Dešimtys žuvusiųjų palaikų, rastų Malaizijos lainerio sudužimo vietoje rytų Ukrainoje, naktį buvo perkelti į geležinkelio vagonus šaldytuvus traukinių stotyje, esančioje mieste už 15 kilometrų nuo nelaimės vietos, sekmadienį pranešė geležinkelio darbuotojai.
Dešimtys žuvusiųjų palaikų, rastų Malaizijos lainerio sudužimo vietoje rytų Ukrainoje, naktį buvo perkelti į geležinkelio vagonus šaldytuvus traukinių stotyje, esančioje mieste už 15 kilometrų nuo nelaimės vietos, sekmadienį pranešė geležinkelio darbuotojai.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai, lydimi ginkluotų sukilėlių, patikrino tuos vagonus.
ESBO specialiosios stebėtojų misijos Ukrainoje vadovo pavaduotojas Alexanderis Hugas sakė, kad jo komanda matė vagonuose sukrautus lavonmaišius, bet negalėjo jų suskaičiuoti. Jis pridūrė nežinantis, kur bus išvežti tie kūnai.
Vadinamosios Donecko liaudies respublikos „premjeras“ Aleksandras Borodajus per spaudos konferenciją sekmadienį sakė, kad aukų palaikai, surinkti iš katastrofos vietos, bus laikomi geležinkelio vagonuose šaldytuvuose netoli tos teritorijos, „kol atvyks ekspertai“.
Jis aiškino, kad sukilėliai surinko lavonus iš katastrofos vietos „iš pagarbos šeimoms“, taip pat dėl to, kad jų būklė „tampa nežmoniška tokiomis sąlygomis“, turėdamas omenyje vasaros kaitrą, spartinančią palaikų irimą.
Dar 27 aukų palaikai ir 20 kūnų dalių sekmadienį buvo rasti Malaizijos keleivinio lainerio sudužimo vietoje rytų Ukrainoje, pranešė šalies premjero pavaduotojas Volodymyras Hroismanas.
Separatistai: „juodosios dėžės“ – tikriausiai Donecke
Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis sekmadienį nurodė, kad kažkokie prietaisai, kurie „tikriausiai“ yra „juodosios dėžės“, buvo rastos tarp šalies rytuose sudužusio Malaizijos keleivinio lainerio nuolaužų ir atvežtos į Donecko miestą.
„Kažkokie daiktai, tikriausiai juodosios dėžės, buvo rasti ir atgabenti į Donecką. Jie yra mūsų kontroliuojami“, – sekmadienį sakė A. Borodajus.
 |
| Kadras Iš video medžiagos, kurioje, kaip manoma, užfiksuota Ukrainos gelbėtojų rasta „Boeing 777“ „juodoji dėžė“, Reuters/Scanpix nuotr. |
„Tarp mūsų nėra specialistų, kurie tiksliai žinotų, kaip atrodo juodosios dėžės, tačiau atgabenome į Donecką techninių daiktų, kurie gali būti lainerio juodosios dėžės“, – pridūrė jis.
A. Borodajaus teigimi, rasti daiktai bus perduoti „tarptautiniams ekspertams, jeigu jie atvyks“.
Gelbėtojai sako buvę priversti atiduoti kūnus
Ukrainos atstovė Natalija Bystro sekmadienį sakė, kad gelbėtojai dirbo patirdami sukilėlių spaudimą ir buvo priversti atiduoti kūnus ginkluotiems kovotojams.
Oleksandras Pyliušnas, vienas iš gelbėtojų, kurie sekmadienio rytą ieškojo palaikų dalių, sakė AP, kad sukilėliai šeštadienį lavonus vežė iš katastrofos vietos kelias valandas.
Pasak gelbėtojo, jis ir kiti neturėjo kitos išeities, tik atiduoti kūnus sukilėliams, nes „jie yra ginkluoti, o mes – ne“.
„Sukilėliai atvyko, sukrovė kūnus į sunkvežimius ir kažkur juos išvežė“, – aiškino O. Pyliušnas.
Nei N. Bystro, nei O. Pyliušnas negalėjo paaiškinti, koks likimas ištiko dar 102 žuvusiųjų kūnus, kurie iki šiol nebuvo rasti.
Anksčiau Ukrainos vyriausybė pranešė preliminariai susitarusi su prorusiškais separatistais, kurie kontroliuoja lėktuvo sudužimo vietą, kad palaikai bus iš ten paimti.
Niršta dėl elgesio su žuvusiaisiais
Žiniasklaidos pranešimai, kad žuvusiųjų palaikai jau kelias dienas guli po atviru dangumi vasaros saulėkaitoje, sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje, ypač Nyderlanduose, kurių piliečiai sudaro daugiau nei pusę tarp 298 aukų.
