Ukrainos valdžios atstovai paskelbė, kad humanitarinė pagalba iš Rusijos, kuri šiuo metu gabenama į šalį, bus sustabdyta pasienyje, ir tik ją perkrovus į kitus sunkvežimius, išgabenta į Donbasą, rašo naujienų agentūra „Unian“. Kijevas patikino, kad jokia Rusijos karinė palyda nebus įleista į Ukrainos teritoriją.
Ukrainos valdžios atstovai paskelbė, kad humanitarinė pagalba iš Rusijos, kuri šiuo metu gabenama į šalį, bus sustabdyta pasienyje, ir tik ją perkrovus į kitus sunkvežimius, išgabenta į Donbasą, rašo naujienų agentūra „Unian“. Kijevas patikino, kad jokia Rusijos karinė palyda nebus įleista į Ukrainos teritoriją.
Apie tai žurnalistams Kijeve antradienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Valerijus Čalijus.
„Kol kas nesvarstome apie jokią Rusijos kolonų judėjimo Ukrainos teritorijoje galimybę. Ši siunta turi būti patikrinta pasienyje, tranzitinėje zonoje, taip pat įforminta“, – pareiškė V.Čalijus ir pridūrė, kad Raudonasis Kryžius yra atsakingas už šios humanitarinės pagalbos teikimą ir koordinavimą.
„Kiek žinau, šiuo metu nuspręsta, kad siuntiniai bus perkrauti į tuos sunkvežimius, kuriuos nuomojasi Raudonasis Kryžius“, – pridūrė V.Čalijus ir patikino: „Mes neleisime jokių Rusijos karinių palydų į šalį“.
Važiuoja 280 suknkvežimių vilkstinė
Rusijos humanitarinės pagalbos krovinius vežanti 280 sunkvežimių kolona antradienį išvažiavo į Ukrainą, Vakarų šalims perspėjant Maskvą nepanaudoti pagalbos pastangų kaip dingsties invazijai.
Ukrainai skelbiant, kad Rusija yra sutelkusi 45 tūkst. karių prie jos sienos, NATO pareiškė, jog yra „didelė tikimybė“, kad Maskva gali pradėti karinę intervenciją Ukrainos rytuose, kur Kijevo vyriausybės pajėgos vis labiau spaudžia prorusiškus separatistus. Valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS pranešė, kad ta sunkvežimių kolona išvažiavo iš Pamaskvio, todėl tikėtina, kad Ukrainos sieną, esančią už maždaug 1 000 kilometrų į pietvakarius, ji pasieks po poros dienų.
„Viskas buvo suderinta su Ukraina“, – radijas „Business FM“ citavo prezidento Vladimiro Putino atstovą Dmitrijų Peskovą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Tuo metu vienas šaltinis Kijevo vyriausybėje, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad kol kas nėra jokio susitarimo dėl Rusijos mašinų įvažiavimo į Ukrainos teritoriją. Kijevas pasisako už plačią tarptautinę misiją, kurioje, be Rusijos, dalyvautų Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES), vadovaujant TRKK.
„Iš Ukrainos pusės nėra jokio susitarimo dėl Rusijos mašinų įvažiavimo į Ukrainos teritoriją. Raudonasis Kryžius ieško transporto bendrovių, kurios perimtų užduotį nugabenti humanitarinius krovinius į rytus, taip pat iš Jungtinių Valstijų ir ES“, – sakė jis.
Atskirame Ukrainos prezidento Petro Porošenkos administracijos pranešime nurodoma, kad buvo pasiektas platus susitarimas, jog Raudonasis Kryžius perims visus tarptautinės misijos organizavimo ir logistikos klausimus.
Rusija teigia, kad baltų sunkvežimių kolona, pažymėtai Raudonojo Kryžiaus ženklu, yra dalis tarptautiniu lygiu suderintos misijos, prižiūrimos Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK).
„Ta kolona atgabens Rytų Ukrainos gyventojams 2 000 tonų humanitarinių krovinių, surinktų Maskvos ir jos apylinkių gyventojų“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė vienas Maskvos srities pareigūnas.
