Europos Sąjungos (ES) lyderiai šeštadienį išsirinko Lenkijos premjerą Donaldą Tuską naujuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o Italijos užsienio reikalų ministrę – Federicą Mogherini bloko išorės politikos vadove, pranešė darbą baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai šeštadienį išsirinko Lenkijos premjerą Donaldą Tuską naujuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o Italijos užsienio reikalų ministrę – Federicą Mogherini bloko išorės politikos vadove, pranešė darbą baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy.
57 metų Lenkijos premjeras, kuris netvirtai kalba angliškai ir visai nemoka prancūzų kalbos, tapo pirmuoju Rytų Europos politiku, kuris užims tokį aukštą bloko postą.
„Naujoji ES lyderių komanda sukomplektuota“, – pareiškė darbą ES pirmininko poste baigiantis belgas H. van Rompuy netrukus po to, kai buvo pranešta apie ilgai lauktus paskyrimus.
Jis pažymėjo, kad naujosios komandos laukia trys dideli iššūkiai: stagnuojanti Europos ekonomika, krizė Ukrainoje, kuri yra „didžiausia grėsmė žemyno saugumui nuo Šaltojo karo laikų“ ir Didžiosios Britanijos vieta ES.
„Atvykau į Briuselį iš šalies, kuri giliai tiki Europos reikšmingumu“, – pareiškė D. Tuskas per bendrą su H. van Rompuy spaudos konferenciją, kurios metu pasitraukiantis lyderis savo įpėdiniui įteikė gėlių puokštę.
„Mano patirtis ministro pirmininko poste rodo, kad šiuodu iššūkius, vienas vertus, fiskalinę drausmę, o kita vertus, ekonominį augimą, yra galima suderinti“, – sakė D. Tuskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad ES ir jis pats asmeniškai imsis spręsti tas ES problemas, dėl kurių susirūpinimą reiškia Londonas. „Joks protingas žmogus negali įsivaizduoti ES be Jungtinės Karalystės“, – pridūrė politikas.
D. Tuskas naująsias pareigas pradės eiti gruodžio 1 dieną, o F. Mogherini ES diplomatijos vadovės postą perims mėnesiu anksčiau – lapkričio 1 dieną.
D. Tuskas, kurio kandidatūrą tvirtai rėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, yra proeuropietiškas laisvosios rinkos šalininkas, prie šalies vyriausybės vairo stovėjęs nuo 2007 metų.
A. Merkel pažymėjo, kad D. Tusko „laukia dideli iššūkiai“ ir gyrė jį kaip „kompetentingą, atsidavusį ir aistringą europietį 25 metai po Berlyno sienos griuvimo, 25 metai po Šaltojo karo pabaigos.“
Į Lenkijos politiką atėjęs su antikomunistiniu „Solidarumo“ judėjimu jis yra žinomas kaip Kremliaus kritikas.
Akivaizdu, kad D. Tusko išrinkimas pasiųs žinią, jog ES neketina taikstytis su Maskva ir toliau tęs savo sankcijų politiką dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.
Lenkijos premjeras taip pat pirmininkaus eurą įsivedusioms šalims, nors pati Lenkija nėra euro zonos narė.
D. Tuskas paneigė, kad prastas kabų mokėjimas trukdys jam veiksmingai dirbti ES pirmininku, kuris turi sugebėti rasti kompromisus dėl keblių klausimų ir rengti bloko lyderius delikatiems viršūnių susitikimams.
„Nereikia jaudintis, aš „nugludinsiu“ savo anglų kalbą ir gruodžio pirmąją būsiu šimtu procentų pasirengęs“, – atsikirto angliškai D. Tuskas, pavartodamas žodį „polish“, kuris reiškia ne tik „nugludinti“ ar „nupoliruoti“, bet ir „lenkų kalbą“.
Tuo metu 41 metų centro kairės politikė F. Mogherini, kurią jos šalininkai liaupsina kaip naują jaunesnės Europos veidą, jau kurį laiką buvo favoritė pakeisti anglę Catherine Ashton, nors Italijos diplomatijos tarnybai ji vadovauja tik nuo vasario mėnesio.
„Tikiuosi, kad galiu prijungti naują energiją naujos Europos kartos, kurios nėra ne tik tarp Europos piliečių, bet ir tarp ES politinės vadovybės“, – sakė F. Mogherini.
Kai jos kandidatūra buvo pirmą kartą pateikta liepos mėnesį, Rytų Europos šalių ir Britanijos lyderiai blokavo F. Mogherini paskyrimą, teigdami, kad ji yra nepatyrusi ir pernelyg artima Maskvai.
Tačiau rūpestingas Italijos premjero Matteo Renzi lobizmas nuo praėjusio mėnesio sušvelnino opoziciją, o Roma parėmė griežtesnes sankcijas Rusijai, nors ši yra viena svarbiausių Italijos prekybos partnerių.
„Žinau, kad laukia dideli iššūkiai, ypač šiais krizės laikais“, – sakė F. Mogherini, kuri laisvai kalba angliškai ir prancūziškai, per tą pačią spaudos konferenciją.
„Visoje Europoje turime krizę“, – pridūrė ji.
Prieš pat viršūnių susitikimą jos kandidatūrą į išorės vadovės postą parėmė ir ES centro kairės lyderiai, susirinkę į susitikimą Paryžiuje.
„Labai tikiuosi, kad ji bus šįvakar išrinkta“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as, kuris neslėpė noro, kad tokį aukštą postą užimtų būtent socialistų atstovas iš Pietų Europos.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
