Pasaulyje

2019.03.08 09:45

Kinija svarsto įstatymą, ginsiantį užsienio investicijas šalyje

Penktadienį Kinijos liaudies suvažiavimas svarsto naują užsienio investicijų gynimo įstatymą. Administraciniai suvaržymai ir priverstinis užsienio technologijų nusavinimas, o neretai ir akivaizdžios vagystės tapo vIenu pagrindinių Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracijos argumentų įvesti milijardinius muitus Kinijos prekėms, nors tai ir nesumažino milžiniško Amerikos prekybos deficito prekiaujant su Kinija.

Nors Kinijos liaudies kongresas laikomas aukščiausiu valdžios organu, iš esmės jis tik tvirtina milžinišką valstybę griežtais metodais valdančios Komunistų partijos sprendimus.

Vienas tokių sprendimų – imtis stiprinti užsienio investuotojų apsaugą, nes to pareikalavo Jungtinės Valstijos bei kitos išsivysčiusios pramoninės pasaulio valstybės.

Iki šiol Kinijoje investuojančioms bendrovėms būdavo privaloma perduoti technologijas bendrai steigiamoms įmonėms ir įvedami ribojimai pardavinėti savo produkciją Kinijos vidaus rinkoje.

Bet pastaruoju metu partinė Kinijos valdžia vis daugiau kalba apie tai, kad prie 70-čio artėjantis Komunistų partijos valdymas turi užtikrinti normalų gyvenimą šalies piliečiams, o tai reiškia didinti jų vartojimą.

Tam reikia daugiau vidaus rinkoje gaminamų prekių ir paslaugų, o tam reikia užsienio investuotojų, net jei jie galės pasiimti iš milžiniškos Kinijos rinkos daugiau pinigų.

„Tęskime kovą, kad užtikrintume pergalę statant vidutiniškai pasiturinčią visuomenę visomis prasmėmis, kad naujoje eroje socializmą su Kinijos chrakteristikomis lydėtų sėkmė, kad Kinija taptų didžia socializmo šalimi – klestinti, stipri, demokratinė, aukštos kultūros, harmoninga ir nuostabi, kad būtų įgyvendinta Kinijos svajonė dėl tautos atjaunėjimo“, – sako šalies premjeras Li Keqiangas.

Kita vertus, vienpartinis modelis sudaro itin geras sąlygas partinių funkcionierių korupcijai ir tai smarkiai gadina Pekino režimo įvaizdį, ypač kovojant su skurdu valstietiškose provincijose. Pagal komunistų valdžios planus, didžiausias skurdas turi būti likviduotas per artimiausius kelerius metus.

„Šimto mylių kelionėje pirmosios 90 mylių gali būti laikomos tik pusiaukele. Nėra prasmės ieškoti greitos sėkmės ir naudos, neverta klastoti pasiekimų. Atėjo laikas pašalinti tuos, kurie tai daro“, – kalbėjo Kinijos lyderis Xi Jinpingas.

Pinigų tokiems planams gali suteikti tik užsienio investuotojai, todėl Kinijos valdžia, atrodo, linkusi pereiti prie labiau civilizuotų santykių.

„Pagal įstatymo projektą, užsienio investicijos bus skatinamos ir ginamos, aiškiai pareiškiant, kad Kinija įstatymais saugo užsienio investuotojus ir užsienio kompanijų finansuojamų įmonių intelektinę nuosavybę bei draudžia administracinėmis priemonėmis priverstinai perimti technologijas. Tai be jokios abejonės turėtų sustiprinti visaapimančią užsienio investuotojų teisinę apsaugą“, – sako Kinijos Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos vicepirmininkas Ningas Jizhe.

Sunku pasakyti, kokią įtaką toks įstatymas padarys visam pasaulio ūkiui svarbiai prekybai tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Kol kas prezidento D. Trumpo politika taip ir nesumažino milžiniško tarpusavio prekybos deficito. Nepaisant įvestų muitų ir kitų sankcijų, jis net dar padidėjo.