Moteris vaikšto prie sugriautų namų Donecke, AFP/Scanpix nuotr.
Balti sunkežimiai
Rusijos valstybinė televizija „Rossija 24“ parodė kelis baltus sunkvežimius, išvažiuojančius iš Alabino miestelio netoli Maskvos. Vienas ten buvęs „Rossija 24“ korespondentas sakė, kad kolona turėtų atvykti prie Ukrainos sienos po 2–3 dienų, kur ją pasitiks Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovai.
Rusija nurodė, kad pagalbos siunta bus gabenama bendradarbiaujant su TRKK.
Tuo metu TRKK pirmadienį nurodė pateikusi atitinkamą dokumentą Rusijos ir Ukrainos pareigūnams. Tačiau ši nepriklausoma agentūra pažymėjo, kad jai reikės visų šalių sutikimo, taip pat saugumo garantijų, nes kolona neturės ginkluotos palydos.
„Reikia išsiaiškinti šios operacijos praktines detales prieš pradedant vykdyti tą iniciatyvą“, – sakė TRKK operacijų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovas Laurent'as Corbazas.
Komiteto atstovas Kijeve Andre Loerschas telefonu naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad šalys pasiekė bendrą sutarimą, tačiau jis negavo „jokios informacijos apie turinį“ tuose sunkvežimiuose ir nežino, kur jie važiuoja.
Pranešama apie separatistų bėgimą iš Luhansko
AFP/Scanpix nuotr.
Skelbiama, kad Ukrainos Rytuose veikiantys separatistai pradėjo nebesislapstydami bėgti – civiliais drabužiais jie persirenginėja tiesiog gatvėse. Panika separatistus apėmė rajonuose, kur aktyviai veikia Ukrainos karinės pajėgos. Tokią informaciją savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ suteikia visuomenės veikėjas Dmitrijus Snegiriovas, rašo inforesist.org.
„Vakar tokią situaciją buvo galima pamatyti Krasnyj Lučo mieste, ten vyksta Antiteroristinė operacija. Miestą į savo rankas praktiškai jau perėmė Ukrainos pajėgos. Kovotojai puikiai supranta, jog liko akis į akį su gausiomis Ukrainos pajėgomis“, – teigia aktyvistas.
Separatistai ir toliau siaubia miestus, kur nevyksta aktyvūs Antiteroristinės operacijos veiksmai, pažymi D. Snegiriovas.
„Žlugo pseudorespublikų „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“ planas. Dabar rusai, kaip užsakovai, turi spręsti, kaip fiziškai sunaikinti visus liudininkus. Todėl Rusija ir ėmėsi taktikos naikinti vadus – juk jie nepageidaujami liudininkai. Šiandien ginkluotų grupuočių vadai pasirengę bendradarbiauti su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis. Aišku, jiems reikalingos apsaugos garantijos“, – rašo aktyvistas.
Lietuva: pagalbos reikia, tačiau Rusija pasitikėti negalima
AFP/Scanpix nuotr.
Rytų Ukrainoje reikalinga humanitarinė pagalba, tačiau tarptautinė bendruomenė negali pasitikėti Rusija, antradienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ministras BNS sakė, kad Rytų Ukrainos gyventojai patiria sunkumus „dėl teroristų kaltės“, o parama juos gali pasiekti tik Ukrainai priimtinais būdais.
„Žmonėms tikrai reikalinga humanitarinė parama, nėra elektros, vandens, būtiniausių vartojimų prekių. Žmonės dėl teroristų kaltės yra atkirsti nuo normalaus gyvenimo ir jiems reikia padėti. Visa tai turi vykti griežtai suderinus su Ukrainos vyriausybe, tai turi būti tarptautinė misija, dalyvaujant Raudonajam Kryžiui“, – sakė ministras.
Lietuvos užsienio reikalų ministro teigimu, pasitikėjimą pakerta ankstesni atvejai, kai iš Rusijos jau bandyta pasiųsti karinę techniką, prisidengiant humanitariniais tikslais.
