai kaltina Maskvą dar didesniu maištininkų rėmimu, kai šie anksčiau šį mėnesį įžūliai surengė rinkimus savo kontroliuojamose teritorijose.
P. Klimkinas dar sakė, kad Ukrainos krizė yra „grėsmė viso žemyno saugumui“ ir Briuseliui reikėtų apsispręsti dėl savo pozicijos.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
