Apie džihadistų grupės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) žiaurumą, apie negailestingą susidorojimą su belaisviais, apie užsienio žurnalistų ir humanitarinių organizacijų darbuotojų egzekucijas rašoma nemažai. Bet yra ir kitas islamistinės grupuotės ISIL aspektas.
Apie džihadistų grupės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) žiaurumą, apie negailestingą susidorojimą su belaisviais, apie užsienio žurnalistų ir humanitarinių organizacijų darbuotojų egzekucijas rašoma nemažai. Bet yra ir kitas islamistinės grupuotės ISIL aspektas.
Apie tai rašo užsienio žiniasklaida.
Britų žiniasklaidos bendrovė „Christian Today“ skelbia medžiagą apie sekso vergų turgavietes ISIL kontroliuojamose teritorijose. Kaip rašo straipsnio autorius, į šias turgavietes suvaromos moterys ir merginos, vyksta paspartintos „skyrybų“ su teisėtais vyrais procedūros, atliekami „testai“ dėl nekaltybės, moterų drabužiai paženklinami įvairių spalvų dažais, atsižvelgiant į jų šeiminį statusą, vyksta vieša moterų prekyba turgavietėse (nekaltos mergaitės parduodamos už ypač aukštą kainą), o vėliau paskubomis „sudaroma santuoka“, idant pirkėjas galėtų „teisėtai“ išprievartauti įsigytą moterį.
Parduodamos ne tik merginos ir moterys, bet ir vaikai. Kaip teigiama medžiagoje, jauniausia mergaitė, parduota tokiame turguje islamistams prievartauti, buvo vos trejų metų.
Kainos tokiose turgavietėse – pačios įvairiausios. Anot įvairių arabų spaudos šaltinių, pavyzdžiui, Mosulo mieste turguje 700 moterų buvo parduota vidutiniškai po 150 JAV dolerių (350 litų) už kiekvieną.
Kaip skelbia arabų kanalo „Al-Sharqia“ duomenys, vienas arabų verslininkas vienoje turgaviečių, kur prekiaujama sekso vergėmis, savo gera valia išpirko 45 jezidus (vyrus, moteris ir vaikus) už 30 tūkst. JAV dolerių (apie 80 tūkst. litų) ir paleido juos visus į laisvę.
Britų laikraščiai taip pat rašo apie tai, kad specialiosios moterų ISIL brigados viršūnėlėje darbavosi Didžiosios Britanijos pilietės ir būtent jos, išsiskirdamos iš kitų ypatingu žiaurumu, suorganizavo etninių viešnamių tinklą islamistų paslaugoms.
Į ISIL viešnamius vien per pastarąjį mėnesį pateko iki trijų tūkstančių moterų-jezidžių iš šiaurinio Irako po sėkmingos džihadistų atakos birželį. Iš viso iš Didžiosios Britanijos į Iraką ir Siriją atvyko iki 60 musulmonių, turinčių britų pilietybę.
Tarptautinis radikalizacijos tyrimų centras (International Centre for the Study of Radicalisation) surinko duomenų apie dvidešimt penkias tokias brites bazę. Jų amžius daugiausia siekia 18-24 metus, ir jų skaičius sparčiai auga, ypač po pasirodžiusio vaizdo įrašo, kuriame paviešinta amerikiečių žurnalisto Jameso Foley egzekucija.
Vis dėlto ne visos britų musulmonės vyksta ten atidaryti viešnamių. Nemažai Europos musulmonių norėtų ištekėti už ISIL narių ir aktyviai ieško vyrų per „Twitter“, „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus. Pavyzdžiui, studijuodamas vieno iš garsiausių olandų džihadistų socialinių tinklų profilius, Tarptautinis radikalizacijos tyrimų centras nustatė, kad per visą tą laiką, kol priklausė ISIL grupei, jis sulaukė 10 000 pasiūlymų susituokti. Kai šis džihadistas galiausiai vedė, jis sudaužė daugybę Vakarų musulmonių širdžių.
Pornografija taip pat ne svetima džihadistams. Kaip rodo amerikiečių pareiškimai, dar 2011 metais, Abotabado miesto viloje Pakistane, kur buvo nukautas Osama bin Ladenas, rasta krūva pornografinių vaizdo filmų. Beje, amerikiečiai taip ir nenustatė, ar Osama bin Ladenas juos pats žiūrėjęs, ar juos viloje saugojo kažkas iš jo aplinkos.
Tuomet pranešimai apie pornografinius filmus Abotabado mieste sukėlė daug diskusijų internete, ir mažai kas jais patikėjo, – manyta, kad tai Valstybės departamento bandymas diskredituoti Osamą bin Ladeną. Vis dėlto pornografinės medžiagos dažnai randama islamistų kompiuteriuose, kai atliekamas jų veiklos tyrimas, ir visiškai tikėtina, kad pornografijos pramonė turėjo įtakos ir čia minimų islamistų veiklai.
