Kijevas vis dėlto sutinka tam tikromis sąlygomis įsileisti į šalį Rusijos pagalbos vilkstinę. Luhanskui skirtas konvojus turi kirsti sieną perėjimo poste netoli miesto. Čia sunkvežimių krovinys būtų patikrintas Ukrainos pasieniečių ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnų, Kijeve pareiškė Ukrainos prezidento atstovas Sviatoslavas Zegolka, kurį cituoja agentūra AFP.
Kijevas vis dėlto sutinka tam tikromis sąlygomis įsileisti į šalį Rusijos pagalbos vilkstinę. Luhanskui skirtas konvojus turi kirsti sieną perėjimo poste netoli miesto. Čia sunkvežimių krovinys būtų patikrintas Ukrainos pasieniečių ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnų, Kijeve pareiškė Ukrainos prezidento atstovas Sviatoslavas Zegolka, kurį cituoja agentūra AFP.
Anot jo, tada vilktinė galėtų vykti per separatistų kontroliuojamą teritoriją. Luhanske pagalbos prekes išdalytų Raudonojo Kryžiaus darbuotojai.
Maskva antradienį Ukrainos kryptimi nusiuntė 280 sunkvežimių. Tačiau iki šiol buvo neaišku, ar jie bus praleisti pro sieną, jei taip, tai kur ir kokiomis sąlygomis. Maskva tikina, kad pagalbos vilkstinės nusiuntimas yra suderintas su Kijevu. Tačiau Ukrainos vadovybė įsiuto dėl tokių teiginių ir grasino sunkvežimių neįsileisti.
Rusijos duomenimis, automobiliuose, kurie pasienį turėtų pasiekti trečiadienio vakarą, yra maisto produktai, antklodės ir elektros generatoriai Luhansko gyventojams, kurie jau kelias savaites neturi elektros, vandens ir maisto. Tačiau Kijevas baiminasi, kad pagalba atiteks prorusiškiems separatistams.
Į Ukrainą važiuojanti rusų sunkvežimių kolona dėl nesutarimų įstrigo
Šimtai rusų sunkvežimių, gabenančių pagalbą sukilėlių kontroliuojamai Rytų Ukrainai, trečiadienį liko stovėti Pietų Rusijos Voronežo mieste, didėjant abejonėms dėl galutinio kolonos maršruto.
Baltu brezentu dengti sunkvežimiai, diena anksčiau atvažiavę iš Maskvos, stovi karinėje bazėje Voroneže.
Ukraina ir Rusija preliminariai buvo sutarusi, kad pagalba bus pristatyta į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą sienos perėją Charkovo srityje, kurios nepalietė kelis mėnesius kaimyniniuose regionuose vykstančios kovos.
Vis dėlto trečiadienį dar buvo neaišku, ar kolona važiuos tuo maršrutu.
Ukrainai esmingai svarbu tai, kad visą atvežamą humanitarinę pagalbą patikrintų Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).
Pareigūnai Kijeve antradienį sakė, kad pagalbos kroviniai prie sienos galėtų būti iškrauti ir pakrauti į TRKK išsinuomotus sunkvežimius.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad nors iškrovimo idėja buvo aptarinėjama, ji buvo atmesta dėl kaštų.
TRKK, su kuriuo, kaip teigia Maskva, ji suderinusi šią misiją, paneigė AFP dalyvaujantis joje sakė, kad negalėjo patikrinti, kas yra toje kolonoje.
TRKK atstovas Kijeve Andre Loerschas trečiadienį AFP sakė, kad diskusijos su Rusija tebevyksta.
„TRKK reikia daugiau detalių dėl to, kas yra toje kolonoje. Kolona yra kelyje ir TRKK neturėjo galimybės patikrinti, kas joje“, – pridūrė jis.
Didžiulei Rusijos pagalbos kolonai riedant Ukrainos sienos link, Kijevas pažadėjo blokuoti tai, kas, jo nuogąstavimu, gali būti mėginimas vežti karinę pagalbą prorusiškiems Rytų Ukrainos sukilėliams.
Rusijos televizijos reportažuose buvo matyti beveik 300 baltu brezentu dengtų sunkvežimių kolona, važiuojanti per kažkokias kaimo vietoves ir nusitęsusi beveik tris kilometrus. Maskvos teigimu, kolonoje nėra kariškių.
Rusijos bulvarinio laikraščio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas, keliaujantis kartu su kolona, trečiadienį ryte „Twitter“ parašė, kad sunkvežimiai sustojo ir laukė „politinių sprendimų“.
Kiti su ta kolona keliaujantys rusų žurnalistai pranešė, kad ji vakare turėtų atvažiuoti prie sienos.