Ukraina ir separatistais kaltina vieni kitus paleidus raketą „žemė–oras“, kuri ketvirtadienį numušė oro bendrovės „Malaysian Airlines“ reiso MH17 lėktuvą, skridusį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą apie 10 kilometrų aukštyje virš teritorijos rytų Ukrainoje, kurioje vyksta įnirtingi susirėmimai. Abi pusės oponentų kaltinimus neigia.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad laineris veikiausiai buvo numuštas raketa, paleista mobilaus zenitinių raketų komplekso „Buk“ iš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos.
Vašingtonas pridūrė negalinti atmesti prielaidos, kad sukilėliams techninę pagalbą teikė Rusijos kariškiai.
Naujausia JAV žvalgybos duomenų analizė rodo, kad sukilėliai maždaug per pastarosios savaitės laikotarpį gavo iš Rusijos daugiau nei vieną raketų kompleksą. Tačiau tiek Rusija, tiek sukilėliai įnirtingai neigia bet kokį savo vaidmenį Malaizijos lainerio katastrofoje.
Ukrainos premjero pavaduotojas Volodymyras Hroismanas sakė, kad „preliminarus“ susitarimas leis ukrainiečiams gelbėtojams ir tarptautiniams stebėtojams išgabenti aukų palaikus iš katastrofos teritorijos į saugią vietą. Jis nenurodė, kur bus išvežti kūnai.
Olandai labiausiai piktinosi dėl elgesio su žuvusiųjų palaikais.
„Šiandien gauti pranešimai, jog kūnai tampomi, o toje vietoje netinkamai elgiamasi, sukėlė tikrą sukrėtimą Nyderlanduose“, – Olandijos užsienio reikalų ministras Fransas šeštadienį sakė per susitikimą Kijeve su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
„Žmonės įpykę ir įtūžę dėl to, ką girdi“, – pažymėjo jis.
F. Timmermansas pareikalavo, kad būtų rasti šios tragedijos kaltininkai.
„Kai turėsime įrodymų, nesustosime, kol tie žmonės bus patraukti atsakomybėn“, – pareiškė jis.
Pasak V. Hroismano, praėjus trims dienoms po lėktuvo sudužimo jo juodųjų dėžių likimas vis dar nebuvo žinomas.
Separatistai kelia sąlygas
Vienas aukštas Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis sekmadienį pareiškė, kad kovotojai užtikrins tarptautinių stebėtojų saugumą Malaizijos lainerio sudužimo vietoje tuo atveju, jeigu Kijevas sutiks paskelbti paliaubas.
„Skelbiame, kad užtikrinsime tarptautinių ekspertų saugumą incidento vietoje, kai tik Kijevas sudarys paliaubų susitarimą“, – sakoma vadinamosios Donecko liaudies respublikos „premjero pavaduotojo“ Andrejaus Purgino pranešime.
Jis paragino Kijevą „nedelsiant sudaryti tokį susitarimą“ su sukilėliais.
Jeigu paliaubos nebūtų paskelbtos, susidarytų įspūdis, kad Kijevo vyriausybę sudaro „pavojingi pamišėliai, kraujo trokštantys maniakai, pavojingi ne vien Donbaso gyventojams, bet pasaulio bendruomenei“, perspėjo A. Purginas.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas tuo metu, kai tarptautinė bendruomenė spaudžia Rusiją panaudoti savo įtaką, kad Maskvos palaikomi sukilėliai leistų tyrėjams netrikdomai dirbti Malaizijos keleivinio lainerio katastrofos vietoje.
Neleidžia dirbti ESBO stebėtojams
JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti pasaulio lyderiai reiškė pasipiktinimą ir reikalavo, kad Rusija visokeriopai bendradarbiautų, atliekant tyrimą, kuriam iškyla vis didesnių kliūčių, nes separatistai neįleidžia tyrėjų į teritoriją, kurioje sudužo iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs oro bendrovės „Malaysia Airlines“ laineris ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės iš 18 šalių.
JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry, šeštadienį kalbėdamasis su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu, sakė, kad „Jungtinės Valstijos giliai susirūpinusios, jog jau antrą dieną iš eilės ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) stebėtojams bei tarptautiniams tyrėjams nebuvo užtikrinta tinkama prieiga į sudužimo vietą“, nurodė Valstybės departamentas.
„Jungtinės Valstijos taip pat labai susirūpinusios dėl pranešimų, jog kai kurių aukų palaikai ir nuolaužos toje vietoje yra judinamos ir netinkamai gabenamos iš tos vietos“, – sakoma departamento pranešime.
