„Šalis paniro į kruviną chaosą, brolžudišką konfliktą“, – ketvirtadienį Jaltoje pareiškė Vladimiras Putinas, komentuodamas padėtį Ukrainoje.
„Šalis paniro į kruviną chaosą, brolžudišką konfliktą“, – ketvirtadienį Jaltoje pareiškė Vladimiras Putinas, komentuodamas padėtį Ukrainoje.
Rusijos prezidento teigimu, kiekvieną dieną padėtis Ukrainoje tampa vis dramatiškesnė.
„Pietryčiuose įsismarkavo humanitarinė katastrofa“, – pažymėjo V. Putinas. Jis pabrėžė, kad Rusija atidžiai seka įvykius kaimyninėje šalyje.
„Darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad šis konfliktas kaip galima greičiau baigtųsi, kad Ukrainoje nebesilietų kraujas“, – pareiškė V. Putinas.
Rusijos prezidentas kalbėjo ir apie atsakomąsias priemones į Vakarų sankcijas.
„Rusijos vyriausybė priėmė sprendimą apriboti importą iš virtinės šalių, paskelbusių Rusijai visiškai nepagrįstas ir neteisėtas sankcijas“, – V. Putino žodžius perduoda „RIA Novosti“.
V. Putinas pabrėžė, kad tai „nėra paprasčiausiai atsakomosios priemonės: tai būdas palaikyti vietinius gamintojus, taip pat atverti Rusijos rinką toms šalims, kurios trokšta bendradarbiauti su Rusija ir yra pasirengusios tokiam bendradarbiavimui“.
Kad ir kokie būtų Rusijos santykiai su užsienio valstybėmis, „mūsų dėmesys dabar sutelktas į vidaus reikalus, į tikslus ir užduotis, kurias mums kelia Rusijos žmonės“, – Rusijos vadovas.
V. Putinas įsitikinęs, kad Rusijos visuomenė turi konsoliduotis ir mobilizuotis, „tačiau ne dėl karų ir kažkokių konfliktų“, ne dėl priešiškumo kažkam, „o dėl atkaklaus darbo Rusijai ir Rusijos vardu“.
„Turime vystyti savo šalį ramiai, oriai ir efektyviai, neužsibarikaduodami nuo išorinio pasaulio ar nenutraukdami ryšių su partneriais, tačiau tuo pat metu neleisdami niekam elgtis su mumis nepagarbiai“, – sakė jis Rusijos parlamentarams Jaltoje.
Liepos 31 d. Europos Sąjunga (ES) formaliai įvedė naujas plataus pobūdžio ekonomines sankcijas Rusijai, tikėdamasi, kad šie veiksmai privers Maskvą pakeisti savo politikos kursą Ukrainos atžvilgiu. Priimtos priemonės nutaikytos į Rusijos bankų, gynybos ir energetikos sektorius. Briuselis apribojo naftos pramonei skirtos įrangos eksportą, uždraudė Rusijos valstybės kontroliuojamiems bankams pardavinėti akcijas arba obligacijas Europoje. Taip pat draudžiama sudaryti naujas sutartis dėl ginklų, mašinų įrangos, elektronikos ir kitų dvigubos paskirties prekių tiekimo.
Sankcijos įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 dienos. Kiek anksčiau JAV paskelbė sankcijas kelioms Rusijos gynybos ir žaliavų bendrovėms. Į sankcijų sąrašą pateko koncernas „Almaz-Antej“, „Uralvagonzavod“, „NPO Mašinostrojenija“ ir kai kurios kitos stambaus kapitalo įmonės.
Rugpjūčio 7 d. Rusija apribojo kai kurių prekių importą iš šalių, įvedusių sankcijas Maskvai: JAV, ES valstybių, Kanados, Australijos ir Norvegijos. Į sąrašą įtraukta jautiena, kiauliena, vaisiai, daržovės, paukštiena, sūriai ir pieno produkcija, riešutai ir kiti produktai.
