Naujienų srautas

Pasaulyje2012.10.23 23:29

Rusija mini „Nord Ost“ tragedijos dešimtąsias metines

Rusija mini kruvino išpuolio dešimtmetį, per kurį čečėnų kovotojai Maskvoje užgrobė teatrą, pradėdami įkaitų dramą, nusinešusią 130 žmonių gyvybių. Aukų šeimos tebeieško atsakymų, kodėl apsiausties nutraukimui Rusijos pajėgos panaudojo pražūtingas dujas.

Rusija mini kruvino išpuolio dešimtmetį, per kurį čečėnų kovotojai Maskvoje užgrobė teatrą, pradėdami įkaitų dramą, nusinešusią 130 žmonių gyvybių. Aukų šeimos tebeieško atsakymų, kodėl apsiausties nutraukimui Rusijos pajėgos panaudojo pražūtingas dujas.

2002 metų spalio 23 dieną Dubrovkos teatre kovotojai įsiveržė į sceną, kurioje buvo rodomas populiarus miuziklas „Nord Ost“. Tuo metu salėje buvo 912 žmonių, tarp jų – daug vaikų.

Netrukus televizijoje pasirodė Movsaro Barajevo grupės pareiškimas, įrašytas prieš kelias dienas. Teroristai pasiskelbė mirtininkais ir pareikalavo išvesti iš Čečėnijos Rusijos kariuomenę.

Spalio 26-ąją Rusijos specialiosios pajėgos, siekdamos neutralizuoti užpuolikus, į pastatą paleido nežinomų dujų.

Nuo dujų poveikio mirė 125 žmonės, o 50 užpuolikų buvo nušauti – netgi tie, kurie neteko sąmonės dėl dujų. Patys užpuolikai nušovė penkis žmones. Dujų formulė iki šiol nežinoma, Rusijos valdžia jos neatskleidžia.

Kruvina apsiausties atomazga aptemdė tuomet antrus metus šaliai vadovavusio prezidento Vladimiro Putino įvaizdį. Vyriausybės veiksmai sukėlė daug kritikos ir neatsakytų klausimų. Svarstyta, kodėl nuspręsta panaudoti lėto veikimo dujas, o ne imtasi staigaus problemos sprendimo, kodėl visi teroristai buvo nužudyti, o ne suimti ir pasitelkti ištirti bylą. Piktintasi, kodėl nebuvo tinkamai pasirūpinta medicinine įkaitų apžiūra, o nežinant dujų sudėties buvo neįmanoma tinkamai gydyti apsinuodijusiųjų. Neigiamai vertintas viešumon iškilęs nuslėptas faktas, kad FSB agentas Terkibajevas taip pat dalyvavo teatro apgultyje. Jo vardui iškilus į viešumą agentas žuvo autokatastrofoje.

V. Putinas nepateikė jokių paaiškinimų. Ana Politkovskaja, buvusi viena iš derybininkų, palaikiusių ryšį su čečėnų kovotojais, aiškino, kodėl šie klausimai tokie nepatogūs V. Putinui.  Ji teigė, kad V. Putino politika ir augina teroristus, su kuriais Rusija tariamai kovoja, kad V.Putino kelias iki prezidento buvo formuojamas ir priklausomas nuo siekio bet kokia kaina pradėti karą Čečėnijoje. Ironiška, tačiau žurnalistė buvo nužudyta savo namo laiptinėje per V. Putino gimimo dieną 2006 metais. Prieš dvi savaites minėtos šeštosios žurnalistės mirties metinės, o šiandien – „Nord Ost“ tragedijos dešimtmetis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi