Nors Ukrainos rytinio Donecko miesto gatvės buvo pustuštės, Oksanos Vsevolodovos maisto prekių parduotuvėje vyko gyva prekyba, gyventojams skubant apsirūpinti atsargomis prieš numanomą ilgą apsiaustį.
Nors Ukrainos rytinio Donecko miesto gatvės buvo pustuštės, Oksanos Vsevolodovos maisto prekių parduotuvėje vyko gyva prekyba, gyventojams skubant apsirūpinti atsargomis prieš numanomą ilgą apsiaustį.
Žmonės pirko miltus, konservus, aliejų, tirpią kavą ir baterijas, vyriausybės pajėgoms veržiant žiedą aplink prorusiškų separatistų pagrindinę tvirtovę.
„Darau tą patį, ką ir mano klientai – viską kraunu rūsyje, – aiškino O. Vsevolodova. – Taip pat nupirkau tris sulankstomas lovas sau, savo vyrui ir mūsų vaikui. Negalime sau leisti išvykti iš miesto – nesame tokie turtingi.“
Po beveik keturis mėnesius trukusios okupacijos ir smurto populiariausia fraze mieste tapo „Išgyvenk iki rytdienos“.
Sukilėliai, balandį užėmę Donecko vietos administracijos biurus ir apjuosę juos barikadomis, tebevadovauja šiam dideliam miestui, kuris yra pagrindinis Donbaso akmens anglių kasybos ir pramonės centras.
Tačiau daugybė iš beveik 1 mln. šio miesto gyventojų pabėgo, kai Ukrainos armija išstūmė sukilėlius iš daugumos jų užimtų miestų ir apsupo dviejose pagrindinėse tvirtovėse – Donecke bei kaimyniniame Luhansko mieste.
Luhanskas, kuris prieš prasidedant konfliktui turėjo 400 tūkst. gyventojų, dabar yra beveik visiškai apsuptas, o dėl apšaudymų gyventojai didžiąją dalį laiko praleidžia rūsiuose. Pastarąsias kelias dienas mieste dažniausiai nebūdavo elektros; taip pat buvo atkirstas paskutinis kelias, kuriuo Luhanskas būdavo aprūpinamas maisto produktais.
Donecką apsupti sunkiau, nes jis daug didesnis, tačiau pagrindinius iš miesto vedančius kelius saugo sukilėlių postai, o vyriausybės pajėgos apšaudo raketomis „žemė–žemė“ gyvenamųjų namų rajonus miesto centre. Per pastarąsias dvi savaites Donecke per bombardavimus žuvo keli civiliai.
Sukilėliai tvirtina, kad kausis žūtbūtinai, todėl provakarietiškai Kijevo vyriausybei kyla dilema – kaip juos išvaryti iš miestų be didelio kraujo praliejimo.
Panašu, kad buvo atsisakyta sumanymo juos šturmuoti: Ukrainos pajėgos neturi patirties tokiose misijose, kurios gali lemti daug aukų tarp civilių ir didelius armijos nuostolius.
Labiau tikėtina, kad sukilėlių tvirtovės bus apsiaustos – galbūt palikus atsitraukimo koridorių, viliantis, kad separatistų kovotojai nuspręs pabėgti į Rusiją, jeigu ši juos priims, nors Maskva neigia tiekianti sukilėliams ginklus. Beveik visi pagrindiniai separatistų lyderiai ir nežinomas skaičius kovotojų yra Rusijos piliečiai.
Ukrainos pareigūnai sako, kad abiejuose miestuose yra apie 12 tūkst. sukilėlių kovotojų, tačiau kai kurie gyventojai teigia, kad jų skaičius gali būti daug didesnis. Sunku pasakyti, kiek jie galėtų išsilaikyti be pastiprinimų.
Kaip rodo Jungtinių Tautų (JT) statistika, nuo balandžio vidurio iki liepos 26-osios per konfliktą rytų Ukrainoje žuvo 1129 žmonės, o dar beveik 3500 buvo sužeisti. Dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
