Rusijos įvykdytas šokiruojantis Estijos saugumo karininko Estono Kohvero pagrobimas Estijos teritorijoje yra ne atsitiktinumas, o Rusijos karo su Baltijos šalių slaptosiomis tarnybomis pradžia.
Rusijos įvykdytas šokiruojantis Estijos saugumo karininko Estono Kohvero pagrobimas Estijos teritorijoje yra ne atsitiktinumas, o Rusijos karo su Baltijos šalių slaptosiomis tarnybomis pradžia.
Tai su Rusijos slaptosiomis tarnybomis siejamam interneto portalui rubaltic.ru atvirai pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos narys Igoris Morozovas, beje, praeityje baigęs Rusijos išorinės žvalgybos akademiją.
Praėjusią savaitę Estija pranešė, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentai Estijos teritorijoje pagrobė ir į Rusiją išgabeno užduotį vykdžiusį Estijos Vidaus žvalgybos tarnybos (KAPO) karininką E. Kohverą. Rusija E. Kohverą apkaltino šnipinėjimu ir laiko jį Maskvos kalėjime.
Rusija teigia, kad E. Kohveras Pskovo srityje turėjo platų agentūrinį tinklą, todėl sulaikymų bus ir daugiau. E. Kohveras šiuos kaltinimus neigia, o Estijos pareigūnai teigia, kad jis pasienyje vykdė specialią užduotį, sekdamas kontrabandininkus.
 |
| I. Morozovas, Wikimedia Commons nuotr. |
I. Morozovas interviu rubaltic.ru patvirtino Baltijos šalių ekspertų nuogąstavimus, jog Estijos saugumo policijos karininko pagrobimas buvo ne atsitiktinis veiksmas, o ženklas, kad Rusija pradeda žvalgybinį karą su Baltijos šalimis.
I. Morozovas atvirai teigia, kad Rusija tokių veiksmų ėmėsi dėl NATO viršūnių susitikimo Velse. Estijos pareigūnas buvo demonstratyviai pagrobtas būtent tą dieną, kai vyko NATO viršūnių susitikimas.
Jo teigimu, Rusija NATO ketinimus didinti karinius pajėgumus Rytų Europoje, kurti greitojo reagavimo pajėgas suprato ir kaip ženklą, jog suaktyvės NATO priklausančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos žvalgybinė veikla Rusijoje.
I. Morozovas tikina, kad Pskovo srityje, kur dislokuota viena galingiausių Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuočių, esą jau buvo vykdoma aktyvi žvalgybinė veikla, o Estijos saugumo karininką pagrobusiems Rusijos FSB agentams pavyko demaskuoti platų agentūrinį tinklą.
I. Morozovas interviu atskleidžia Maskvos baimes, kad Baltijos šalių žvalgai aktyviai veikia ir kituose Rusijos pasienio regionuose.
Jo teigimu, NATO žvalgus labiausiai domina Rusijos turima aukšto tikslumo ginkluotė, povandeniniai laivai bei technologijos, kurios leidžia povandeniniams laivams likti nepastebėtiems.
I. Morozovas interviu atskleidžia Rusijos vadovybės požiūrį, kad Baltijos šalys yra JAV satelitės, o jų žvalgybos dirba ne savo šalims, o vykdo amerikiečių užduotis.
Maskvos atstovas tikina, kad Baltijos šalių žvalgai esą vykdydami amerikiečių užduotis ne tik renka informaciją, bet ir dirba su Rusijos visuomene, bando užverbuoti jaunus mokslininkus.
Rusijos senatorius įspėja, kad pasaulis pasikeitė, „prasidėjo rimtas susipriešinimas ir mes turime būti tam pasirengę“.
I. Morozovas savo interviu siunčia grėsmingą signalą Estijai, taip pat Latvijai bei Lietuvai.
„Jei Estijos žvalgyba Rusijos pasienio teritorijoje pradės elgtis per daug įžūliai, gali būti diplomatinių pasekmių. Galiausiai mes galime įvesti sankcijas. Rusijai paskelbtas ekonominis karas gali turėti rimtų pasekmių Estijai, Latvijai ir Lietuvai“, – atvirai grasina aukštas Rusijos valdžios atstovas.
