2014 metų Nobelio taikos premija skirta Kailashui Satyarthi ir Malalai Yousafzai už pastangas mažinti vaikų ir jaunimo priespaudą bei kovą už teisę į išsilavinimą.
2014 metų Nobelio taikos premija skirta indui Kailashui Satyarthi ir pakistanietei Malalai Yousafzai už pastangas mažinti vaikų ir jaunimo priespaudą bei kovą už teisę į išsilavinimą.
Be auksinių medalių, kurie laureatams bus įteikti per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, jie taip pat pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) piniginį prizą.
„Parodydamas didžiulę asmeninę drąsą K. Satyarthi, išlaikydamas Ghandi tradiciją, vadovavo įvairiems taikiems protestams ir demonstracijoms prieš žiaurų vaikų išnaudojimą siekiant finansinės naudos. Jis taip pat prisidėjo prie svarbių tarptautinių konvencijų dėl vaikų teisių, – sakoma Nobelio komiteto pranešime. – Mūsų dienomis pasaulyje yra 168 mln. dirbančių vaikų. 2000 metais tas skaičius buvo 78 mln. didesnis. Pasaulis labiau priartėjo prie tikslo eliminuoti vaikų darbą.“
K. Satyarthi penktadienį sakė, jog jam „malonu“, kad laimėjo Nobelio taikos premiją, kurią pavadino „mūsų kovos už vaikų teises pripažinimu“. 60 metų K. Satyarthi taip pat padėkojo Nobelio komitetui už tai, kad jis „pripažino sunkią padėtį milijonų vaikų, kenčiančių šiame šiuolaikiniame amžiuje“, pranešė naujienų agentūra „Press Trust of India“.
Aktyvistas vadovauja judėjimui „Pasaulinis žygis prieš vaikų darbą“ (Global March Against Child Labor), kuris vienija apie 2 tūkst. visuomeninių organizacijų 140-yje pasaulio šalių.
K. Satyarthi padėjo atgauti laisvę dešimtims tūkstančių vaikų, kurie buvo įtraukti į verslininkų, žemvaldžių ar kitokią vergiją.
Komentuodamas jam skirtą apdovanojimą, K. Satyarthi padėkojo „gyvybingai“ ir „energingai“ Indijos demokratijai už ko kampanijos sėkmę.
„Kažkas, kas gimė Indijoje, įgijo pasaulinį mastą, ir dabar mes turime pasaulinį judėjimą prieš vaikų darbą“, – pažymėjo jis interviu Indijos televizijai.
„Gavęs šį apdovanojimą jaučiu, kad žmonės dabar skirs daugiau dėmesio vaikų pasaulyje reikalui“, – sakė K. Satyarthi.
M. Yousafzai – pasaulinė mergaičių švietimo ikona
„Nepaisant jauno amžiaus, M. Yousafzai jau keletą metų kovoja už mergaičių teisę į išsilavinimą ir parodė pavyzdį, kad vaikai ir jauni žmonės gali prisidėti gerinant jų pačių padėtį. Ji tai darė pačiomis pavojingiausiomis aplinkybėmis. Herojiškų pastangų dėka ji tapo pagrindiniu balsu už mergaičių teisę į išsilavinimą“, – laureatės nuopelnus vardina Nobelio Taikos premijos teikėjai.
Pakistano vyriausybės vadovas Nawazas Sharifas pasveikino kovos už vaikų teisę į švietimą aktyvistę M. Yousafzai laimėjus Nobelio taikos premiją ir pavadino šią paauglę „šalies pasididžiavimu“.
„Ji yra Pakistano pasididžiavimas. Jos dėka jos tautiečiai jaučia pasididžiavimą. Jos pasiekimas neturi analogų ir yra neprilygstamas. Viso pasaulio mergaitės ir berniukai turi imti pavyzdį iš jos kovos ir atsidavimo“, – sakoma premjero pareiškime.
M. Yousafzai narsi kova už vaikų teises, kurios nesustabdė netgi jos gyvybei pavojų sukėlęs Talibano išpuolis, pavertė ją pasauliniu žmogaus teisių simboliu ir tarptautine aktyviste.
Tik nedaugelis paauglių galėtų pasigirti pretendavę į Nobelio premiją arba praleidę savo 17-ąjį gimtadienį įtikinėdami Nigerijos prezidentą dėti didesnes pastangas išvaduoti šimtus merginų, pagrobtų islamistų kovotojų.
Tačiau Malala – ne paprasta paauglė.
Visuomenės akiratyje ji jau buvo ne vienus metus, kai 2012 metų spalio 9 dieną kaukėkas Talibano smogikas įlipo į jos mokyklos autobusą, paklausė „Kuri yra Malala?“ ir šovė jai į galvą.
Jos tėvas Ziauddinas, mokyklos direktorius ir užgrūdintas kovotojas už šveitimą, padėjo savo itin talentingai dukrai iš Svato slėnio šiaurės vakarų Pakistane iškilti į rampų šviesą.
