Pasirašę asociacijos sutartis Ukraina, Gruzija ir Moldova Europos Sąjungos lyderiai ėmėsi svarbiausios susitikimo temos. Jie tariasi, kas penkerius metus vadovaus svarbiausiai bloko institucijai – Europos Komisijai. Neabejojama, kad jos pirmininku bus patvirtintas buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude`as Junckeris, bet Didžioji Britanija karštai priešinasi jo kandidatūrai. Pralaimėjimas gali priversti Londoną dar sparčiau rengtis referendumui dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Pasirašę asociacijos sutartis Ukraina, Gruzija ir Moldova Europos Sąjungos lyderiai ėmėsi svarbiausios susitikimo temos. Jie tariasi, kas penkerius metus vadovaus svarbiausiai bloko institucijai – Europos Komisijai. Neabejojama, kad jos pirmininku bus patvirtintas buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude`as Junckeris, bet Didžioji Britanija karštai priešinasi jo kandidatūrai. Pralaimėjimas gali priversti Londoną dar sparčiau rengtis referendumui dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Didžiosios Britanijos premjeras atvyko pasirengęs mūšiui, kurį, žino, pralaimės. Tačiau jis pasirengęs kautis iki galo, nes nepritaria vieninteliam kandidatui į svarbiausią Europos Sąjungos postą – ir dėl to, kad buvęs Liuksemburgo premjeras pernelyg remia vis glaudesnę integraciją, bet dar ir dėl to, kad jo kandidatūrą pasiūlė Europos Parlamentas, o tai sukurtų prastą precedentą ateičiai.
„Neteisinga išrinktiems Europos vyriausybių vadovams atsisakyti teisės siūlyti Europos Komisijos vadovą – tai svarbiausias Europos postas. Tai būtų neteisingas principas. Neteisingas ir žmogus. Jeanas-Claude`as Junckeris per visą karjerą buvo šio projekto šerdis ir didino Briuselio galias bei mažino nacionalinių valstybių galias“, – teigia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas.
Prieš mėnesį patyręs skaudų pralaimėjimą euroskeptiškai partijai D. Cameronas nori grįžęs namo parodyti rinkėjams, kad stojo prieš tuos, kurie nori dar gilinti integraciją. Jau po trejų metų, jei bus perrinktas, jis žada referendumą, ar išstoti iš Europos Sąjungos. Didžiosios Britanijos narystė Europos Sąjungoje buvo audringa visus 41 metus, bet šiandien gali būti lemtingas posūkio taškas, kai kiti lyderiai parodys, kad nuolaidų Londonui daryti gali, bet viskam yra ribos.
Britanija norėjo, kad pirmą kartą istorijoje dėl Europos Komisijos pirmininko šiandien būtų rengiamas lyderių balsavimas – iki šiol būdavo randamas bendras sutarimas. D. Cameroną atvirai remia tik Vengrija, tad aišku, kad balsavimą Londonas pralaimėtų. Vokietijos kanclerė, J.-C. Junckerio rėmėja, kurį laiką buvo susvyravusi ir mėginusi rasti D. Cameronui priimtiną sprendimą, bet atsitraukė, kai pamatė, kad šiam nepriimtini jokie kompromisai. Ginčas toks aštrus, toks viešas ir toks asmeniškas, kad šį vadovų susitikimą stebėtojai lygino su neišvengiamu traukinių susidūrimu.
„Iš principo sutarimas jau yra. Būtinoji dauguma yra, jos turėtų užtekti pono J.-C. Junckerio kandidatūrai patvirtinti Europos Vadovų Taryboje, ir nemanau, kad kuri nors šalis, žinodama, kad bus izoliuota, reikalaus tokio balsavimo. Lietuvai ši kandidatūra visiškai tinkama. Aš su J.-C. Junckeriu esu dirbusi dar tais laikais, kai buvau finansų ministrė, senai jį pažįstu ir manau, kad Lietuvai tai palanki figūra“, – sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Devyniolika metų vadovavęs vienai iš šalių, įsteigusių Europos Sąjungą, be to, daug metų pirmininkavęs euro šalių finansų ministrų susitikimams, J.-C. Junckeris yra tikras Europos politikos veteranas, išmanantis užkulisius ir kompromiso meną. Tačiau priešininkams tai ir yra didysis trūkumas – jis pasisakytų už dabartinės politikos tęstinumą, kai rinkimai rodo, kad vis daugiau žmonių nusivilia glaudesne Europos Sąjungos integracija ir nori pokyčių.
Pats J.-C. Junckeris, kritikuojamas dėl neskaidrių honorarų už kalbas lobistų organizacijose, aiškiai sako priešininkams nusileisti nepasirengęs.
„Dėl mano kandidatūros į Komisijos pirmininko postą dar nenuspręsta. Jei sveikas protas nugalės, tai įvyks savaitės pabaigoje. Bet atrodo, kad sveiko proto visiems padalyta ne po lygiai“, – mano J.-C. Junckeris.
Bet dar svarbiau, kad J.-C. Junckerį, kaip rinkimuose daugiausiai balsų gavusios centro dešiniųjų frakcijos kandidatą, pasiūlė Europos Parlamentas.
Jei šį kartą vyriausybių lyderiai nusileistų, Europos Parlamentas, ir šiaip vis stipriau rodantis raumenis, reikalautų teisės siūlyti svarbiausią Europos pareigūną ir ateityje. Londonui visiškai nepriimtina atiduoti dar ir šią teisę Briuseliui, juolab kad pats J.-C. Junckeris rinkimuose nė nedalyvavo, daugelyje Europos šalių yra visiškai nežinomas, o ir šiaip Europos Parlamento rinkimuose dalyvauja kur kas mažiau rinkėjų negu nacionaliniuose rinkimuose.
Šiose virvės traukimo varžybose Europos vadovai nenori pasirodyti silpnesni prieš Europos Parlamentą, bet delsti ir ieškoti kompromisų nebeturi kada – jau po trijų savaičių jie vėl rinksis paskirstyti kitus svarbius postus, o iki rudens reikia sudaryti visą Europos Komisiją.