Esant būtinybei Rusija trauksis iš tarptautinių sutarčių
Rusijai seks Jungtinių Valstijų pavyzdžiu denonsuojant tarptautines sutartis ir esant būtinybei trauksis iš tarptautinių sutarčių, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Aš paprasčiausiai ne visai suprantu, ar mums reikalingi kokie nors specialūs denonsavimo mechanizmai. Štai JAV ėmė ir vienašališkai pasitraukė iš sutarties dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo, ir reikalas baigtas, ir kaip mes jų neįkalbinėjome – nieko“, – kalbėjo V.Putinas susitikime su Dūmos frakcijų lyderiais.
Pasak jo, JAV „rėmėsi, jų nuomone, savo nacionalinio saugumo sumetimais“.
„Ir mes darysime visai taip pat, kai manysime, kad tai naudinga ir reikalinga, siekiant užtikrinti mūsų interesus“, – pareiškė Rusijos vadovas.
V. Putinas: Krymas gali padėti išgydyti Rusijos XX amžiaus žaizdas
Krymas gali atlikti unikalų taikinamąjį vaidmenį Rusijai ir padėti užgydyti žaizdas, paliktas 1917 metų bolševikų revoliucijos ir 1918–1922 metų pilietinio karo, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Krymas gali atlikti unikalų vienijantį vaidmenį Rusijai, tapti savotišku istoriniu raudonųjų ir baltųjų susitaikymo šaltiniu, kad galutinai užgydytume žaizdas, kurias mūsų liaudžiai padarė dramatiškas skilimas XX amžiuje“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Valstybės Dūmos frakcijų atstovais Jaltos kurorte Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Prezidentas priminė, kad Krymo pusiasalis tapo karinės konfrontacijos arena tarp „raudonųjų“ bolševikų ir jų priešininkų „baltųjų“ ir kad per šį regioną į užsienį emigravo per 150 tūkst. Rusijos piliečių.
V. Putinas teigė gaunantis daug laiškų iš tų emigrantų, palikusių Rusiją po pilietinio karo, palikuonių, išsibarsčiusių po visą pasaulį.
„Tuose laiškuose – palaikymo ir tikėjimo Rusija žodžiai, išgyvenimai dėl mūsų šalies ateities, dėl Krymo ir Sevastopolio. Tie žmonės išsaugojo meilę tėvynei per kelias kartas – be abejo, tai verta pagarbos“, – sakė jis.
Rusija sieks atsiskaitymo rubliais už eksportuojamą naftą ir dujas
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva turėtų siekti atsiskaitymo rubliais už eksportuojamą naftą ir dujas, nes JAV dolerio monopolija prekyboje energetikos ištekliais kenkia Rusijos ekonomikai.
„Turėtume veikti atsargiai. Šiuo metu mėginame susitarti su kai kuriomis šalimis prekiauti atsiskaitant nacionalinėmis valiutomis“, – V. Putinas sakė per vizitą anksčiau šiais metais aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Kryme ketina įkurti Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupę
V. Putinas ketvirtadienį nurodė pasirašęs įsaką įkurti ginkluotųjų pajėgų grupę Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo anksčiau šiais metais, tačiau pridūrė, kad tų pajėgų dislokavimas nebus pernelyg didelio masto ir brangus.
„Gynybos ministerija parengė ginklavimosi programos papildymą ir atskirą programą dėl karinės grupės Kryme įkūrimo ir plėtros. Aš tą programą patvirtinau“, – V. Putinas sakė per vizitą tame Juodosios jūros pusiasalyje.
Prezidentas pridūrė, kad ta programa nebus per didelio masto ir nepareikalaus daug lėšų.
„Mes jai neskirsime per daug karių ir ginkluotės, tačiau ta programa natūraliai dera prie visų mūsų ginkluotųjų pajėgų plėtros planų, įskaitant jų teritorinę dedamąją“, – sakė V. Putinas.
V. Putinas: valdžia turi atsižvelgti į Krymo specifiką
V. Putinas pareiškė, kad Krymo valdžios institucijos savo kasdieniame darbe turi atsižvelgti į šio regiono specifiką ir tradicijas.
Pasak jo, Krymo pusiasalyje turi būti užtikrinta reali trijų kalbų – rusų, ukrainiečių ir totorių – lygybė.
Krymas gali atlikti unikalų taikinamąjį vaidmenį Rusijai ir padėti užgydyti žaizdas, paliktas 1917 metų bolševikų revoliucijos ir 1918–1922 metų pilietinio karo, ketvirtadienį pareiškė V. Putinas.