2009 metais, kai dar tebuvo 11-metė mergaitė, padrąsinta tėvo Malala pradėjo rašyti tinklaraštį BBC tinklalapyje urdu kalba. Jame mergaitė pasakojo apie Talibano grėsmės temdomą gyvenimą Svato slėnyje, kur islamistai draudė mergaitėms lankyti mokyklas.
Teritoriją, kurią Malala su meile vadindavo „mano Svatas“, Talibanas užėmė 2007 metais ir įvedė brutalų kruviną valdymą.
Oponentai buvo žudomi; žmonės būdavo viešai nuplakami už numanomus šariato pažeidimus; moterims drausta apsipirkinėti turguose, o mergaitėms būdavo neleidžiama lankyti mokyklų.
Savo tinklaraštyje, kurį Malala rašė prisidengusi slapyvardžiu, mintys buvo dėstomos aiškiai ir vaikiškai atvirai, atverdamos langą, per kurį buvo galima įžvelgti Pakistaną slegiančius sunkumus.
Tačiau tik po išpuolio 2012 metais ir beveik stebuklingo Malalos pasveikimo vienoje Didžiosios Britanijos ligoninėje ji tapo išties pasaulinio masto veikėja.
Buvęs Britanijos premjeras Gordonas Brownas, Jungtinių Tautų (JT) specialusis pasiuntinys švietimo reikalams, aplankė Malalą ligoninėje tuojau po to, kai ji buvo atvežta, ir parėmė jos siekius peticija, kurią įteikė Pakistano vyriausybei.
Iškili kovotoja už žmogaus teises
Nuo to laiko ji tapo tarptautine žvaigžde – iškilia ir lengvai atpažįstama veikėja kovoje už žmogaus teises.
2013 metų liepą ji buvo pasveikinta atsistojusių klausytojų ovacijomis, kai sakė kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, žadėdama, kad niekada nebus nutildyta.
Vėliau praeitais metais ši paauglė pelnė Europos Sąjungos (ES) skiriamą prestižinę Sacharovo žmogaus teisių premiją.
17-metė švietimo aktyvistė taip pat išleido autobiografiją ir buvo pakviesta į arbatėlę su Britanijos karaliene Elizabeth II, o savo šlove pranoko daugelį kino žvaigždžių.
2013 metais duodama interviu televizijos CNN laidų vedėjai Christiane Amanpour per viešą renginį Niujorke, į kurį buvo išpirkti visi bilietai, Malala sakė norinti tapti Pakistano premjere, kad „išgelbėtų“ savo šalį.
Autobiografinėje knygoje „Aš esu Malala“ (I am Malala) ji atskleidė ir kitokią savo paaugliško gyvenimo pusę, prisipažindama, kad yra kanadiečio popmuzikos dainininko Justino Bieberio ir romantiškos kino sagos apie vampyrus „Saulėlydis“ (Twilight) gerbėja.
Tačiau ji išliko aktyviste. Anksčiau šiais metais per savo 17-ąjį gimtadienį Malala viešėjo Abudžoje ir spaudė Nigerijos prezidentą Goodlucką Jonathaną susitikti su šimtais tėvų, kurių dukros buvo pagrobtos islamistų grupuotės „Boko Haram“.
Praeitais metais Pakistano kariškiai paskelbė suėmę 10 įtariamų Talibano kovotojų, kaltinamų dėl pasikėsinimo į M.Yousafzai gyvybę.
Tačiau tų įtariamųjų bylos perdavimas teismui gali ilgai užtrukti. Sustabarėjusios Pakistano teisės sistemoje bylos dažnai įstringa teismuose ne vieniems metams.
Tačiau su Pakistano Talibanu susijusi nauja griežtosios linijos grupuotė „Jamat-ul-Ahrar“ paneigė kariškių pareiškimus, sakydama, kad iš trijų vyrų, atsakingų už mėginimą nužudyti Malalą, vienas yra miręs, o kiti du tebėra laisvėje.
M. Yousafzai tapo visų laikų jauniausia Nobelio premijos laureate, pranokdama Australijoje gimusį Britanijos mokslininką Lawrence`ą Braggą, kuris 1915-aisiais, būdamas 25 metų, pasidalijo Nobelio fizikos premiją su savo tėvu Williamu Henry Braggu.
Nobelio komitetas šiemet apsvarstė rekordiškai daug kandidatų – 278, tačiau žinomi tik tie vardai, kuriuos paskelbė jų teikėjai.
Komiteto svarstymai tęsėsi beveik iki paskutinės minutės, o sprendimas buvo priimtas tik praeitą savaitę, pranešė Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK.
Pernai premija skirta Cheminio ginklo draudimo organizacijai, 2012-aisiais – Europos Sąjungai.
Apdovanojimas už indėlį siekiant taikos pasaulyje yra paskutinė iš šiais metais paskirtų originalių Nobelio premijų. Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.