„Mes jau turime patirtį, kad negalime pasitikėti jokiais Rusijos pareiškimais. Jeigu nudažyti 280 sunkvežimių tikrai veža humanitarinę paramą ir tikrai be karinės palydos, suderinus su Ukrainos valdžia, tai yra suprantamas dalykas. Bet niekada negali būti tikras, kas gali slypėti šalia. Atsimename, kaip buvo taip vadinamų taikdarių spalvomis perdažyti šarvuočiai, ir laukė pereiti sieną“, – BNS sakė ministras.
„Visa tai, kas vyksta Ukrainoje, turi vykti tik su Ukrainos žinia ir sutikimu. Jei nėra Ukrainos sutikimo, visa tai, kas vyksta, galima traktuoti kaip agresiją, kaip agresyvų aktą. Belieka laukti, kaip vystysis įvykiai. Kai žinosime daugiau detalių, galėsim vertinti tai, kas vyksta“, – pridūrė L. Linkevičius.
JAV įžvelgia galimybių sumažinti įtampą Ukrainoje
AV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį pareiškė, kad prezidento Baracko Obamos administracija turi vilčių, jog diplomatija gali sumažinti įtampą tarp Ukrainos ir Rusijos dėl Maskvos ryžto pasiųsti humanitarinės pagalbos siuntą į karo krečiamą kaimyninės šalies rytinį regioną, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai.
Kalbėdamas Australijoje, J. Kerry sakė, kad šią savaitę Europoje įvyks keli susitikimai tarp Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK), Vokietijos, Ukrainos ir galbūt Rusijos pareigūnų, kuriuose gali būti susitarta dėl misijos, galinčios nugabenti atsargų į sunkią padėtį patekusiems Rytų Ukrainos gyventojams nesibaiminant, kad tokia operacija gali tapti priedanga Rusijos tiesioginei karinei intervencijai.
JAV diplomatijos vadovas nepateikė daugiau detalių apie planuojamus susitikimus, bet išreiškė viltį, kad jie ne vien padės pašalinti neaiškumus dėl tų humanitarinės pagalbos siuntų, bet ir paspartins tyrimą dėl praeitą mėnesį įvykusio incidento, kai virš Rytų Ukrainos buvo numuštas Malaizijos keleivinis laineris, taip pat derybas tarp Kijevo vyriausybės ir legitimių prorusiškų lyderių tame regione.
ES: Rusijos pagalbos kolonos krovinys turi būti patikrintas
Rusijos humanitarinę pagalbą į rytinę Ukrainą gabenančios kolonos krovinys turi būti kruopščiai patikrintas, siekiant įsitikinti, kad jis nėra skirtas politiniams tikslams, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) humanitarinės pagalbos vadovė.
Rusijos kolona, gabenanti maistą, vandenį ir kitokią pagalbą į Rytų Ukrainą, kur vyriausybės pajėgos supa prorusiškus kovotojus, pajudėjo antradienį, tačiau Kijevas sako neleisiantis šiai kolonai patekti į šalies teritoriją.
Raudonasis Kryžius turėtų iškrauti šį krovinį ir perkelti jį į kitus automobilius.
Vakarų vyriausybės perspėjo Maskvą nemėginti pasinaudoti šia operacija kaip priedanga karinei intervencijai.
„Labai svarbu, kad humanitarinės pagalbos pristatymas bet kur ir bet kieno vykdomas atitiktų neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomybės principus, o tarptautinės humanitarinės organizacijos būtų tos, kurios... padeda krizės paveiktiems žmonėms“, – sakė ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva, atsakydama į klausimą apie Rusijos humanitarinę operaciją.
„Neturi būti siekiama jokių politinių arba kokių nors kitų tikslų, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Humanitarinės pagalbos (krovinio) turinys privalo būti būtent humanitarinė pagalba ir negali būti, akivaizdu, priimamas už tikrą pinigą.“
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
