Atėnų centras virto prieš riaušininkus kovojančios policijos saugomu bastionu. Į Graikiją atvykusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel graikai pasitiko protestais. Vokietija teikia didžiąją dalį Graikijai skiriamų lėšų, bet ir griežtai reikalauja taupyti, todėl graikai kaltina jos vadovę dėl savo sunkios padėties.
Atėnų centras virto prieš riaušininkus kovojančios policijos saugomu bastionu. Į Graikiją atvykusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel graikai pasitiko protestais. Vokietija teikia didžiąją dalį Graikijai skiriamų lėšų, bet ir griežtai reikalauja taupyti, todėl graikai kaltina jos vadovę dėl savo sunkios padėties.
Graikai labai rizikuoja, sako stebėtojai. Tokie veiksmai gali galutinai įtikinti vokiečius, kurių indėlis į Graikijai skiriamą pagalbą didžiausias, kad šiai šaliai padėti neįmanoma.
Vokietijos ir Graikijos vyriausybės šį vizitą pateikia kaip gestą, kuriuo Berlynas nori dar sykį pabrėžti – Graikija turi likti euro zonoje. A. Merkel atvyko ir palaikyti Antonio Samaraso vyriausybės, kuriai tenka derėtis ir su nuo bankroto gelbėjančiais skolintojais, ir atlaikyti žmonių pyktį, kai mažėja atlyginimai, pensijos.
Tuo metu, kai kanclerės lėktuvas leidosi Atėnuose, jų centre rinkosi protestuotojai, minios būriavosi visai šalia parlamento, kuriam vyriausybė pateikė siūlymų, kaip dar sutaupyti 13 mlrd. eurų.
Nors Vokietija – didžiausia Europos finansų donorė, bet bulvariniai Atėnų laikraščiai neretai A. Merkel karikatūrose vaizduoja lyg Adolfą Hitlerį. Griežtai raginanti taupyti Vokietija ir jos vyriausybės vadovė graikams tapo simboliu skausmingo diržų veržimosi, kad gautų iš viso daugiau negu 200 mlrd. eurų pagalbą. Dar 100milijardų skolų Graikijai nurašė bankai.
Lyg ji būtų kalta, kad ankstesnės Graikijos vyriausybės lengvabūdiškai išlaidavo, o dabar Elada – prie bedugnės. Opozicija, ypač kairuoliška, jos žiniasklaida, profsąjungos aktyviai ragino žmones eiti į gatves. Jas užplūdo ir policija – 7 tūkst. prieš riaušininkus kovojančių pareigūnų turėjo sukurti saugumo zoną, kurioje vyko A. Merkel ir Graikijos vadovų susitikimai.
Tiesa, būta ir blaivių perspėjimų. Liberali Atėnų spauda pabrėžė, kad smurtas ir protestai nepadės nei mažinti nedarbą, nei padidinti atlyginimų ar pensijų, tik dar pablogins šalies padėtį.
Vokietijos kanclerė Atėnuose lankėsi kitą dieną po to, kai euro zona Graikijai paskelbė ultimatumą – Atėnams suteikta dešimt dienų netesėtiems pažadams įvykdyti, jeigu nori gauti ilgai atidėliojamą paskolos išmoką.
„Pabrėžiame – tam, kad gautų kitą paskolos išmoką, Graikija turi aiškiai parodyti, kad pasirengusi imtis visų 89 priemonių, dėl kurių sutarta kovą ir jas įgyvendinti vėliausiai iki spalio 18-osios“, – teigė Liuksemburgo premjeras, Eurogrupės pirmininkas Jeanas Claude`as Junckeras.
Kitaip tariant – iki Europos Sąjungos viršūnių posėdžio, iki kurio reikia imtis privatizavimo projektų, darbo rinkos reformos, mažinti biurokratiją, kitaip negaus gyvybiškai svarbios, eilinės 31 mlrd. eurų išmokos, kuri buvo „įšaldyta“ birželį.