Kijeve kilo susirūpinimas, kad šie sunkvežimiai, kurie oficialiai važiuoja į vyriausybės kontroliuojamą pasienio patikrinimo postą, gali pasukti kitu keliu į Ukrainos rytus, per sukilėlių kontroliuojamą sienos ruožą.
Vakarų galios irgi sako, jog Rusija gali pasinaudoti šia operacija kaip „Trojos arkliu“, kad slapta nusiųstų į Rytų Ukrainą karių ar ginklų prorusiškiems sukilėliams, kurie praranda pozicijas atakuojant vyriausybinėms pajėgoms.
Ši misija taip pat sukėlė nuogąstavimų, kad keturis mėnesius trunkantis konfliktas, kuris jau pareikalavo daugiau kaip 1,5 tūkst. gyvybių ir į žemiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų nustūmė Maskvos ir Vakarų santykius, netrukus gali būti dar labiau eskaluotas.
Kolona, kurią, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, sudaro nuo 262 iki 287 sunkvežimių, antradienį išvyko iš Maskvos regiono su daugiau kaip 1,8 tūkst. t „humanitarinių krovinių“, tarp jų – medicininės įrangos, kūdikių maisto, miegmaišių ir elektros generatorių, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Krovinys, kaip teigia Maskva, yra skirtas civiliams gyventojams Luhansko srityje, kur vyko vieni intensyviausių mūšių tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Be to, vietos valdžios pranešimais, Regiono sostinė Luhanskas jau 11 dienų neturi elektros, mieste galima gauti tik pačių būtiniausių prekių.
Tęsiantis kovoms už sukilėlių kontroliuojamų miestų atsiėmimą, Ukrainos kariškiai trečiadienį paskelbė, kad per pastarąsias 24 valandas žuvo 11 karių, o dar 41 buvo sužeistas.
Atskirai ultranacionalistų grupė „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), kuri kovoja su vyriausybinėmis pajėgomis, pranešė, kad pagrindiniame sukilėlių bastione Donecke patekę į pasalą žuvo 12 jos narių.
Armijos apsuptame mieste toliau krintant minosvaidžio sviediniams, taip pat buvo sužeisti penki civiliai gyventojai, pranešė vietos pareigūnai.
Per keturis konflikto, kurį Raudonasis Kryžius oficialiai laiko pilietiniu karu, mėnesius savo namus buvo priversti palikti maždaug 285 tūkst. žmonių.
Ukraina siųs į Donbasą savo pagalbos vilkstinę
Nesiliaujant ginčui dėl Rusijos humanitarinės pagalbos Rytų Ukrainai vyriausybė Kijeve nusprendė į Donbasą nusiųsti savo pagalbos krovinį.
Konvojus pajudės šį ketvirtadienį, trečiadienį Kijeve pareiškė įgaliotinė Rytų Ukrainai Irina Geraščenka. Detalės esą jau suderintos su Raudonuoju Kryžiumi.
Rusija į Rytų Ukrainą pasiuntė 250 sunkvežimių su pagalbos prekėmis. Tačiau kol kas visiškai neaišku, ar jiems pavyks kirsti sieną.
Rusijos humanitarinė kolona artėja prie Ukrainos
Beveik 300 sunkvežimių kolona, kuri, pasak Rusijos, gabena humanitarinę pagalbą konflikto krečiamos rytų Ukrainos žmonėms, trečiadienį lėtai judėjo abiejų šalių sienos link, Kijevui ir Vakarų šalims reiškiant susirūpinimą dėl tikrųjų Maskvos ketinimų.
Kijevas trečiadienį pakartojo, kad neįleis tos kolonos į savo teritoriją.
„Jokia (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino „humanitarinė kolona“ nebus praleista per Charkovo srities teritoriją, – Ukrainos vidaus reikalų ministras A. Avakovas parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. – Ciniško agresoriaus provokacija mūsų teritorijoje neleistina.“
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas savo ruožtu taip pat pareiškė, kad jo šalis neįleis į savo teritoriją sunkvežimių kolonos iš Rusijos, teigdamas, jog tas žingsnis yra Maskvos ciniškumo pavyzdys.
Kalbėdamas per vyriausybės posėdį, A. Jaceniukas sakė, kad Kijevo partneriai Vakarų šalyse skyrė 6 mln. JAV dolerių (15,5 mln. litų) ir kad tos lėšos bus naudojamos pagerinti žmonių gyvenimo sąlygoms labiausiai konflikto paveiktose teritorijose.
„Mes, Ukrainos vyriausybė, siunčiame gyvybiškai reikalingas atsargas į visas išvaduotas teritorijas“, – sakė A. Jaceniukas, turėdamas omenyje vietas, iš kurių buvo išstumti prorusiški separatistai.
