Pasaulyje

2019.03.07 17:01

„Huawei“ iškėlė bylą JAV dėl draudimo valstybės įstaigoms naudoti jos gaminius

BNS2019.03.07 17:01

Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ ketvirtadienį paskelbė kelianti bylą JAV administracijai dėl draudimo šalies federalinėms agentūroms ir įstaigoms naudoti bendrovės gaminius, taip atidarydama teisinį frontą kovoje su Amerikos perspėjimais, kad šie produktai gali pasitarnauti Kinijos žvalgybos tarnyboms.

„Huawei“ nurodė, kad ieškinys buvo iškeltas JAV apygardos teisme Pleine Teksase. Jame ginčijamas 2019 metais priimtas gynybos įstatymas, kuriuo vyriausybės agentūroms draudžiama pirkti bendrovės įrangą ir paslaugas ar bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kurios yra „Huawei“ klientai.

Šis žingsnis gali visam pasauliui duoti ženklą, kad „Huawei“ yra pasiryžusi pasitelkti visas priemones, įskaitant nacionalinius teismus, kad užkirstų kelią mėginimams pašalinti ją iš varžybų dėl 5G rinkos – greitųjų telekomunikacijų ateities.

„JAV Kongresas ne kartą nesugebėjo pateikti jokių įrodymų, kurie paremtų jo suvaržymus „Huawei“ produktams. Esame priversti imtis šių teisinių veiksmų kaip deramos ir vienintelės išeities“, – sakoma „Huawei“ dabartinio pirmininko Guo Pingo pareiškime.

„Jei šio įstatymo būtų atsisakyta, o taip ir turėtų būti, „Huawei“ galėtų Jungtinėms Valstijoms pateikti pažangesnių technologijų ir padėti įdiegti geriausius 5G tinklus.“

Guo Pingas pareiškė, kad bendrovė reikalauja atlyginti nuostolius, kurių dydžio nenurodė.

„JAV vyriausybė deda visas pastangas, kad pakenktų bendrovės reputacijai“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta technologijų milžinės būstinėje Pietų Kinijos Šendženo mieste.

Guo Pingas spaudos konferencijoje taip pat pareiškė, kad JAV vyriausybė įsilaužė į bendrovės serverius ir vogė jos elektroninius laiškus, bet daugiau detalių nepateikė.

Vašingtonas „Huawei“ jau seniai laiko galima grėsme. JAV administracijai visų pirma užkliuvo bendrovės įkūrėjo ir buvusio Kinijos kariuomenės inžinieriaus Ren Zhengfei praeitis.

Nerimas dar padidėjo, kai „Huawei“ tapo pasauline telekomunikacijų tinklų įrangos, kuri jungia didžiąją dalį pasaulio, sektoriaus lydere ir viena pažangiausių išmaniųjų telefonų gamintojų.

Ieškinyje teigiama, kad ginčijamas teisės aktas prilygsta „nekonstituciniam vykdomosios ir (arba) teisminės valdžios įgaliojimų panaudojimui“ ir kad juo iš „Huawei“ atimama galimybė būti „tinkamai išklausytai“, kad bendrovė galėtų paneigti jai mestus kaltinimus.

Jokių bandymų „apeiti“ saugumą

Nerimą dėl „Huawei“ dar padidino Pekino neseniai priimtas įstatymas, pagal kurį Kinijos bendrovės įpareigojamos padėti vyriausybei nacionalinio saugumo srityje.

Jungtinės Valstijos ne kartą įspėjo, jog Kinijos komunistinė vyriausybė gali manipuliuoti „Huawei“ įranga tam, kad galėtų šnipinėti kitas šalis ir sutrikdyti svarbias komunikacijas. Vašingtonas taip pat ragina pasaulio valstybes saugotis bendrovės.

Visa tai vyksta tuo metu, kai pasaulis rengiasi diegti itin sparčius 5G telekomunikacijų tinklus ir „Huawei“ šiame procese atliks vieną pagrindinių vaidmenų.

