JAV pareikalavo Rusijos atšaukti konvojų, kurį Maskva be leidimo pasiuntė į teroristų kontroliuojamą teritoriją rytų Ukrainoje. Situaciją Ukrainoje Lietuvos prašymu aptarė ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.
JAV pareikalavo Rusijos atšaukti konvojų, kurį Maskva be leidimo pasiuntė į teroristų kontroliuojamą teritoriją rytų Ukrainoje. Situaciją Ukrainoje Lietuvos prašymu aptarė ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.
JAV apkaltino Rusiją tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidus Ukrainos suverenitetą ir pagrasino taikyti naujas sankcijas, praneša „Reuters“.
Maskva, kuri prie sienos su Ukraina sutelkė tūkstančius karių, įspėjo nemėginti „trukdyti“ konvojui bei patikino, kad jo tikslas – teikti humanitarinę pagalbą.
Pasak vieno aukščiausių NATO vadų, sunkvežimių judėjimas yra panašus į užslėptą bandymą sustiprinti separatistų pajėgas.
NATO teigimu Rusija suintensyvino Ukrainos teritorijos apšaudymą, panaudodama artileriją – tai žymiausias bandymas suteikti karinę pagalbą prorusiškoms pajėgoms nuo rugpjūčio vidurio ir de facto įrodo, kad Rusija dalyvauja kare.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Benas Rhodesas teigė, kad jei Rusija neatitrauks konvojaus, jai tai gali „kainuoti dar daugiau“.
„Pastarosiomis dienomis matėme Rusiją naudojant artileriją Ukrainoje“, – atsakė B. Rhodesas paprašytas pakomentuoti NATO pranešimą.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Rusijos sunkvežimių įvažiavimą be Kijevo leidimo pavadino „sunkiu tarptautinės teisės pažeidimu“. Vis dėlto Ukraina pranešė, kad ji nekliudys konvojui siekdama išvengti provokacijų.
Rusijos mano, kad ji nepažeidžia tarptautinės teisės, o prezidentas Vladimiras Putinas telefono pokalbyje su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė, jog Maskva nebegalėjo ilgiau laukti Kijevo leidimo padėti žmonėms, patekusiems į bėdą.
A. Merkel vieši Ukrainoje. Plačiau apie vizitą skaitykite čia.
Taip pat įvyko pokalbis tarp A. Merkel ir JAV prezidento Baracko Obamos. Abi pusės sutiko, kad konvojaus pasiuntimas yra provokacija ir paragino Rusiją jį atšaukti. Šalys taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didelio Rusijos kariuomenės pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienos. Tai ir Ukrainos apšaudymas iš Rusijos pusės „yra pavojus tolesniam situacijos paaštrėjimui“, pranešė Baltieji rūmai.
Lietuvos prašymu posėdžiavo JT Saugumo Taryba
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį surengė nepaprastąjį pasitarimą Lietuvos prašymu, kai Rusija be Kijevo sutikimo pasiuntė humanitarinės pagalbos vilkstinę į rytų Ukrainą, kur prorusiški sukilėliai kaunasi su vyriausybės pajėgomis.
Lietuvos ambasadorė prie JT Raimonda Murmokaitė sakė, kad daugybės Rusijos sunkvežimių įsibrovimas į Ukrainą be Kijevo leidimo yra „Ukrainos suverenumo pažeidimas“.
Ukraina tos kolonos pasiuntimą įvardijo kaip „įsiveržimą“, o JT generalinis sekretorius Ban Ki–moonas (Ban Kimunas) išsakė didį susirūpinimą ir paragino elgtis santūriai.
Saugumo Tarybos narės debatus už uždarų durų pradėjo 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Jos planavo išklausyti aukšto rango JT pareigūno Oscaro Fernandezo–Taranco pranešimą apie sunkvežimių vilkstinę, kuri, kaip baiminasi Vakarų šalys, gali būti panaudota siekiant suteikti pagalbą separatistų pajėgoms.