„The Atlantic“, analizuodama ISIL vaizdo filmus ir džihado kino pramonę, viename iš savo dokumentų atkreipia dėmesį, kad islamistų vaizdo medžiaga filmuojama pagal tuos pačius principus, kaip ir pornografiniai filmai.
Pastebimos dvi kryptys: pilnametražis filmas ir vaizdo klipai. Pilnametražiame filme naudojamas minimalus siužetas, yra veikėjai, o pornografiniame vaizdo klipe rodomas lytinis aktas daugiau mažiau be jokių istorijų. Lygiai taip pat buvo kuriama ir džihado kino pramonė. Pilnametražiai ilgi islamistų filmai buvo ypač populiarūs Palestinoje dar nuo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio.
Tuose filmuose būdavo ilgai pasakojama, kas, kaip ir kodėl nusprendė tapti mirtininku, ką apie tai galvoja jo šeima, vaizduojamas visas vieno ar kito žmogaus gyvenimo kelias. Pagrindinis herojus tapdavo ne tik dar vienu šachidu, būsimu teroristu, bet įgydavo šlovės, išgarsėdavo kaip kino žvaigždė, būdavo garbinamas kaip romantiškasis herojus ar net sekso simbolis.
Greta islamistinių pilnametražių filmų į kino sceną 2003 metais, po amerikiečių įsiveržimo į Iraką, įžengė ir trumpametražiai vaizdo klipai. Jie buvo filmuojami viena kamera, telefonu, juose daugiausia būdavo fiksuojama vien ataka ar kokio objekto susprogdinimas. Pagrindinis akcentas buvo sutelkiamas ne į teroro išpuolio priežastį, o į jo momentinius padarinius.
Suprantama, kad pornografiniuose filmuose kulminacija – lytinio akto užbaigimas, o štai džihadų kino pramonėje kulminaciją sudaro vaizdinė priešo mirtis. ISIL sumaniai suderina du žanrus ir kuria pilnametražius filmus ir atskirus vaizdo klipus, terorizmas – tai teatras.
Tokios nuomonės sklandė prieš kelis dešimtmečius. Dabar, stebint džihado kinematografo vystymąsi, žmonės kraupsta nuo vis labiau ir labiau stiprėjančių barbarizmo ar sulaukėjusio terorizmo tendencijų, nuo „pornografijos piktadariškumo tiesiog vardan blogį skleidžiančio šoko“, kai nebegalioja jokios taisyklės naikinant ir žeminant priešą, kai rutininės kautynės, jau nebesistengiant ieškoti priežasčių, detaliai filmuojamos kamera.
Masiškai verbuoja kovotojus iš Vakarų
Vakarams nerimą kelianti „Islamo valstybė“, geografiniu atžvilgiu esanti toli nuo mūsų, yra arčiau negu kas galėtų pagalvoti – kautis už ekstremistų valstybę kasdien išvažiuoja daugybė europiečių ar Europoje gyvenančių musulmonų.
Spauda mirga pranešimais apie Austrijos, Vokietijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos piliečius, išskridusius kovoti ir padėti plėsti naująją „Islamo valstybę“. Daugumą išvykusiųjų artimieji ir draugai apibūdina kaip „šiuolaikinius ir liberalius“ musulmonus, tad kaip tokie žmonės yra įtraukiami į karą, vykdomą toli gražu neliberalios sunitų grupuotės?
Kvietimą kautis jie platina atvirai – dar šio rugsėjo pradžioje vyko masinė musulmonų ekstremistų demonstracija Londone. Šių eitynių metu siųsta agresyvi žinutė atkreipė ne vieno brito ir emigranto dėmesį – „Islamo valstybė“ yra daug arčiau negu Artimieji Rytai.
Masinių eitynių metu ekstremistai ragino „brolius ir seses“ prisijungti prie džihado – Šventojo karo Sirijoje. Jie taip pat nešė plakatus ir skleidė žinią, kad „islamas greitai užvaldys pasaulį“, „musulmonai atsilygins už Kryžiaus žygius“, „Mohamedo pasekėjai užvaldys Ameriką“, taip pat ragino „musulmonus sukilti“.
„Aš atpažinau porą veidų, tai buvo vietiniai ekstremistai, jie gyvena tame pačiame mieste kaip ir aš. Baisu pagalvoti, kad žmonės, kuriuos matai kone kasdien, gali išvykti į Siriją. Tiesą pasakius, aš žinau porą musulmonų, jau išvykusių kautis dėl „Islamo valstybės“. Mačiau juos per žinias. Kiek pamenu, jie buvo savižudžiai sprogdintojai“, – DELFI teigia Džordanas, gyvenantis Lutone – mieste, esančiame 46 kilometrų nuo Londono atstumu, puikiai žinomame dėl aktyvių ekstremistinių grupuočių.