Atsižvelgusi į spaudimą, „Huawei“ pastaraisiais mėnesiais ėmė įgyvendinti agresyvią viešųjų ryšių kampaniją, o viešumo paprastai vengiantis bendrovės įkūrėjas Ren Zhengfei ne kartą davė interviu užsienio žiniasklaidai, kad paneigtų kaltinimus.

Šią savaitę bendrovė naujienų organizacijas pakvietė į ekskursiją po jos gamyklą ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros centrą Guangdongo provincijoje.

Įtampą taip pat didina JAV ir Kinijos tęsiamos derybos dėl prekybos bei „Huawei“ finansų direktorės Meng Wanzhou, kuri yra Ren Zhengfei dukra, suėmimas 2018 metų gruodį.

Kanados teismas trečiadienį paskelbė, kad JAV prašymas išduoti Meng Wanzhou, kurią Vašingtonas kaltina JAV sankcijų Iranui pažeidimu, bus pradėtas nagrinėti gegužės 8 dieną. Tokių pat kaltinimų sulaukė ir „Huawei“, o du bendrovės padaliniai buvo apkaltinti telekomunikacijų grupės „T-Mobile“ komercinių paslapčių vagyste.

Vėliau, galimai kerštaujant už Meng Wanzhou suėmimą, Kinijoje buvo sulaikyti du Kanados piliečiai.

„Huawei“ pareigūnai pareiškė, kad 170 šalių veikianti bendrovė nėra padariusi jokių esminių saugumo pažeidimų ir niekada nebuvo gavusi Kinijos vyriausybės prašymų įdiegti įrangą, galinčią „apeiti“ saugumo sistemas ar rinkti žvalgybos duomenis.

Visgi bendrovės vyriausiasis teisininkas Songas Liupingas pripažino, jog pagal Kinijos įstatymus gali būti pareikalauta, kad „Huawei“ bendradarbiautų su vyriausybe, tačiau pabrėžė, jog tai gali būti daroma tik tokiais klausimais kaip terorizmas ar nusikalstama veikla.

„Tačiau jei toks prašymas neapsiribotų tuo, kas nustatyta įstatyme, mes jo nevykdytume“, – pareiškė Songas Liupingas ir pridūrė, jog tokios įrangos įdiegimas taptų komercine „savižudybe“, jei viskas iškiltų į viešumą.

Konkurencijos baimė?

„Huawei“ pareigūnai neigė, kad privati įmonė „priklauso“ Kinijos vyriausybei ar patiria jos „įtaką“.

Visgi kai kurie Kinijos stebėtojai teigia, jog yra labai mažai tikėtina, kad Ren Zhengfei būtų galėjęs savo bendrovę į tokias aukštumas tokiame strateginės svarbos sektoriuje iškelti be Pekino paramos, juolab kad Kinija yra aiškiai pareiškusi, kad jos tikslas yra tapti pasauline aukštųjų technologijų srities lydere.

Jungtinės Valstijos bene labiausiai nerimauja dėl to, kad Kinija per „Huawei“ gali skleisti technologijų srityje pažengusios policinės valstybės – o ji, šalį valdant prezidentui Xi Jinpingui, vis labiau stiprėja, – įtaką.

Guo Pingas pareiškė manąs, kad Jungtinių Valstijų kampaniją prieš „Huawei“ iš dalies lemia tai, jog Vašingtonas pavėluotai suvokė, jog bendrovė tapo konkurente Amerikos technologijų lyderiams.

„Huawei“ įranga laikoma gerokai pažangesne nei konkurentų, pavyzdžiui, „Ericsson“ ar „Nokia“.

„Gal Jungtinės Valstijos bijo, jog kitos šalys gali pasivyti ir pradėti naudoti pažangesnes 5G technologijas?“ – klausė Guo Pingas.