JAV ir Europos šalių vyriausybės ragino Maskvą bendradarbiauti su Ukrainos valdžia ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu (TRKK), kad būtų patikrinti vežami kroviniai ir būtų užtikrintas saugus jų pristatymas civiliams.
Pentagonas pareikalavo, kad Rusija nedelsiant susigrąžintų savo sunkvežimius ir perspėjo, kad Maskvai gali būti įvestos papildomos sankcijos.
Per spaudos konferenciją Ukrainos ambasadoriaus pavaduotojas Oleksandras Pavličenka Rusijos humanitarinę vilkstinę pavadino „akivaizdžiu mūsų suverenumo pažeidimu“ ir pasakė, kad Kijevas nežino to krovinio turinio.
Ukrainos pareigūnams penktadienį neleista tikrinti krovinių, nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, o Raudonojo Kryžiaus atstovai saugumo sumetimais nusprendė nelydėti vilkstinės.
Tačiau Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pateikė humanitarinės pagalbos krovinių sąrašą, kuriame minimi elektros generatoriai, cukrus, arbata ir maistas kūdikiams, neigdamas bet kokius pareiškimus, kad toje siuntoje gali būti karinės paskirties krovinių.
Paklaustas apie pagalbą sukilėliams, jis replikavo: „Maistu kūdikiams?“
„JAV neturi monopolijos humanizmui, – sakė V.Čiurkinas. – Jeigu mėginsite kelti abejones dėl mūsų humanizmo, aš dėl to piktinčiausi.“
Jis tvirtino, kad Rusija tą koloną pasiuntė tik po to, kai žlugo ne vienas mėginimas susitarti su Ukraina dėl pagalbos krovinių pristatymo.
„Toks žaidimas negalėjo tęstis amžinai. Atėjo laikas judėti į priekį, ir mes tai padarėme“, – sakė ambasadorius.
V. Čiurkinas taip pat išreiškė, viltį, kad Raudonasis Kryžius padės skirstyti pagalbą į sunkią padėtį patekusiems civiliams, kurie jau kelias savaites neturi vandens ir elektros dėl suintensyvėjusių kovų.
Apie 20 sunkvežimių penktadienį pasiekė Luhanską, prorusiškų maištininkų bastioną, iš beveik 300 sunkvežimių, savaitę laukusių prie sienos Rusijos pusėje.
V. Čiurkinas taip pat skundėsi dėl „nenurimstančios Lietuvos delegacijos, kuri visada torpeduoja visas vaisingas, konstruktyvias iniciatyvas, kurias buvome pateikę Saugumo Tarybai“. Pasak Rusijos atstovo, Lietuva veikia palaikoma Vašingtono ir Londono.
Lietuvos ambasadorė atmetė V. Čiurkino kaltinimus.
„Lietuvos misija atmeta tokius pareiškimus, kuriuose kalbama apie esą pasikartojantį scenarijų Rusijos projektų atžvilgiu“, – sakė R. Murmokaitė, pridūrusi, kad Maskva „negalėtų labiau ginti tų neteisėtų maištininkų grupuočių.“
Ban Ki-moonas pažymėjo, kad humanitarinė pagalba reikalinga, ir pasakė, kad „bet kokie vienašališki veiksmai turi sunkinimo potencialą jau ir taip pavojingoje padėtyje Ukrainos rytuose“.
Kijevas kaltina Maskvą maišto, kilusio Rusijai kovo mėnesį aneksavus Krymą, kurstymu per didžiausią nuo šaltojo karo laikų Rusijos ir Vakarų santykių krizę.
Visi Rusijos pagalbos sunkvežimiai grįžo iš Ukrainos, nurodo ESBO
Visi sunkvežimiai, dalyvavę kontroversiškai vertinamos humanitarinės pagalbos akcijoje, sugrįžo iš Ukrainos į Rusiją, pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai.
Konvojaus sugrįžimas „užbaigtas“, sakė naujienų agentūrai AFP Paulis Picard'as (Polis Pikaras), Donecko sienos kontrolės postą stebinčios ESBO misijos vadovas.
