Viename Bosnijos ir Hercegovinos mieste – demokratijos ir tolerancijos pavyzdys tiek Rytams, tiek Vakarams, bent jau taip teigia naujoji jo merė. Mat ja pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta hidžabą dėvinti moteris.
Viename Bosnijos ir Hercegovinos mieste – demokratijos ir tolerancijos pavyzdys tiek Rytams, tiek Vakarams, bent jau taip teigia naujoji jo merė. Mat ja pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta hidžabą dėvinti moteris.
Bosnijos musulmonai yra viena iš nedaugelio Europoje atsiradusių musulmonų bendruomenių. Tai slavai, į islamą atsivertę maždaug XV amžiuje Balkanuose šeimininkaujant otomanams. Religinės tarpusavio neapykantos proveržis skylant Jugoslavijai 10-ojo dešimtmečio pradžioje buvo viena iš daug aukų pareikalavusio Bosnijos karo priežasčių. Jo metu žuvo ir Amros Babič, išrinktos Visoko miesto mere, vyras. Nuo tada moteris dėvi hidžabą, iki tol buvusį uždraustą komunistinėje Jugoslavijoje.
„Savo gyvenime laikausi labai griežtų principų ir tikiu, kad juos turintis žmogus – nesvarbu, iš kur jis būtų kilęs, kokios religijos, tautybės, rasės ar lyties jis būtų – žmonėms darys tik gera“, – teigia naujoji Visoko merė A. Babič.
A. Babič veikiausiai bus pirmoji hidžabą dėvinti merė Europoje. Musulmonių galvos apdangalai šalyje paplito jau po Bosnijos karo, per kurį į šalį kariaujantiems bosniams padėti vyko nemažai musulmonų iš Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų, vėliau vedusių vietines moteris, pasilikusių šalyje ir gyvenančių pagal žymiai griežtesnius islamo principus nei vietiniai musulmonai.
Tačiau naujoji merė teigia, kad Bosnijoje, iki šiol pasidalijusioje pagal religinę priklausomybę, jos pergalė paskatins daugiau musulmonių moterų įsitraukti į viešąjį gyvenimą.
