Vladimiras Rubanas nedirba Ukrainos vyriausybei ir nevilki uniformos. Vis dėlto jo dėka dešimtys į separatistų nelaisvę Donbase pagrobtų Ukrainos karių grįžo atgal pas savo šeimas ir užsimezgė kontaktas tarp abiejų kariaujančių pusių, rašo naujienų svetainė foreignpolicy.com.
Vladimiras Rubanas nedirba Ukrainos vyriausybei ir nevilki uniformos. Vis dėlto jo dėka dešimtys į separatistų nelaisvę Donbase pagrobtų Ukrainos karių grįžo atgal pas savo šeimas ir užsimezgė kontaktas tarp abiejų kariaujančių pusių, rašo naujienų svetainė foreignpolicy.com.
V. Rubanas susidūrė su pasirinkimu: iš 40 saulėje nugairintų, išsekusių, purvinų Ukrainos karių, kurie buvo laikyti nelaisvėje Donecke rugsėjo pradžioje, prorusiški smogikai buvo pasiruošę išleisti tik aštuonis.
„Aš turėjau pirštu parodyti kas pasiliks ir, tikėtina, mirs, o kas grįš namo pas savo šeimas“, – teigė V. Rubanas, paslaptingas buvęs generolas leitenantas, tikėtina, tarnavęs Ukrainos saugumo tarnyboje.
Per pastaruosius keturis mėnesius V. Rubanas derėjosi dėl pagrobtų mažiausiai 200 Ukrainos karių paleidimo. Jo užduotis – keliauti į teroristų kontroliuojamą teritoriją ir išsiderėti lengvatas net iš didžiausią baimę keliančių smogikų vadų. Ukrainoje dėl savo veiklos jis tapo savotišku nacionaliniu herojumi, o TV kanalas „Hromadske.tv“ neseniai kartu su juo vyko į Donecką, kur filmuojamas dokumentinis filmas apie jį.
V. Rubano laimei, Donecko smogikai pareiškė, kad aštuoni kariai, turintys daugiausiai vaikų, bus paleisti. Vėliau pavyko išsiderėti dėl dar dviejų pagrobtųjų paleidimo – vienas buvo paleistas, nes jam buvo vos 19 m., o kitą paskatino paleisti kartu su V. Rubano keliavusios Eurovizijos nugalėtojos Ruslanos žodžiai. Ruslana perdavė pagrobtojo kario motinos žodžius.
Po rugsėjo 5 d. pasirašytų paliaubų vienu iš būtinų žingsnių taikos procesui užtikrinti tapo pagrobtųjų paleidimas. Tai tik vienas iš punktų taikos plane, su kuriuo nedviprasmiškai sutiko ir Donecko bei Luhansko teroristai. Rusijos ambasadorius Ukrainoje teigia, kad kiekviena iš kovojančių pusių laiko apie 1000 pagrobtųjų – tiek civilių gyventojų, tiek karių. Šį skaičių patvirtino ir V. Rubanas.
Rugsėjo 12 d. 36 pagrobti Ukrainos kariai buvo iškeisti į 31 pagrobtą prorusišką teroristą, o rugsėjo 14 d. abi pusės apsikeitė 73 asmeninis. Vis dėlto didžioji dalis kovotojų tebėra nelaisvėje.
V. Rubanas yra vienintelis profesionalus įkaitų iškeitimo derybininkas Ukrainoje, kuris iki šiol tyliai derasi su nelaisvėje laikomų pagrobtųjų prižiūrėtojais. Jis taip pat laikomas vienu iš geriausiai dirbančių taikdarių kare, kur dažnai Ukrainos vyriausybės atstovai atsisako susitikti su Donecko ir Luhansko kovotojais.
Savo darbu V. Rubanas siekia pagerinti susišnekėjimą tarp dviejų kariaujančių pusių ir pagelbėti taikos procesui. Nors oficialiai jo vadovaujama karo veteranų grupė „Pareigūnų korpusas“ ir nėra susijusi su Ukrainos vyriausybe ar kariuomene, tačiau V. Rubanas palaiko gerus santykius su svarbiais pareigūnais Kijeve ir Dniepropetrovske.
„Tai ne mūsų karas, bet („Pareigūnų korpusas“) gali padėti žmonėms kautis tinkamai ir, tikimės, baigti karą. Mūsų misija yra baigti šį brolžudišką karą“, – tikino V. Rubanas.
Pats V. Rubanas nenoriai kalba apie tai, ar yra tarnavęs Ukrainos specialiosiose tarnybose. Jam jau pavyko pravesti sėkmingas derybas dėl 17 kalinių išlaisvinimo iš Horlivkos miesto smogikų vado Igorio Bezlerio-„Velnio“, pagarsėjusio savo žiaurumu ir legendomis, kad vienam iš pagrobtųjų nudyrė odą, nelaisvės. Pastarosiomis savaitėmis jo dėka buvo išlaisvinta keletas grupių po 15, 16 ir 20 pagrobtųjų Donecke.
Svarbu pažymėti, jog už pagrobtųjų išleidimą nėra siūlomi pinigai, dažniausiai Ukrainos kariai iškeičiami į nelaisvėje laikomus prorusiškus smogikus.
Save pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ aukščiausios tarybos pirmininkas Borisas Litvinovas teigė, kad sėkmingai veikti V. Rubanui padeda tai, jog jis turi ryšių su Rusijos žvalgyba ir nebėra aktyvus generolas.
„Jį gerai priima Ukrainos prezidentūroje. Jie jo klauso. O dėl jo turimos patirties – jis moka prieiti prie lauko vadų (smogikų)“, – teigė B. Litvinovas.
Nors daugybė žmogaus teises ginančių organizacijų praneša apie nehumanišką abiejų pusių elgesį su nuteistaisiais, tačiau, pasak V. Rubano, padėtis keičiasi.
Rugsėjo pradžioje abi kariaujančios pusės susitarė nebekankinti pagrobtųjų.
„Jie pamatė, kad taip yra geriau. Ir pagrobtieji išeina gyvi“, – susitarimą su teroristais pakomentavo V. Rubanas.