ESBO penktadienį suskaičiavo, kad sieną kirto tik 227 sunkvežimiai, nors Rusijos pareigūnai minėjo, kad vilkstinėje jų yra apie 280.
„Mes suskaičiavome grįžtančius šiandien 220 sunkvežimių“, be to septynios paramos mašinos grįžo penktadienį, sakė P.Picard'as šeštadienį.
Maskvai apkaltinus Kijevą tyčiniu delsimu praleisti vilkstinę, savaitę prie sienos laukę Rusijos sunkvežimiai sieną kirto penktadienį ir be Ukrainos valdžios leidimo, ir be Raudonojo Kryžiaus atstovų palydos.
Rusai leido žurnalistams pažvelgti į kelis sunkvežimius, kuriais esą gabenama apie 1800 tonų krovinių: maisto, vandens, medicinos priemonių, elektros generatorių.
Sunkvežimiai buvo iškrauti Luhanske penktadienį vėlai vakare, pranešė Rusijos valstybinė televizija.
Rusijos televizijos kanalai rodė, kaip muitininkai tikrina grįžtančius sunkvežimius ir nustato, kad jie tušti.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė pasišaipė iš Jungtinių Valstijų, kad jose nepranešama apie sunkvežimių sugrįžimą.
„Keista, kad Vašingtonas, kuris visuomet liaupsina savo techninę stebėseną, vis dar nežino, kad Rusijos humanitarinis konvojus jau išvyko iš Ukrainos teritorijos ir yra sugrįžęs į Rusijos Federaciją“, – sakė URM atstovo spaudai pavaduotoja Marija Zacharova, nurodo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Tikimės, kad JAV taip pat ryžtingai ragins abi Ukrainos konflikto puses nedelsiant skelbti paliaubas kaip nušvietė humanitarinės pagalbos temą“, – pažymėjo ji.
Pasikrovė įrangos iš karinių gamyklų
Ukrainos kariuomenės atstovas šeštadienį pareiškė, kad į Rusijos humanitarinės pagalbos siuntą atvežusius sunkvežimius, penktadienį įvažiavusius į šalies teritoriją be oficialaus leidimo, buvo pakrauta gamybos įranga iš Ukrainoje esančių karinių gamyklų.
Kariškių atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams, kad ta įranga buvo grobiama iš gamyklos, gaminančios radiolokacijos sistemas „Topaz“, taip pat vienos įmonės Luhanske, gaminančios šaunamųjų ginklų dėtuves.
Naujos aukos
Susirėmimai Ukrainoje suintensyvėjo, ruošiantis naujam diplomatinių pastangų etapui, vyriausybės pajėgoms toliau veržiantis į mažėjančią sukilėlių kontroliuojamą teritoriją, stengiantis suduoti separatistams triuškinamą smūgį.
Kijevas kaltina Rusiją, kad ši siunčia daugiau ginklų silpstančiam sukilimui, tačiau Maskva tokius kaltinimus neigė ir reikalavo, kad Ukrainos pajėgos nedelsiant nutrauktų ugnį.
Nuo kruvino konflikto smarkiai kenčia paprasti gyventojai: AFP reporteriai šeštadienį pagrindinėje sukilėlių tvirtovėje Donecke matė dviejų civilių, žuvusių per artilerijos bombardavimą, kūnus, gulinčius gatvėje.
Donecką, kuriame prieš konfliktą gyveno beveik milijonas žmonių, apšaudo artilerija, Ukrainos pajėgoms veržiant apsiausties žiedą aplink ten įsitvirtinusius sukilėlius.
Separatistų tebekontroliuojamas teritorijas yra apėmusi humanitarinė krizė: daugelyje vietų nebeveikia vandentiekis, senka maisto atsargos.
Manoma, kad iš konflikto krečiamo rytinio regiono nuo balandžio pasitraukė daugiau nei 400 tūkst. žmonių.