„Krymas gali atlikti unikalų vienijantį vaidmenį Rusijai, tapti savotišku istoriniu raudonųjų ir baltųjų susitaikymo šaltiniu, kad galutinai užgydytume žaizdas, kurias mūsų liaudžiai padarė dramatiškas skilimas XX amžiuje“, – sakė V.Putinas per susitikimą su Valstybės Dūmos frakcijų atstovais Jaltos kurorte Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Prezidentas priminė, kad Krymo pusiasalis tapo karinės konfrontacijos arena tarp „raudonųjų“ bolševikų ir jų priešininkų „baltųjų“ ir kad per šį regioną į užsienį emigravo per 150 tūkst. Rusijos piliečių.
V.Putinas teigė gaunantis daug laiškų iš tų emigrantų, palikusių Rusiją po pilietinio karo, palikuonių, išsibarsčiusių po visą pasaulį.
„Tuose laiškuose – palaikymo ir tikėjimo Rusija žodžiai, išgyvenimai dėl mūsų šalies ateities, dėl Krymo ir Sevastopolio. Tie žmonės išsaugojo meilę tėvynei per kelias kartas – be abejo, tai verta pagarbos“, – sakė jis.
Kryme bus atskiros ginkluotosios pajėgos, Jaltoje pareiškė V. Putinas. Jis nurodė, kad yra pasirengęs skirti 20 trln. rublių (1,4 trln. litų) gerai ginkluotei, skelbia televizijos „Dožd“ tinklaraštis.
„Tai ne militarizacija. Tai geras impulsas karinės pramonės šakos plėtrai“, – paaiškino V. Putinas ir paragino laikytis taikios užsienio politikos.
Rusijos prezidentas kalbėjo per susitikimą su Valstybės Dūmos deputatais Jaltoje. V. Putinas nuo trečiadienio su darbo vizitu lankosi Kryme, kurį Rusija atplėšė nuo Ukrainos kovo mėnesį.
Prognozavo sensaciją
Prieš V. Putino pasisakymą Kryme žiniasklaida prognozavo, kad ši kalba gali tapti tikra sensacija
Rusijos vadovas trečiadienį pirmininkavo Rusijos Saugomo tarybos posėdžiui. Dabar prezidentui teks stoti prieš šalies parlamentą, išklausyti deputatų pranešimus ir spręsti ne vieną svarbų vidaus politikos klausimą, tarp kurių gali būti ir šalies įsipareigojimai tarptautiniams teisiniams mechanizmams, skelbia newsru.com.
Kaip skelbia RBK, Rusijos valdžios suvažiavimas Kryme – išskirtinis, savo formatu jis primena vyriausybės ataskaitą parlamentui. Parlamentarams, kaip tikimasi, pranešimą skaitys prezidentas ir Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.
Tikimasi, kad vėliau kalbės Dūmos frakcijų vadovai, o jų kalbų pasiklausyti pakviestas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas. Gali būti, kad susirinkime dalyvaus ir Federacijos Tarybos narių. Keista, tačiau visas ministrų kabinetas nepakviestas. Nors į Krymą ir atvyko vicepremjeras Dmitrijus Kozakas, socialinių reikalų vicepremjerė Olga Golodec, Krymo reikalų ministras Vitalijus Saveljevas, darbo ir socialinės apsaugos ministerijos vadovas Maksimas Topilinas ir kultūros ministras Vladimitas Medinskis, posėdyje dalyvaus ne visi, teigia šaltiniai: manoma, jog kultūros ministras galės dalyvauti tik prezidento susitikime su kultūros veikėjais, kuris planuojamas ketvirtadienį po pietų.
Susitikime nebus ir vicepremjero Viktoro Šuvalovo bei finansų ministro Antono Siluanovo.
Kodėl Rusijos valdžia nusprendė tiktis būtent Kryme, spėlioja BBC apžvalgininkai. Jų teigimu, prezidentas nori šiai „teritorijai suteikti svarbos“ – priminti, kad Krymas priklauso Rusijai, o Krymo žmones patikinti, kad apie juos nepamiršo.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
