Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad pirmadienį miręs buvęs Gruzijos prezidentas ir Sovietų Sąjungos politinis veikėjas Eduardas Ševardnadzė negali būti vertinamas vienareikšmiškai.
Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad pirmadienį miręs buvęs Gruzijos prezidentas ir Sovietų Sąjungos politinis veikėjas Eduardas Ševardnadzė negali būti vertinamas vienareikšmiškai.
Anot V. Landsbergio, 1990 metais pasitraukdamas iš sovietų užsienio reikalų ministro pareigų E. Ševardnadzė drąsiai perspėjo pasaulį apie gresiantį pučą, tačiau savo veikla nepritarė Baltijos šalių nepriklausomybei.
„E. Ševardnadzės atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro posto buvo labai stiprus politinis ir diplomatinis žingsnis, perspėjimas, kuris turėjo būti išgirstas, bet vis tiek nebuvo išgirstas. Jis pasakė, kodėl atsistatydina: nes Sovietų Sąjungoje artėja karingas, reakcingas perversmas. Jėgos, kurios yra priešiškos Michailo Gorbačiovo pradėtoms reformoms ir kurios nori viską pasukti atgal, užgniaužti atsiradusias laisves, grįžti prie stalinistinės diktatūros, ruošiasi tam perversmui – Ševardnadzė savo atsistatydinimu ir viešu pareiškimu perspėjo Sovietų Sąjungą ir pasaulį“, – BNS sakė V. Lansbergis.
Jis tvirtino, kad tuomet E. Ševardnadzė elgėsi „labai drąsiai ir ryžtingai“ bei neatmetė, kad įtakos jo apsisprendimui atsistatydinti iš antrų pagal svarbą užsienio politikoje pareigų SSRS turėjo ir Tbilisyje 1989-ųjų kovą įvykusios žudynės, kai rusų kariškiai ginklu malšino šalyje kilusius protestus.
V. Landsbergio teigimu, nepaisant pademonstruotos drąsos, E. Ševardnadzės, kaip politiko, neįmanoma vertinti vienareikšmiškai, nes būtent jis pokalbiuose su Vakarais dėl Baltijos šalių nepriklausomybės bandė įtikinti, kad šio žingsnio palaikyti nereikia, nes jis būtų žalingas visiems.
„Jis tuomet vykdė Sovietų Sąjungos pavedimą ir funkcijas, įtikinėjo, kad Lietuvos remti nereikia, nes tai pakenks M.Gorbačiovo politikai, prasidėjusioms reformoms. Ten mes, žinoma, buvome oponentai - man ir kitiems teko įtikinėti, kad yra ne taip, kad būtent Lietuvos ėjimas į demokratiją gali paskatinti Sovietų Sąjungos permainas, o ne atvirkščiai“, – sakė pašnekovas.
Jis pats teigė susitikęs su E. Ševardnadze tik kartą.
Buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė, kuris kaip paskutinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras padėjo užbaigti Šaltąjį karą, mirė pirmadienį.
1990 metų gruodį jis atsistatydino iš SSRS Užsienio reikalų ministro pareigų, protestuodamas prieš „artėjančią diktatūrą“, taip pat išėjo iš Sovietų Sąjungos Komunistų partijos.
Eksprezidentui, kuris šaliai vadovavo nuo 1995 iki 2003 metų, buvo 86 metai. Jis gimė 1928-ųjų sausio 25 dieną.
Č. Juršėnas: E. Ševardnadzei rūpėjo geri santykiai su Lietuva
Buvusiam Gruzijos prezidentui Eduardui Ševardnadzei rūpėjo geri santykiai su Lietuva ir, kiek galėjo, jis stengėsi jų plėtrai, sako buvęs Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
Č. Juršėnas sako prieš keletą metų susitikęs su E.Ševardnadze ir tuomet kartu prisiminę sovietų bloko byrėjimą, Lietuvos kelią į nepriklausomybę.
