Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį išsakė „atsargų optimizmą“, jog taikos derybos dėl konflikto sureguliavimo su separatistais, kuriuos remia Rusija, gali baigtis paliaubomis.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį išsakė „atsargų optimizmą“, jog taikos derybos dėl konflikto sureguliavimo su separatistais, kuriuos remia Rusija, gali baigtis paliaubomis.
„Esu nusiteikęs atsargiai optimistiškai“, jog nepaisant ankstesnių nusivylimų penktadienio derybos su sukilėliais, kurie anksčiau sakė esantys pasirengę nutraukti karo veiksmus, baigsis susitarimu, spaudos konferencijoje po susitikimo su NATO lyderiais pareiškė P. Porošenka.
A. F. Rasmussenas: Rusija nežengė „nė vieno žingsnio“, kad taika Ukrainoje taptų įmanoma
Rusija tik kalbėjo apie taiką Ukrainoje, tačiau nežengė „nė vieno žingsnio“, kad ji taptų įmanoma, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.
Vietoje to Rusija atakuoja Ukrainą, sakė A. F. Rasmussenas prieš penktadienį turinčias įvykti derybas dėl galimų paliaubų.
„Nors ir kalbėdama apie taiką Rusija nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma. Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, – sakė jis.
NATO ragina Rusiją atitraukti pajėgas iš Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ketvirtadienį Kremliui pasakė atitraukti Rusijos pajėgas iš Ukrainos ir liautis rėmus separatistus Rytų Ukrainoje.
„Raginame Rusiją nutraukti savo neteisėtą ir pačios paskelbtą Krymo aneksiją“, – sakė A.F.Rasmussenas per susitikimą su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kuris buvo surengtas per NATO viršūnių susitikimą netoli Velso miesto Niuporto.
„Raginame Rusiją atitraukti savo karius iš Ukrainos ir sustabdyti ginklų, kovotojų ir lėšų separatistams srautą, – sakė A.F.Rasmussenas. – Raginame Rusiją atsitraukti nuo konfrontacijos ir eiti taikos keliu“.
18. 41 val. Rusija kritikuojama dėl veiksmų Ukrainoje
NATO generalinis sekretorius ketvirtadienį tiesiogiai apkaltino Maskvą Ukrainos atakavimu, Aljanso lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą, kuriame reiškiamas palaikymas Kijevui ir žadama stiprinti gynyba nuo Rusijos, kurią sąjungininkai pirmąkart nuo Šaltojo karo pabaigos vertina kaip priešišką valstybę.
Velse susitikę JAV prezidentas Barackas Obama ir 27 sąjungininkių vadovai taip pat aptarė, kaip reaguoti į Islamo valstybės kovotojus, užėmusius dideles teritorijas Irake bei Sirijoje ir keliančiais grėsmę Aljanso pietinei daliai, bei kaip stabilizuoti padėtį Afganistane, kai metų pabaigoje iš jo pasitrauks NATO pajėgos.
„Susiduriame su dramatiškai pakitusia saugumo aplinka, – NATO vadovas sakė žurnalistams, atvykęs į susitikimą. – Rytuose Rusija atakuoja Ukrainą.“
Jo pareiškimas pažymėjo sugriežtėjusią Vakarų šalių retoriką Maskvos atžvilgiu ir uždavė toną dvi dienas vyksiančiam susitikimui, kuris buvo surengtas priešpriešai tarp Rytų ir Vakarų paaštrėjus labiausiai per 25 metus nuo Berlyno sienos griūties.
Pasak vieno NATO kariuomenės pareigūno, Ukrainoje veikia „keli tūkstančiai“ Rusijos karių, taip pat šimtai tankų, šarvuočių, ir šie skaičiai yra didesni, nei anksčiau skelbti.
Tuo tarpu Rusija neigia, kad jos pajėgos kovoja prorusiškų separatistų pusėje.
Velse vykstančio susitikimo šeimininkas Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad ES sankcijos veikia Rusijos ekonomiką ir kad spaudimas Maskvai bus didinamas, jeigu ji nenutrauks savo karinių veiksmų, kuriuos jis vadino nepriimtinais.
