Čekijos prezidento Milošo Zemano necenzūrinė leksika sulaukė nemažai politikų, visuomenės veikėjų neigiamos reakcijos, tačiau didelei masei žmonių tokios nešvankybės galėjo pasirodyti netgi patrauklios, tvirtina LRT radijo korespondentas Prahoje Andrius Kunčina. Pasak politologo Mažvydo Jastramskio, Čekijos prezidentas išties žino – dėl jo perrinkimo spręs ne parlamentas, kaip dar buvo visai neseniai, o piliečiai.
Čekijos prezidento Milošo Zemano necenzūrinė leksika sulaukė nemažai politikų, visuomenės veikėjų neigiamos reakcijos, tačiau didelei masei žmonių tokios nešvankybės galėjo pasirodyti netgi patrauklios, tvirtina LRT radijo korespondentas Prahoje Andrius Kunčina. Pasak politologo Mažvydo Jastramskio, Čekijos prezidentas išties žino – dėl jo perrinkimo spręs ne parlamentas, kaip dar buvo visai neseniai, o piliečiai.
M. Zemano radijui duotas interviu, kuriame jis gausiai vartojo necenzūrinius žodžius, išprovokavo pasipiktinimo bangą šalyje.
LRT radijo korespondentas Prahoje A. Kunčina pasakoja, kad po Čekijos prezidento interviu viešojoje erdvėje pasirodė daugybė politikų bei visuomenės veikėjų komentarų ir reakcijų. „Beveik visos žiniasklaidoje pasirodančios reakcijos be išimties neigiamos, smerkiančios“, – vertina A. Kunčina.
Vis dėlto, pasak žurnalisto, yra nemaža dalis pasyvių žmonių, kuriems toks prezidento pasisakymas galėjo pasirodyti netgi patrauklus. „Galima daryti prielaidą, tą sako ir dalis apžvalgininkų, kad M. Zemanas puikiai suvokia, jog didelei masei žmonių bet kokios nešvankybės yra labai viliojantis dalykas. Ir jis sau leido, matyt, pasirinkti vaidmenį žmogaus, kuris yra arti liaudies. Taigi M. Zemano pareiškimas, galima spėti, daugumos žmonių nešokiravo“, – apibendrina A. Kunčina.
Politologas Mažvydas Jastramskis taip pat primena, kad M. Zemanas yra tiesiogiai išrinktas žmonių, tad taip galbūt „atidirbinėja, nes žino, kad ne parlamentas jį perrinks. [...] Klausimas, kiek Čekijos partijos bei parlamentinė dauguma, kuri dabar smarkiai kritikuojama prezidento, kentės ir nepradės apkaltos.“
M. Zemanas atėjo į valdžią 2013 metų sausį kaip pirmasis tiesiogiai išrinktas Čekijos valstybės vadovas. Iki tol prezidentą rinkdavo parlamentas.
Nenori gadinti santykių su Rusija?
Kaip teigia A. Kunčina, eiliniai gyventojai Čekijoje apie Ukrainos ir Rusijos santykius žino labai nedaug, nes žiniasklaida ten esą labai mažai informuoja apie tai, kas vyksta šiose šalyse.
„Daug kas suvedama į juokingai trumpus pranešimus, todėl akiratis šioje srityje yra pakankamai siauras. Daugelis žmonių, išgirdę prezidentą taip [necenzūriniais žodžiais] vertinant Rusijos politinę opoziciją, gali sau leisti pasakyti: ten visada taip ir kitaip nebuvo; mūsų tai neliečia; mes turime rūpintis savo gerove.
Dabar tokia pozicija yra nusistovėjusi abiejuose parlamento rūmuose, vyriausybė laikosi pozicijos, kad geriau negadinti santykių su Rusija, nepulti glebėsčiuotis su dabartine Kijevo vyriausybe“, – pažymi LRT radijo korespondentas.
Anot politologo M. Jastramskio, Čekijos istorinis santykis su Rusija yra kitoks nei Lietuvos.
„Tai padiktuoja, kad visuomenėje yra mažiau išankstinių neigiamų nuostatų, vyrauja pragmatinis požiūris. Be to, jų kita ir geopolitinė bei geografinė situacija. [...] Turime žinoti, kad tai gerokai anksčiau nei Lietuva industrializuota valstybė, kurioje religijos reikšmė, bendras konservatyvumo lygis yra gerokai mažesni nei pas mus.
Jų politikoje konkuruojama dėl ekonomikos, kai pas mus – dėl užsienio politikos, konservatyvumo, religinių dalykų. Todėl ten dauguma galbūt liberaliau žiūri į tokius pasisakymus“, – svarsto M. Jastramskis.
Primename, kad duodamas interviu nacionaliniam transliuotojui – Čekijos radijui – M. Zemanas kritikavo centro kairiųjų vyriausybę, Rusijos merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ nares pavadino rusišku keiksmažodžiu, apibūdinančiu seniausios pasaulyje profesijos atstoves. Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos verslo magnatas Michailas Chodorkovskis turėtų būti toliau laikomas kalėjime, kaip ir daugelis kitų oligarchų.
