Per naujausius susirėmimus su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje žuvo 18 ukrainiečių kariškių, remdamasi kariuomenės atstovu Andrijumi Lysenka skelbia „Reuters“.
Per naujausius susirėmimus su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje žuvo 18 ukrainiečių kariškių, remdamasi kariuomenės atstovu Andrijumi Lysenka skelbia „Reuters“.
Pasak A. Lysenkos, vyriausybės saugumo pajėgos per pastarąsias 24 valandas iki trečiadienio ryto 25 kartus susirėmė su separatistais Ukrainos rytiniame regione, netoli Rusijos sienos.
Ukrainos kariai pranešė, jog vėl buvo apšaudyti iš Rusijos teritorijos, o Ukrainos pasieniečiai netoli Luhansko miesto pakliuvo į keturias valandas trukusią minosvaidžių sviedinių ir artilerijos ataką.
„Per pastarąsias 24 valandas mūšyje žuvo 18 karių, dar 54 buvo sužeisti“, – žurnalistams sakė A. Lysenka ir pažymėjo, kad ginkluotųjų pajėgų nariai žuvo per kelis incidentus rytiniame regione.
Anot gyventojų Donecke, pagrindiniame Ukrainos pramoniniame centre, dabar tapusioje separatistų tvirtove, Ukrainos oro pajėgų kariniai lėktuvai naktį į trečiadienį vykdė antskrydžius. Tačiau A. Lysenka paneigė pranešimus ir pareiškė, kad vienintelis ukrainiečių lėktuvas netoli Donecko buvo komunikacijos pagalbą kariams teritorijoje suteikęs lėktuvas.
„Ukrainos kariuomenė nebombarduoja Donecko ir Luhansko miestų ar kitos kurios gyvenamos vietovės“, – pabrėžė A. Lysenka.
Rusijos daliniuose – visiška kovinė parengtis
Roščinskij gyvenvietė (Samaros sritis), rugpjūčio 6 d. Rusijos taikdarių pajėgose turi būti paskelbta visiška kovinė parengtis, kad jos visada būtų pasiruošusios atlikti taikdarių užduotis. Tokią užduotį per pasitarimą trečiadienį išsakė Rusijos gynybos ministras, armijos generolas Sergejus Šoigu, praneša DELFI.lt, remdamasis „RIA Novosti“.
„Pasaulis pasikeitė, pasikeitė kardinaliai. Kaip žinote iš ankstesnių pavyzdžių, taip pat ir šitos brigados, taikdarių pajėgų gali prireikti netikėtai. Būtent todėl taikdarių pajėgų padaliniuose ir brigadose turi būti nuolatinė kovinė parengtis“, – pasakė S. Šoigu.
Rusijos gynybos ministerijos kolegijos sprendimu, „visos taikdarių brigados turi būti sukomplektuotos – o šiandien būtent taip ir yra – išskirtinai vien iš profesionalų.“
Tuo metu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė turintis informacijos, rodančios, kad Rusijos „tiesioginės intervencijos“ į konfliktą Ukrainoje grėsmė didėja.
D. Tuskas trečiadienį sakė, kad savo vertinimus grindžia informacija, kurią gavo per „pastarąsias keliolika valandų“, tačiau išsamesnių detalių neatskleidė.
„Rusijos tiesioginės intervencijos Ukrainoje grėsmė yra didesnė negu prieš kelias arba keliolika dienų“, – sakė jis.
Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi 20 tūkst. karių
Rusija liepos pabaigoje padidino Ukrainos pasienyje sutelktą savo kontingentą nuo 12 000 iki 20 000 karių, sukurdama „pavojingą situaciją“ ir pakurstydama būgštavimus, kad jėga gali įsiveržti į kaimyninę valstybę, trečiadienį nurodė NATO. Šiaurės Atlanto aljanso atstovė spaudai Oana Lungescu sakė, kad Rusijos pastarojo meto veiksmai padidino krizę ir pakenkė pastangoms rasti diplomatinį sprendinį.
„Rusija (pasienyje) sutelkė apie 20 tūkst. kovinės parengties karių... Tai pavojinga situacija“, – pažymėjo O. Lungescu.
„Pritariame susirūpinimui, kad Rusija, pasinaudodama humanitarinės ar taikos palaikymo misijos pretekstu, gali pasiųsti karius į Rytų Ukrainą“, – sakė NATO atstovė spaudai, teigdama, kad Maskva toliau remia prorusiškus separatistus Ukrainoje ir nesustabdo ginklų gabenimo į šią šalį.
„Bet koks humanitarinės situacijos blogėjimas separatistų kontroliuojamose teritorijose... vyksta dėl Rusijos tęsiamo padėties Ukrainoje destabilizavimo“, – pažymėjo ji.
O. Lungescu pakartojo, kad Rusija turi liautis teikusi bet kokią paramą separatistams ir atitraukti „visas pasienyje esančias savo karines pajėgas“.
Anksčiau šiais metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, NATO duomenimis, prie sienos su Ukraina buvo sutelkta 40 tūkst. rusų karių, tačiau iki birželio šis kontingentas buvo sumažintas iki maždaug tūkstančio, Rusijai demonstruojant pasirengimą svarstyti diplomatines iniciatyvas krizei sureguliuoti. Vėliau Maskva vėl ėmė didinti savo kontingentą Ukrainos pasienyje.
Praėjusią savaitę Aljanso pajėgų Europoje vadas JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as nurodė, kad dabar pasienyje yra „gerokai daugiau nei 12 tūkstančių“ rusų karių.
Pastarosiomis savaitėmis su prorusiškais sukilėliais kovojančios Ukrainos vyriausybinės pajėgos pasiekė svarbių laimėjimo ir visiškai priartėjo prie pagrindinio sukilėlių bastiono Donecko.
Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas antradienį sakė, kad padėtis Ukrainos rytuose yra „katastrofiška“, ir paragino tarptautinę bendriją „imtis skubių priemonių pagerinti humanitarinę situaciją“ tame regione.
„Kalbėdami apie humanitarinę situaciją, negalime nekreipti dėmesio į vieną esminį faktą: Rusija gali visa tai sustabdyti“, – sakė JAV ambasadorės prie JT pavaduotoja Rosemary DiCarlo, replikuodama V. Čiurkinui.
„Šis smurtas bus nutrauktas, jei Rusija sustabdys kovotojų, ginklų ir pinigų srautą iš Rusijos į Rytų Ukrainą “, – pabrėžė JAV diplomatė.
Vyriausybės pajėgos operaciją prieš separatistus rusakalbiuose regionuose Ukrainos Rytuose pradėjo balandžio viduryje. Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay pranešė, kad konfliktas pareikalavo daugiau nei 1 tūkst. 100 gyvybių, tarp jų – karių, separatistų ir civilių.
Kaip pranešama, dabar Kijevo kariuomenė yra netekusi iš viso apie 400 karių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
