2012 metų Nobelio taikos premija skirta Europos Sąjungai (ES), pranešė tinklalapis Nobelprize.org.
2012 metų Nobelio taikos premija skirta Europos Sąjungai (ES), pranešė tinklalapis Nobelprize.org.
ES ir jos pirmtakai jau šešis dešimtmečius prisideda prie taikos ir susitaikymo procesų bei demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimo.
„Per 70 metų, Vokietija ir Prancūzija kovojo trijuose karuose. Šiandien karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos yra neįsivaizduojamas. Tai parodo, kaip tinkamai nukreipiant pastangas ir kuriant abipusį pasitikėjimą, istoriniai priešai gali tapti artimais partneriais“, – teigė Nobelio komiteto prezidentas Thorbjoernas Jaglandas, aiškindamas šių metų sprendimą.
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prie Sąjungos prisijungė Graikija, Ispanija ir Portugalija. Joms buvo iškelta sąlyga įvesti demokratiją. Griuvus Berlyno sienai prie ES galėjo prisijungti Centrinės ir Rytų Europos šalys, ir prasidėjo naujas Europos istorijos laikotarpis. Skirstymas į Rytus ir Vakarus beveik išnyko, sustiprėjo demokratija, buvo išspręsta daug etninių konfliktų.
Kitais metais į ES įstosiant Kroatijai, prasidėjus deryboms su Juodkalnija bei Serbijai suteikus kandidatės statusą, bus sustiprintas susitaikymo procesas Balkanų šalyse.
Šiuo metu ES kenčia nuo ekonominių sunkumų ir socialinių neramumų. Norvegijos Nobelio komitetas nori atkreipti dėmesį į, jo nuomone, svarbiausią ES pasiekimą - sėkmingas pastangas skleisti taiką ir susitaikymą bei užtikrinti demokratiją ir žmogaus teises. ES padėjo pakeisti Europą, kuri iš karo žemyno tapo taikos žemynu.
J. M. Barroso premiją vadina garbe visiems ES piliečiams
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso didele garbe pavadino Europos Sąjungai (ES) skirtą Nobelio taikos premiją, praneša agentūra AFP.
Tai yra garbė „visai ES, visiems 500 jos piliečių“, pareiškė J. M. Barroso „Twitter“ tinkle.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas teigė esąs „labai sujaudintas ir pagerbtas“ Nobelio komiteto sprendimo. „ES yra ypatingas projektas, kuris karą pavertė taika, o neapykantą – solidarumu“, – „Twitter“ tinkle rašė M. Schulzas.
L. Aleksejeva: premijos paskyrimas ES – idėjos išsigimimas
Nors Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva teigiamai vertina Europos Sąjungą, ji mano, kad Nobelio taikos premijos paskyrimas šiai organizacijai – idėjos išsigimimas, praneša „RIA Novosti“.
„Atvirai kalbant, man nepatinka šis Nobelio komiteto sprendimas, kadangi ES – tai didžiulė ir, beje, gana biurokratiška organizacija. Ir kokį vaidmenį jos tolesnėje veikloje suvaidins ši premija, man aišku. Manau, kad jokio“, – sakė žurnalistams L. Aleksejeva.
„Kovotojams už žmogaus orumą įvairiose šalyse reikalinga parama. Būčiau labai apsidžiaugusi, jeigu ši premija būtų buvusi paskirta Irano politiniams kaliniams arba Rusijos žmogaus teisių gynėjams, nors į ES aš žiūriu teigiamai“, – paaiškino Maskvos Helsinkio grupės vadovė.
L. Aleksejeva pažymėjo, jog ji taip pat skeptiškai vertino Nobelio komiteto sprendimą 2009 metais, kai Nobelio taikos premijos laureatu tapo JAV prezidentas Barackas Obama.
A. Ažubalis: Nobelio taikos premija patvirtina, kad ES turi ateitį
Nobelio taikos premijos suteikimas Europos Sąjungai (ES) yra fundamentalios reikšmės dalykų, kurių kartais patys nepastebime ar net ignoruojame, įvertinimas, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
„Europa be karo, suvienyta Europa, Europos solidarumas, parama valstybių ūkiui ir pasiektas gerovės lygis mums visiems tapo savaime suprantamu dalyku“, – sakė ministras.
A. Ažubalis pažymėjo, kad ES yra galinga jėga, paskatinusi ūkio ir demokratines reformas Lietuvoje ir kitose valstybėse, narystės siekusiose dešimtajame dešimtmetyje ir vėliau. ES taip pat yra didžiausia pasaulyje paramos teikėja trečiosioms šalims, jų ekonomikų ir demokratijos vystymui, kovai su skurdu ir nesantaika.
„Lietuvos įstojimais į Europos Sąjungą yra neabejotinai vienas reikšmingiausių įvykių mūsų valstybės istorijoje. Tapome labiausiai klestinčio klubo dalimi, mūsų piliečiai naudojasi visomis ES įtvirtintomis teisėmis ir laisvėmis, o svarbiausia – galime kaip lygiaverčiai partneriai prisidėti formuojant Europos Sąjungos politiką“, – A. Ažubalis cituojamas Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Lietuvai dabar itin svarbu, kad Europos Sąjungos ir Rytų kaimynystės šalių bendradarbiavimas skatintų demokratines transformacijas tose šalyse, pabrėžė ministras.
„Šiandien diskutuojame apie modalumus – kiek, ko ir kaip tikimės iš ES. Tačiau be jos būtume vieni, jei apskritai būtume. Nobelio taikos apdovanojimas tik dar kartą patvirtina, kad Sąjunga, į kurią įstojome 2004 metais ir kuriai kitąmet pirmininkausime, yra prasminga ir turinti ateitį“, – sakė A. Ažubalis
Nobelio taikos premija laikoma svarbiausiu tarptautiniu apdovanojimu už taikesnio pasaulio siekį. Premiją įsteigė dinamito išradėjas švedas Alfredas Nobelis (1833–1896). Savo testamente jis įgaliojo Norvegijos parlamentą kasmet už nuopelnus žmonijai apdovanoti iki trijų žmonių ir organizacijų.
Nobelio taikos premija tradiciškai įteikiama gruodžio 10-ąją. Ji laikoma svarbiausiu tarptautiniu apdovanojimu už taikesnio pasaulio siekį.