„Būdamas tarpparlamentinėj konferencijoj prieš keletą metų aš jį aplankiau namuose. Dar jis buvo gana stiprus ir mes prisiminėm senus laikus, mūsų santykius ir konkrečiai jo ir Algirdo Mykolo Brazausko santykius. Kai A. M. Brazauskas ir mūsų beatsiskirianti ar jau atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos konstitutavosi, tuometinis Tarybų sąjungos užsienio reikalų ministras E.Ševardnadzė buvo tarp tų, kurie palaikė A. M. Brazauską, mums tai buvo labai svarbu, čia jo labai svarbus indėlis“, – sakė Č. Juršėnas.
Jis pažymėjo ir E.Ševardnadzės atsistatydinimą 1990 metais, protestuojant prieš „artėjančią diktatūrą“. „Antras dalykas, kai E. Ševardnadzė ėmė ir atsistatydino, protestuodamas prieš tai, kas dedasi tuometinėj Tarybų sąjungoj, tai buvo jo asmeninis ir kartu platesnis žingsnis, parodantis, kas gali atsitikt Tarybų sąjungoj, o šiek tiek vėliau atsitiko - 1991-ųjų pučas. Tai du dalykai, kuriuos visų pirma pabrėžčiau“, – kalbėjo Č. Juršėnas.
„Mūsų santykiai buvo draugiški ir jaučiau, kad E. Ševardnadzei rūpi geri santykiai su Lietuva, ir, kiek nuo jo priklausė, tie santykiai buvo plečiami. Gaila, kad neliko dar vieno žmogaus, kuris buvo reikšmingas Michailo Gorbačiovo pertvarkos laikais, kuris prisidėjo prie tos pertvarkos įgyvendinimo, ir jei imsime tarptautinius santykius, jis prisidėjo ir prie tarptautinės įtampos mažinimo, tai santykių su užsienio valstybėmis gerinimas, Vokietijos suvienijimo klausimas, visuose šituose dalykuose jis dalyvavo“, – pasakojo signataras.
Č. Juršėno vertinimu, vadovaudamas Gruzijai E. Ševardnadzė vykdė gana provakarietišką politiką, tačiau ir neužkirto kelio šalyje įsigalėti korupcijai. „Drįstu vertinti, kad jis būdamas Gruzijos prezidentu vykdė gana provakarietišką politiką, pavyzdžiui, jį Rusija spaudė kaltindama, girdi, jis palaiko čečėnus, suteikdamas jiems prieglobstį. Bet jam nepasisekė atkurti Gruzijos suvereniteto Abchazijos, Pietų Osetijos srityse, ir, čia visoms buvusioms tarybinėms valstybėms būdinga, prie jo radosi, nors ir iki jo buvo, korupcija“, – kalbėjo Č. Juršėnas.
A. Saudargas: E. Ševardnadzė įsiminė kaip itin patyręs politikas
„Jis buvo vienas svarbiausių M. Gorbačiovo derybininkų, mums jis buvo oponentas Sovietų Sąjungoj, bet jis buvo nuosaikesnis. Kai buvo sovietų ministras, tada atsistatydino prieš sausio įvykius, prieš tai įspėjęs apie gresiantį perversmą, turbūt labiausiai įsiminė iš tų laikų šis jo žingsnis“, – sakė europarlamentaras A.Saudargas.
A. Saudargas su E. Ševardnadze susitikęs asmeniškai pasakojo buvęs kartą, 2000 metais.
„Aš su juo susitikau tik 2000-aisiais, kai jis buvo Gruzijos prezidentas. Aš buvau Gruzijoje, jis mane priėmė, turėjau pokalbį su juo. Kad ir kaip jį vertintume iš politinio taško, jis iš tikrųjų buvo labai patyręs politikas, nuosaikus, net perspėjo dėl pučistų veiklos“, – reziumavo A. Saudargas.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.