„Mes kaip valstybė turime rūpintis ir esame pajėgūs pasirūpinti savo piliečiais“, – pridūrė jis.
Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, apie 280 Maskvos pasiųstų sunkvežimių gabena daugiau negu 1,8 tūkst. tonų „humanitarinių atsargų“, įskaitant medicinos priemones, maistą kūdikiams, miegmaišius ir kilnojamuosius elektros generatorius.
V. Putinas aiškino, jog siunčia šią koloną, nes Ukrainos vyriausybės pajėgų apsiaustose sukilėlių tvirtovėse Luhanske ir Donecke susiklostė „katastrofiška“ padėtis, o vietos pareigūnai perspėjo dėl gresiančios humanitarinės krizės, nes tuose miestuose stinga maisto ir vandens, o dauguma rajonų yra likę be elektros ir dujų.
Tačiau Kijevas ir Vakarų šalys baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti šia operacija kaip priedanga pasiųsti savo karius į Ukrainos rytus.
Televizijos „Rossija“ reportaže iš Voronežo buvo nurodyta, kad baltai nudažytų sunkvežimių „Kamaz“ kolona turės nuvažiuoti daugiau negu 500 km, o jeigu jos vidutinis greitis bus 60 kilometrų per valandą, sieną jį turėtų pasiekti vakare.
„Kelias ilgas ir gana sunkus, tačiau kaip galime nepadėti savo broliams slavams“, – sakė vieno sunkvežimio vairuotojas.
Kijevas teigia, kad tos mašinos bus sustabdytos prie sienos, o visos jų atvežtos siuntos bus iškrautos ir kitais sunkvežimiais išvežtos į konflikto krečiamą rytinę Ukrainą, padedant Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui (TRKK).
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį sakė, jog su Ukrainos institucijomis buvo susitarta, kad tuos sunkvežimius prie sienos patikrins ukrainiečiai pareigūnai, o tuomet mašinos pajudės į šalies gilumą, lydimos TRKK ir Ukrainos atstovų.
Ukraina, kaltinanti Maskvą aprūpinant ginklais prorusiškus separatistus, sakė, kad joks galutinis susitarimas su TRKK dar nepasiektas.
„Galiu pasakyti, kad ministro Lavrovo pareiškimas neteisingas. Derybos tarp Raudonojo Kryžiaus ir Rusijos tęsiasi“, – sakė vienas Ukrainos vyriausybei artimas šaltinis.
Rusija „absurdiškais“ vadina įtarimus, jog humanitarinė pagalba Ukrainai esanti priedanga invazijai
Rusija trečiadienį pareiškė, jog įtarimai, kad ji gali pasinaudoti humanitarinės pagalbos Rytų Ukrainai kolona kaip priedanga invazijai, yra absurdas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo tokius įtarimus išsakiusią Australiją.
„Jie toliau skleidžia absurdiškus pareiškimus, kad humanitarinis konvojus, skirtas padėti pietrytinės Ukrainos civiliams gyventojams, gali būti panaudotas kaip pretekstas Rusijos „karinei intervencijai“, – sakoma pareiškime.
JT: žuvusiųjų skaičius per dvi savaites išaugo dvigubai ir pasiekė 2 086
Kruvino konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje per dvi savaites žuvusių žmonių skaičius išaugo beveik dvigubai ir pasiekė 2 086, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių agentūra.
Kaip nurodė JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės biuras, iš šių aukų mažiausiai 20 yra vaikai.
Žmogaus teisių komisarės biuras pridūrė, kad žuvusiųjų skaičiaus kilimo nuo liepos 26 dienos, kai aukų buvo 1 129, iki rugpjūčio 10 dienos statistika turėtų būti vertinama kaip „labai konservatyvi.“
JT duomenimis, iki birželio 18 dienos per kovas rytinėje Ukrainoje buvo žuvę 356 žmonės.
Į šį skaičių įtraukti Ukrainos pajėgų kariai, civiliai gyventojai ir ginkluotų grupuočių nariai, sakoma organizacijos atstovės Cecile Pouilly elektroniniame laiške, kuriame nurodoma, kad „ypač civilių aukų skaičius“ faktiškai gali būti didesnis.
Pasak C. Pouilly, taip yra dėl nutrūkusių komunikacijos linijų ir didelio pavojaus saugumui, dėl kurio gyventojai negauna medicininės pagalbos ir negali būti įskaičiuoti.
„Pastaruoju metu akivaizdi (aukų skaičiaus) augimo tendencija“, – nurodė atstovė.