J. Kerry atstovė Jen Psaki pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos smerkia „nepriimtiną“ nesaugumą katastrofos vietoje, vadindama šią padėtį „akibrokštu visiems, kurie prarado mylimus žmones, ir orumui, kurio nusipelnė aukos“.
Pasak jos, ESBO stebėtojams penktadienį katastrofos vietoje buvo leista dirbti tik 75 minutes, o šeštadienį – trumpiau negu tris valandas.
ESBO atstovas Michaelas Bociurkiwas anksčiau sakė, kad šios Vienoje įsikūrusios organizacijos stebėtojų komanda „šiandien, jau antrą dieną iš eilės, negalėjo gauti atsakymų“ apie tyrimui itin svarbių lainerio juodųjų dėžių likimą.
Maskvos pranešime apie J. Kerry ir S. Lavrovo pokalbį nurodoma, kad buvo pareikalauta, jog „daiktiniai įrodymai, įskaitant juodąsias dėžes“, būtų nedelsiant perduoti tyrėjams.
Tarptautinė bendruomenė spaudžia Rusiją
Ukraina šeštadienį kaltino Rusiją ir promaskvietiškus sukilėlius naikinant įrodymus, kad nuslėptų savo kaltę dėl Malaizijos lainerio numušimo, kuris padidino priešpriešą tarp Kremliaus ir Vakarų galybių.
Kovotojai neprileido tarptautinių stebėtojų prie lėktuvo nuolaužų, o šimtų žuvusiųjų palaikai sekmadienį jau ketvirtą dieną yra po atviru dangumi.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino sukilėlius bendradarbiauti ir tvirtino, kad Jungtinių Tautų (JT) mandatą gavę tyrėjau neturėtų daryti skubotų išvadų.
Maskva neigia esanti kaip nors susijusi su ta katastrofa ir kelia prielaidą, kad lėktuvą numušė Kijevo ginkluotosios pajėgos.
Nyderlandai, kurių piliečiai sudarė daugumą iš 298 žmonių, buvusių oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuve, skridusiame iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, pareiškė esantys „įtūžę“ dėl elgesio su aukų palaikais, pabirusiais daugelio kilometrų ilgio teritorijoje, ir prašė Ukrainos prezidento pagalbos pargabenti „mūsų žmones“ namo.
JAV prezidentas Barackas Obama sakė, kad to lainerio katastrofa rodo, jog jau laikas užbaigti konfliktą Ukrainoje, o Vokietija vadino ją Maskvos paskutine galimybe bendradarbiauti.
Galingosios Europos šalys atrodo palaikančios Vašingtono įsitikinimą, jog dėl tos katastrofos kalti Rusijos palaikomi Ukrainos separatistai.
Tai gali paspartinti naujų prekybos sankcijų paskelbimą Maskvai, nelaukiant neginčijamų įrodymų.
„Jis turi paskutinę galimybę parodyti, kad yra nusiteikęs padėti“, – Nyderlandų premjeras Markas Rutte sakė po pokalbio telefonu su V. Putinu.
Didžioji Britanija, kuri per šią katastrofą neteko 10 piliečių, sakė, kad Rusijai gali būti paskelbtos tolesnės sankcijos. Ministras pirmininkas Davidas Cameronas, rašydamas sekmadieniniame laikraštyje „The Sunday Times“, pažymėjo, kad Europos šalys turėtų išnaudoti savo galią.
„Tačiau kai kada elgiamės, tarsi mums Rusijos reikėtų labiau negu Rusijai reikia mūsų“, – pastebėjo jis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia politinė veikėja Europos Sąjungoje (ES), šeštadienį irgi kalbėjosi su V. Putinu, ragindama jį bendradarbiauti. A. Merkel užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sakė laikraščiui „Bild am Sonntag“: „Galbūt dabar Maskva turi paskutinę galimybę parodyti, kad ji rimtai suinteresuota (Ukrainos konflikto) sprendiniu“.
„Dabar – proga kiekvienam stabtelėti ir susimąstyti, kas gali nutikti, jeigu nesustabdysime eskalavimo“, – perspėjo jis.
Vokietija, kuri kaip ir daugelis kitų ES šalių yra priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių ir yra palaiko tvirtesnius prekybos ryšius su ta šalimi negu Jungtinės Valstijos, vengė didinti konfrontaciją su Maskva, žadinančią prisiminimus apie Šaltąjį karą.
Tačiau nematant galimybės imtis karinių veiksmų, ekonominiai svertai išlieka gyvybiškai svarbiu instrumentu.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
