Pasaulyje

2019.03.04 17:57

Estijos rinkimuose pasigirdo euroskeptikų balsas

Justinas Šuliokas, LRT.lt2019.03.04 17:57

Nors Estijos parlamento rinkimuose daugiausia balsų surinko liberali Reformų partija, didžiausia nugalėtoja galima laikyti ultradešiniuosius EKRE, kurie iš marginalios partijos tapo trečia didžiausia politine jėga šalyje. Pasak politologo Liutauro Gudžinsko, rinkėjai taip galėjo nubausti tradicines partijas už tai, kad sudarė koaliciją su šalies rusakalbiams gyventojams atstovaujančia Centro partija.

Sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose Reformų partija surinko 28,8 proc. balsų, dabartinio premjero Juri Ratas Centro partija liko antra su 23 proc., o į trečią vietą pakilo Estijos konservatyvi liaudies partija, EKRE, surinkusi 17,8 proc. balsų.

„EKRE išpopuliarėjimas labai stiprus, jie įsitvirtino kaip trečioji jėga. Galima laikyti juos rinkimų nugalėtojais, turint omenyje partijos ideologiją, kuri yra griežtai euroskeptinė ir konservatyvioji dešinioji“, – rezultatus portalui LRT.lt komentavo VU TSPMI lektorius, politologas Liutauras Gudžinskas.

Valdančiųjų pralaimėjimas

Į Estijos parlamentą taip pat patenka konservatyvioji „Isamaa“ (Tėvynė) partija ir Estijos socialdemokratų partija.

„Būtent konservatoriai ir socialdemokratai galbūt būtų vieni labiausiai nukentėjusių, kaip ir Centro partija, kuri patyrė tam tikrą nuosmukį. Tai valdančiosios partijos, visuomenė išreiškė tam tikrą nepasitenkinimą“, – sako L. Gudžinskas.

Jo nuomone, konservatorius ir socialdemokratus rinkėjai nubaudė už tai, kad jie 2016 metais sulaužė tam tikrą iki tol galiojusį tabu Estijos politikoje – neiti į koaliciją su Centro partija, kurią daugiausia palaiko rusakalbiai gyventojai ir kuri buvo laikoma prorusiška.

„Iki šiol buvo pasidalijimas, kad Centro partija yra izoliuojama, marginalizuojama, o etniniams estams atstovaujančios partijos – ar tai būtų liberalai, ar tai būtų socialdemokratai, ar konservatoriai – nepriklausomai nuo ideologinių skirtumų sudaro koalicijas. Bet 2016 buvo sudaryta naujoji koalicija, kuri lėmė jau iš pat pradžių tam tikrą populiarumo smukimą tiek socialdemokratams, tiek konservatoriams. Ir šitie rinkimų rezultatai, atrodytų, gana dėsningi“, – pabrėžė L. Gudžinskas.

Tiesa, Centro partijai iš dalies pavyko pralaužti politinę izoliaciją ir dabar net ir rinkimus laimėjusi Reformų partija, vadovaujama europarlamentarės Kajos Kallas, neatmeta galimybės sudaryti su ja koalicijos.

„Taip, dabar ją sunku laikyti oficialiai prorusiška… partijos lyderis (premjeras Juri Ratas) įrodė, kad jis yra geras vadovas ir tikrai ne įtartinas veikėjas, bet tam tikri nacionaliniai sentimentai vis vien groja ir bent jau mažesniems koalicijos partneriams tai buvo iššūkis, dėl kurio jie nukentėjo“, – sakė L. Gudžinskas.

Politologas Lukas Pukelis LRT RADIJUI sakė, kad Centro partija, savo ruožtu, dalies rinkėjų palankumo neteko dėl padidėjusių mokesčių.

„Estijos Centro partija prieš tai ilgą laiką buvo opozicinė partija ir per tą laiką jie buvo pažadėję rinkėjams labai daug dalykų, pavyzdžiui, progresinių mokesčių sistemos įvedimą. Ir jie bandė tą dalyką padaryti būdami valdžioje, dėl ko gavosi taip, kad nemažai daliai Estijos piliečių mokesčiai pakilo ir tas sukėlė tam tikrą nusivylimą valdžia, – sakė L. Pukelis. – Reformų partija apklausose pradėjo kilti kelios savaitės iki rinkimų, aplenkė Centro partiją būtent tada, kada atėjo laikas estams pildyti mokesčių deklaracijas ir sužinoti, kiek mokesčių jiems reikės mokėti papildomai ar kiek mokesčių jie galės susigrąžinti.“

Euroskeptikų sėkmė

Vis dėlto ryškiausias šių rinkimų rezultatas – euroskeptiškoji EKRE savo atstovų skaičių parlamente padidins nuo 7 iki 18.

