Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad iš pateikiamos informacijos visumos jam visiškai akivaizdu, jog „Malaysia Airlines“ orlaivį numušė prieš Ukrainos vyriausybę kovojantys Rusijos remiami separatistai.
Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad iš pateikiamos informacijos visumos jam visiškai akivaizdu, jog „Malaysia Airlines“ orlaivį numušė prieš Ukrainos vyriausybę kovojantys Rusijos remiami separatistai.
Tačiau analitikas sako besibaiminantis, kad ši tragedija nieko nepakeis ir europiečiai liks eilinį kartą susirūpinę.
„Didžioji Britanija, atrodo, paragino sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, bet aš bijau, kad tai ir liks posėdžiais, pašnekėjimais, nes pirmiausia bus laukiama įrodymų. Kada tie įrodymai gali būti, ar jie iš viso gali, kad Rusijos remiami teroristai numušė lėktuvą, didelis klausimas“, – sakė M. Laurinavičius.
Kaip žinoma, ketvirtadienio vakarą virš separatistų kontroliuojamos Ukrainos teritorijos buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas „Boeing 777”, kuriuo skrido 298 žmonės. Lėktuvas skrido iš Nyderlandų sostinės Amsterdamo į Malaizijos sostinę Kvala Lumpūrą.
Naujausiais duomenimis, lėktuvu skrido 283 keleiviai. „Malaysian Airlines“ duomenimis, 154 iš jų buvo Olandijos piliečiai, 27 australai, 28 Malaizijos piliečiai, 12 indoneziečių, 9 Didžiosios Britanijos piliečiai, 4 vokiečiai, 4 belgai, 3 filipiniečiai ir vienas Kanados pilietis. Kitų žuvusiųjų tapatybės dar nustatinėjamos.
„Nors negaliu tvirtinti 100 procentų, bet iš Ukrainos saugumo tarnybos internete paviešintų separatistų pokalbių, iš jų veiksmų, kai jie puolė skubiai ištrinti visas buvusius žinutes apie raketų kompleksą „Buk“, kad jie jį turi ir kad sutaisė (prieš dieną jie tuo labai didžiavosi bei grasino Ukrainai), iš kai kurios Rusijos propagandos visumos, aš drįstu daryti išvadą, kad dėl numušto lėktuvo kalti teroristai“, – DELFI sakė M. Laurinavičius.
Iškalbingu faktu jis vadina ir tai, kad Pirmasis Rusijos kanalas pateikė versiją, neva ukrainiečiai taikėsi į Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvą.
„Tie propagandiniai dalykai irgi rodo tą patį. Priežastys gali būti kelios. Kai kalbama apie Rusijos prezidento lėktuvą, tai gali nurodyti į jėgas, kurios iki šiol kovojo, kad Rusija įvestų savo reguliarias pajėgas į Ukrainą, bet V. Putinas su tuo nesutikdavo. Tai gali būti šitų jėgų inspiruotas reikalas. Gali būti kitokių paaiškinimų. Pats paprasčiausias – kad norėta numušti transportinį Ukrainos lėktuvą, o numušė keleivinį. Bet aš drįstu daryti išvadą, kad tai tikrai teroristų darbas“, – sakė analitikas.
M. Laurinavičius taip pat nurodo NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno pranešimą, kuriame tarp eilučių kaltinami Rusijos remiami separatistai.
„NATO generalinio sekretoriaus pareiškime tarp eilučių irgi yra visiškai aišku, kad NATO generaliniam sekretoriui aišku, kas kaltas dėl šitos tragedijos. Bet aš bijau, kad eilinį kartą niekas nepasikeis net ir po šito“, – teigė pašnekovas.
A.F. Rasmussenas savo pranešime teigė, kad „sudužimo aplinkybės yra labai neaiškios, bet nestabilumą regione sukėlė Rusijos remiami separatistai ir tai sudarė sąlygas vis stiprėjančiam nesaugumui“.
M. Laurinavičius penktadienį dalyvavo Europos liaudies partijos jaunimo vasaros mokykloje Klaipėdoje, kur irgi sulaukė klausimo apie europiečių požiūrį į Ukrainos konfliktą. Tačiau analitikas neslepia pesimizmo – jo nuomone, niekas nepasikeis.
„Manęs tiesiai paklausė, kiek dar turi žūti europiečių, kad kas pasikeistų. Deja, mano atsakymas buvo, kad dar labai daug turi žūti, kad kas nors pasikeistų. Tai yra mūsų mąstymo Europos Sąjungoje problema. Mes dažniausiai ne tik kad nesuprantame grėsmių, mes net nenorime jų įvardinti. Mes įpratę saugiai gyventi, tas pats dažnai girdisi Lietuvoje: pas mus net nesinori galvoti, kad kas nors tokio būtų įmanoma. Galiu priminti Algirdo Butkevičiaus pasisakymą, kad jis iki šiol įsitikinęs, jog Rusija negali užpulti Lietuvos. Buvo ir krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasisakymų apie raginimus ramiai miegoti. Šita Europos kultūra ateina ir pas mus. Mes nenorime kalbėti galvoti apie grėsmes. Tai kol mes to nenorėsime – kalbėti ir galvoti – niekas nepasikeis net ir žūstant civiliams piliečiams“, – sakė analitikas.