Savo karius „Islamo valstybė“ kviečia ne tik per demonstracijas. „Youtube“ yra pilnas profesionaliai sumontuotų propagandinių klipų, kuriuose kviečiama prisijungti prie karo.
Vaizdo įrašuose rodomos scenos iš mūšių, fone skamba vyro balsas, dainuojantis „Broliai sukilkite, nugalėkite, eikite į džihadą“. Vaizdo įrašai publikuojami įvairiomis kalbomis tam, kad bet kuris musulmonas bet kurioje pasaulio šalyje suprastų skleidžiamą žinią.
„Islamo valstybė“ yra itin aktyvi socialiniuose tinkluose, publikuoja nuotraukas ir vaizdo įrašus iš mūšio laukų, radikalias žinutes ir straipsnius. Ekstremistų grupuotė yra tobulai įvaldžiusi socialines medijas – balandžio mėnesį jie išleido programėlę išmaniesiems telefonams, kuri vartotoją paverčia propagandos skleidėju. Telefonas pradeda automatiškai skleisti „Islamo valstybės“ žinutes, platinti žiaurias nuotraukas ir vaizdo įrašus.
D. Britanijos televizijos kanalo „Channel 4“ žurnalistų kalbinti ekspertai teigia, kad jauniems, dažnai rizikos grupėse esantiems vaikams „Islamo valstybės“ kovotojai yra tarsi roko žvaigždės, jie kovoja už teisybę, montuoja vaizdo įrašus, dainuoja ir bendrauja su savo pasekėjais per „Facebook“ ir „Twitter“. Pažeidžiamam jaunimui jų veikla atrodo itin viliojanti, jie nori prisijungti prie šaunių kovotojų.
Ekstremistai kasmet išleidžia „pasiekimų knygą“. Paskutinė, 2013 m., buvo 410 puslapių ilgumo. Joje buvo išvardinti užimti miestai, paskaičiuota, kiek žmonių buvo nužudyta, kiek įvykdyta savižudiškų atakų, kurios buvo „vaisingiausios“ ir taip toliau.
Teroristai taip pat vardija savo tikslus, strategiją, planus dėl finansavimo, infrastruktūros, apsiginklavimo ir kita.
„Jie turi „verslo planą, – „Channel 4“ žinioms teigia Jessica D. Lewis , britų karo ekspertė. – Tiesa, jų verslas yra karas ir jie uždirba iš karinės ekspansijos. Jie veda kruopščias ataskaitas. „Islamo valstybė“ yra labai efektyvi institucija ir tai apsunkina galimybes juos susilpninti.“
Ekstremistai veikia ir tiesiogiai, verbuodami žmones tiesiog gatvėse.
„Tuose rajonuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro musulmonai, islamistai gatvėse dalina lankstinukus, skrajutes arba tiesiog kalbasi su jaunimu apie džihadą“, – DELFI pasakoja Džordanas, kasdien matantis verbavimą savo mieste.
„Islamo valstybė“ propagandą skleidžia ir per radikalius dvasininkus, kurie mečetėse dėsto paskaitas apie tai, kaip reikia eiti ir kautis, nustoti būti savanaudžiais ir vykti kariauti dėl brolių ir seserų bei didesniojo gėrio, praneša BBC televizija.
Mečetėse itin lengvai paveikiami nusidėjėliai, kuriems tvirtinama, kad jų nuodėmės bus atleistos po to, kai šie nuvyks į Siriją ir pradės žudyti islamo priešus.
Propaganda taip pat pasiekia ir kalinius. D. Britanijos kalėjimuose į islamą atsiverčia rekordinis skaičius žmonių, praneša BBC.
D. Britanijos musulmonai taip pat siekia įvesti islamišką Sharia įstatymą, kuris įteisintų tokias bausmes kaip moterų apmėtymas akmenimis už svetimavimą, rankos nukirtimas už vagystę, nuplakimas ir kita.
BBC praneša, kad grupelė jaunų musulmonų buvo pasodinti į kalėjimą už savavališką Sharia įstatymo vykdymą. Moterims, nevilkinčioms hidžabo, jie grasino mirtimi, baltiesiems liepė nevaikščioti aplink mečetes, antraip bus nuplakti.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, reaguodamas į britų įkaito Davido Haineso brutualų nužudymą teigė, kad „islamas yra taikos religija“ ir kad „Islamo valstybės“ kovotojai nėra musulmonai“. Jis pavadino karius „pabaisomis“ ir teigė, kad darys viską, kad juos sustabdytų.
D. Camerono kritikai politiką vadina kvailu ir naiviu. Didžiausio anti-islamiško judėjimo D. Britanijoje lyderis Tommy Robinsonas socialiniame tinkle „Twitter“ ministrui pirmininkui parašė žinutę ir pridėjo nuorodą į musulmonų demonstracijos vaizdo įrašą: „Sveikas atvykęs į Londoną. „Islamo valstybė“ jau čia, idiote.“