Nors valdančiąją koaliciją formuosianti Reformų partija suskubo pareikšti, kad neketina vienyti jėgų su EKRE, jos balsas bus juntamas parlamente, mano L. Gudžinskas. „Net jei ji ir nebus koalicijoje, jos stiprus balsas darys poveikį politinei sistemai ir tikėtina, kad bus daug daugiau diskusijų dėl geopolitinės krypties, dėl sociokultūrinių klausimų ir panašiai“, – sakė jis.

„Stipri euroskeptiška partija yra naujas reiškinys Estijos politinėje sistemoje“, – priduria jis. Nors dauguma šalies gyventojų palaiko Europos Sąjungą, euroskeptiško diskurso stiprėjimas gali sietis ir su pasaulinėmis tendencijomis, ir su specifiniu Estijos kontekstu.

„Reikia turėti minty, kad nuo 2004 metų, kai Estija įstojo į Europos Sąjungą, nemaža dalis žmonių nepasitikėjo ES, neigiamai ją vertino. Viena iš priežasčių tai, kad – kaip ir Latvijos atveju – ES privertė Estiją suteikti daugiau teisių rusakalbiams gyventojams. Tai kėlė dalies žmonių nepasitenkinimą“, – sakė L. Gudžinskas.

„Prie to pastaruoju metu prisidėjo ir tai, ką mes matome kitose šalyse, pabėgėlių krizė ir įvairios kvotos sukėlė nepasitenkinimo ir EKRE sugebėjo tą vykusiai išnaudoti ir tinkamai įtvirtinti savo balsą, kuris yra drąsiai euroskeptiškas“, – mano jis.

Stabiliausia politinė sistema regione

Nepaisant kraštutinės dešinės sustiprėjimo, Estija išlieka stabilios partinės sistemos pavyzdžiu.

„Matome, kad visgi partinė sistema yra gana stabili. Partijų parlamente netgi sumažėjo, – LRT.lt sakė L. Gudžinskas. – Estijos partinė sistema Baltijos regione ir apskritai Vidurio–Rytų Europoje laikoma gana stabilia ir šiuo atveju tai pasitvirtino, jie tą išlaikė.“

L. Pukelio manymu, realiausia valdančioji kombinacija – Reformų partijos vadovaujama koalicija su konservatoriais ir socialdemokratais.

„Kadangi rinkimus neginčijamai laimėjo Reformų partija, vadinasi jiems bus pavesta formuoti vyriausybę. Ir vėlgi variantų nėra daug, – LRT RADIJUI sakė jis. – Yra minimalios laiminčios koalicijos variantas, tai būtų Reformų partija su EKRE, bet kaip buvo minėta, šitą variantą visi atmeta iš karto. Kitas variantas – vaivorykštinė koalicija tarp Reformų partijos ir Centro partijos, bet jis vėlgi nėra labai realaus, kadangi tai yra dvi pagrindinės viena kitai oponuojančios partijos Estijoje ir kad jos taip imtų bendradarbiauti iškart po rinkimų yra mažai tikėtina.“

„Labiausiai tikėtinas variantas yra tas, kad Reformų partija sudarys koaliciją su „Isamaa“ ir Socialdemokratų partija. Tiek su viena, tiek su kita Reformų partija jau buvo vyriausybėje ne vieną kartą, jie turi daug bendros patirties, tačiau ir bendro bagažo. (…) Taigi bus toks variantas, kad nė viena partija pernelyg nesidžiaugs, bet kitos normalios alternatyvos tam bent artimiausiu metu nėra.“

Pokyčių Estijos užsienio politikoje taip pat nesitikima.

„Proeuropietiškos jėgos turi aiškią daugumą. EKRE greičiausiai bus izoliuota ir tiek“, – sakė L. Gudžinskas.