Šiomis dienomis itin sustiprintas saugumas Norvegijos sostinėje Osle. Čia vyksta Kolumbijos vyriausybės ir kairuoliškųjų FARC sukilėlių derybos, kuriomis jau ketvirtą kartą bandoma užbaigti ilgiausiai trunkantį ginkluotą konfliktą Lotynų Amerikoje, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių.
Šiomis dienomis itin sustiprintas saugumas Norvegijos sostinėje Osle. Čia vyksta Kolumbijos vyriausybės ir kairuoliškųjų FARC sukilėlių derybos, kuriomis jau ketvirtą kartą bandoma užbaigti ilgiausiai trunkantį ginkluotą konfliktą Lotynų Amerikoje, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių.
Norvegija neatskleidžia, kur susitinka derybininkai, bet policijos pajėgos sustiprintos šalia nuošalaus viešbučio netoli Oslo, čia rengiamos spaudos konferencijos.
Norvegijoje jau ne pirmą sykį surengtos derybos, kuriomis bandoma spręsti iš pažiūros tolimos šalies konfliktą. Čia buvo pasiektas Oslo susitarimas tarp palestiniečių ir Izraelio, vyko Filipinų vyriausybės derybos su sukilėliais.
Norvegija nuosaikumu garsėjanti NATO narė, tačiau derybos vyks ir Kuboje. Jas palaiko Venesuela ir Čilė. Viena – marksistinių sukilėlių bendramintė, kita – konservatyvios Kolumbijos vyriausybės.
„Negalite įsivaizduoti, kokie mes dėkingi Norvegijos žmonėms ir vyriausybei, kad leido mums čia pradėti derybas“, – teigia sukilėlių aukų atstovė Aida Avella.
Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas bando pasiekti to, kas nepavyko daugeliui jo pirmtakų – susitarti Kolumbijos revoliucinių pajėgų, Europos Sąjungos laikomų teroristine organizacija, atstovais ir pasiekti taikos šioje Lotynų Amerikos šalyje.
Tiesa, Jungtinių Valstijų palaikoma Kolumbijos kariuomenė jau sudavė rimtą smūgį prieš 50 metų susibūrusiems sukilėliams, jų gretos sumažėjo perpus – iki 8 tūkstančių. Išpuoliai retesni. Bet jie ir toliau pelnosi iš prekybos kokainu, plėšimų, įkaitų grobimo, ima rekrūtais vaikus.
„Esu nusiteikęs optimistiškai, nors manau, kad viskas daug sudėtingiau negu mums atrodo. Labai sunku per kelis mėnesius užbaigti 50 metų trunkantį karą, 50 metų neapykantos, 50 metų žiaurumų, Sudėtinga, todėl nereikia perdaug tikėtis“, – tvirtino buvęs FARC įkaitas, prancūzų žurnalistas Romeo Langlois.
Kolumbijoje jau parengta teisinė bazė susitaikymui – kad būtų gražinta sukilėlių užgrobta žemė, kad būtų užkirstas kelias į politiką jų žmogiškumui nusikaltusiems jų vadams, kuriuos buvo nelengva privilioti prie derybų stalo. Skelbti paliaubų per derybas valdžia šįkart nesutiko, nors partizanai primygtinai prašė.
„Mano nuomone, svarbiausias veiksnys – ne tai, kad sukilėlius triuškina kariuomenė. Jie pamatė – laikai Lotynų Amerikoje pasikeitė. Ne vien ginklais galima pasiekti tikslų“, – kalbėjo buvęs FARC kovotojas Yedizas Arteta.
Derybose daugiau dėmesio skiriama žemės reformai, prekybos narkotikais pažabojimui, galimybėms sukilėliams integruotis į visuomenę, kurie iš jų vadų galėtų dalyvauti politikoje, kurių kelias – į kalėjimą. Tiesa, neramu, ar pavyks sutarti su galingiausiu kovotojų pietiniu frontu, kuris labiausiai įsivėlęs į prekybą narkotikais.