Pasak jos, nuo balandžio vidurio per dieną vidutiniškai žūdavo daugiau nei 60 žmonių, tačiau tarp liepos 30 dienos ir rugpjūčio 5 dienos vidutinis žuvusiųjų skaičius šoktelėjo bent iki 70.
Taip pat smarkiai – iki beveik 5 tūkst. išaugo sužeistųjų skaičius. Be to, mažiausiai 30 sužeistųjų buvo vaikai.
JT duomenimis, liepos 26 dieną buvo 3 500 sužeistųjų.
Luhanskas skundžiasi kritine padėtimi
Luhansko miesto tarybos teigimu, mieste antrą savaitę nėra elektros ir vandens tiekimo, neveikia mobilusis ar fiksuotas telefono ryšys, skelbia „Ukrinform“.
„Vienuoliktą dieną į miestą netiekiama elektra. Vakar (antradienį. – ELTA) regiono centre sutrikęs dujų tiekimas vėliau buvo atnaujintas“, – rašoma Luhansko tarybos pranešime.
Teigiama, kad Ukrainos kariškių apsuptame mieste neveikia parduotuvės, parduodami tik būtiniausi maisto produktai, tačiau apsirūpinimas duona nesutrikęs. Luhansko gyventojai susiduria su medikamentų trūkumu, nes visame mieste dirba vos kelios vaistinės. Rugpjūčio 12 dienos duomenimis, mieste esančių vandens atsargų 250 tūkst. gyventojų turėtų užtekti 9 dienas.
Ukrainos vyriausybė, ruošdamasi galutiniam Donecko ir Luhansko šturmui, visus civilius gyventojus ragina palikti miestus ir pažadėjo suteikti visokeriopą pagalbą evakuojantis.
Doneckas intensyviai apšaudomas raketomis
Mažiausiai trys žmonės žuvo prorusiškų separatistų kontroliuojamame Ukrainos rytiniame Donecko mieste, vyriausybės pajėgoms suintensyvinus bombardavimą.
Naujienų agentūros „The Associated Press“ žurnalistai trečiadienį pranešė matę du lavonus, gulinčius gatvėje Donecko pietvakariniame Petro rajone, praėjus 11 valandų po apšaudymo raketomis. Miesto tarybos pranešime nurodoma, kad žuvo iš viso trys žmonės.
Gyventojai pasakojo, kad artilerijos sviediniai ir raketos krito apie dvi valandas. Į vieną daugiaaukštį namą buvo pataikyta apie penkis kartus.
Miesto valdžios pareigūnai nurodė, kad bombardavimas apgadino 10 gyvenamųjų pastatų ir vieną ligoninę.
Vyriausybės pajėgos apsupo Donecką ir jo apylinkėse esančias separatistų tvirtoves, mėgindamos numalšinti prorusiškų jėgų sukilimą Rytų Ukrainoje, kurioje gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Jos vengia susirėmimų gatvėse, bombarduodamos sukilėlių pozicijas raketų salvėmis, kurios dažnai būna netaiklios.
Didelė Donecko dalis yra likusi be elektros ir dujų.
Bando atspėti, kad slepiama vilkikuose
Tuo metu socialinių interneto tinklų vartotojai nusprendė savarankiškai išsiaiškinti, kas iš tiesų gabenama „humanitarinio konvojaus“ sunkvežimiuose.
Internete atsirado nuotraukų, kuriose užfiksuotas baltas vilkikas iš rusiškos kolonos, o jo šone išryškėjęs kažkokio didelio daikto siluetas, nepanašus nė į vieną iš išvardytų humanitarinės pagalbos objektų.
Kaip praneša vartotojai, vieno iš Rusijos miestų, šalia kurių važiavo V. Putino „humanitarinio“ krovinio kolona, gyventojas nufotografavo kelis sunkvežimius.
Vadinamasis humanitarinis konvojus iš Rusijos į Luhanską važiuos per kontrolės punktą „Šebekino–Pletnivka“, esantį Belgorodo (Rusijos Federacija) ir Charkovo (Ukraina) sričių pasienyje.
Rusijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad humanitarinė akcija bus vykdoma 262 automobilių technikos vienetais, iš kurių į 198 automobilius su priekabomis pakrauti daiktai ir elektros stotys, bendras krovinio svoris sudaro 1809,9 t).
Ministerijos teigimu, krovinį sudaro 69 komplektai elektrinės įrangos, 400 tonų įvairių kruopų, 340 tonų mėsos konservų, 30 tonų druskos, 100 tonų cukraus, 60 tonų konservuotų pieno gaminių, 0,8 tonos arbatos, 679,5 tonos vandens buteliuose, 62,4 tonos kūdikių maisto, 54 tonos medicininių reikmenų, 12300 vienetų miegmaišių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
.gif)