„Rusijai reikia suprasti, kad jeigu jie toliau vykdys šią politiką Ukrainoje, spaudimas bus didinamas“, – D.Cameronas sakė BBC televizijai.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kurio pajėgos nuo praėjusios savaitės patiria pralaimėjimus Ukrainoje rytinėje ir pietinėje dalyje, po susitikimo su B. Obama ir Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiais sakė, kad penktadienį paskelbs taikos paliaubas, jeigu Minske bus pasirašytas siūlomas taikos planas.
„Rytoj 14 val. (vietos ir Lietuvos laiku, penktadienį), jeigu tai bus patvirtina, jeigu susitikimas įvyks, aš teiksiu nurodymus Generaliniam štabui dėl dvišalio ugnies nutraukimo, ir mes tikimės, kad taikos plano įgyvendinimas prasidės rytoj“, – sakė P. Porošenka.
Prorusiškų separatistų lyderiai taip pat sakė paskelbsiantys paliaubas, jeigu derybininkams pavyks pasiekti susitarimą Baltarusijos sostinėje.
Ukrainoje ketvirtadienį tęsėsi kovos prie strategiškai svarbaus Mariupolio uosto, esančio pusiaukelėje tarp Krymo ir Rusijos.
Ukrainos lyderis prašo, kad Vakarų partnerės aprūpintų ukrainiečių pajėgas ginklais, jas apmokytų, taip pat palaikytų politiškai prieš Rusiją.
Tačiau P. Porošenkos kalba apie Ukrainos siekio prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso atgaivinimą gali sukelti nesutarimus pačioje organizacijoje.
Trečiadienį lankydamasis Estijoje B. Obama sakė, kad durys narystei valstybėms, atitinkančioms NATO reikalavimus ir galinčioms „reikšmingai prisidėti prie sąjungininkų saugumo“, liks atviros. Tačiau Prancūzija ir Vokietija priešinasi Kijevo siekiams, baimindamosios, kad tai dar labiau sustiprins įtampą su Maskva ir gali įtraukti jas į karą.
Rusija perspėjo
Maskvai prieštaraujant Ukrainos stojimui į NATO, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad bet kokios pastangos pakeisti Ukrainos kaip neprisijungusios šalies statusą, gali pakenkti saugumui. Jis taip pat apkaltino Vašingtoną „karo partijos“ Kijeve rėmimu.
Po V. Putino savaitės įžūlių pareiškimų S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi imtis praktinių krizės Ukrainoje deeskalavimo žingsnių ir paragino Kijeva bei sukilėlius atkreipti dėmesį į trečiadienį Maskvos pateiktą paliaubų pasiūlymą.
Vis tik atsakydamas į klausimą apie V. Putino pateiktą taikos planą A. F. Rasmussenas pareiškė, kad NATO sveikina pastangas rasti taikų sprendimą, tačiau „svarbu tai, kas iš vyksta iš tiesų, o mes, deja, vis dar stebime Rusijos dalyvavimą padėties destabilizavime rytinėje Ukrainoje“.
NATO yra Šiaurės Amerikos ir Europos saugumo pamatas
Prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Velse Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad šis susitikimas formuos organizacijos ateities gaires. A. F. Rasmussenas pavadino NATO „Šiaurės Amerikos ir Europos saugumo pamatu“.
Jis taip pat atmetė Vladimiro Putino pasiūlytą „taikos planą“ Ukrainai: „Mes vis dar stebime Rusijos įsitraukimą į Rytų Ukrainos destabilizavimą. Raginame Rusiją atitraukti savo karius iš Ukrainos, sustabdyti ginklų tiekimą kovotojams ir prisidėti prie konstruktyvaus politinio proceso“.
„Rusija pažeidė pagrindinius NATO ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties principus“, – tikino A. F. Rasmussenas. Vis dėlto, nepaisant to, NATO – Rusijos nuolatinė jungtinė taryba toliau bus atvira dialogui su Maskva, pabrėžė Aljanso vadovas.
Vadinamasis Rusijos ir NATO bendradarbiavimo aktas buvo pasirašytas 1997 m. Paryžiuje ir nustatė bendradarbiavimo gaires tarp abiejų šalių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
