Ukrainą pirmadienį pasiekė pirmieji neginkluoti bepiločiai orlaiviai, kuriuos naudos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnai, prižiūrintys paliaubas separatistiniame rytiniame regione, pranešė ESBO.
Ukrainą pirmadienį pasiekė pirmieji neginkluoti bepiločiai orlaiviai, kuriuos naudos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnai, prižiūrintys paliaubas separatistiniame rytiniame regione, pranešė ESBO.
Stebėtojai naudos keturis bepiločius aparatus, kurie skraidys palei Ukrainos ir Rusijos sieną, taip pat virš prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų, pagal Maskvos ir Kijevo taikos susitarimą, pasirašytą Minske rugsėjo 5 dieną, ESBO atstovas Michaelas Bociurkiwas sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, tie aparatai dar neišvyko iš muitinės, o juos naudoti bus galima pradėti tik atvykus papildomiems civiliams ekspertams, kurie juos valdys nuo žemės.
Prancūzijos gynybos ministras Jeanas-Yves`as Le Drianas sekmadienį sakė, kad Prancūzija ir Vokietija taip pat planuoja pasiųsti bepiločių orlaivių į Ukrainą artimiausiomis dienomis.
M. Bociurkiwas pažymėjo, kad kol kas neaiški, ar tie aparatai bus naudojami ESBO misijos, ar skraidys atskirai.
„Derybos dėl šio klausimo vyksta itin aukštu lygiu“, – jis aiškino kalbėdamas telefonu.
Atstovas pridūrė, kad ESBO ketina dvigubai padidinti savo stebėtojų kontingentą rytų Ukrainoje – nuo 80 iki 160 pareigūnų. Visa šios organizacijos komanda konflikto krečiamoje šalyje išaugtų nuo 250 iki 500 pareigūnų.
„Mes liksime neginkluota civilinė misija“, – pabrėžė M. Bociurkiwas.
Rugsėjo 5 d. susitarime, kurį taip pat pasirašė du separatistų lyderiai, raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas dėl rytinių regionų, kuriuose gyvena daugiausiai rusakalbiai, statuso Ukrainos sudėtyje.
Tą sutartį sutvirtino rugsėjo 19 d. pasirašytas susitarimas, pagal kurį konflikto šalys įsipareigojo nustatyti 30 kilometrų pločio buferinę zoną palei fronto liniją, iš kurios turi būti atitraukta sunkioji ginkluotė.
Ukrainos parlamentas atskirai patvirtino prezidento Petro Porošenkos pasiūlymą, kad maištingiesiems regionams trejiems metams būtų suteikta autonomija, kol vyks politinės derybos.
Tas susitarimas padėjo sumažinti smurtą rytų Ukrainoje, bet padriki susirėmimai nesiliovė ir nuo pirmosios sutarties pasirašymo pareikalavo dar bent 80 Ukrainos vyriausybės pajėgų karių bei civilių, taip pat nežinomo skaičiaus sukilėlių gyvybių.
Prorusiški sukilėliai toliau kasdien atakuoja pagrindinį oro uostą prie separatistų pagrindinės tvirtovės Donecko, o sukilėlių lyderiai žadėjo ateinančio mėnesio pradžioje surengti nepriklausomus rinkimus.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
