Irako premjeras Nouri al Maliki atmeta galimybę formuoti vadinamąją „nacionalinio gelbėjimo“ vyriausybę, kurioje galėtų dalyvauti sunitų politikai. Tačiau, be politinio irakiečių tarpusavio susitaikymo, Jungtinės Valstijos atsisako atakomis iš oro smogti „Irako ir Levanto islamo valstybės“ kovotojų bazėms.
Irako premjeras Nouri al Maliki atmeta galimybę formuoti vadinamąją „nacionalinio gelbėjimo“ vyriausybę, kurioje galėtų dalyvauti sunitų politikai. Tačiau, be politinio irakiečių tarpusavio susitaikymo, Jungtinės Valstijos atsisako atakomis iš oro smogti „Irako ir Levanto islamo valstybės“ kovotojų bazėms.
Ties 180 kilometrų ilgio Jordanijos siena su Iraku – visiška karinė parengtis. Sunitų ekstremistai Irake jau perėmė vieno sienos perėjimo punkto kontrolę iš Irako pusės, tad Jordanijai dabar tenka pačiai saugotis, kad jos teritorija netaptų vis labiau plintančios „Irako ir Levanto islamo valstybės“ dalimi. Nors iš Irako pusės atvykstantys vietiniai ir abejoja jos galia.
„Juokinga tai vadinti „Irako ir Levanto islamo valstybe“. Tokio dalyko nėra. Visi tie kovotojai – tai žmonės iš genčių BeIdžyje, Faludžoje, Mosule. „Irako ir Levanto islamo valstybė“ yra Maliki sukurta propaganda“, – mano irakietis sunkvežimio vairuotojas Ismailas Kuwailimas.
Jei Irako miestus iš tiesų užiminėja vietiniai sunitai sukilėliai, o ne iš Sirijos atklystanti „Irako ir Levanto islamo valstybė“, vadinasi, šiitiška N. Al Maliki vyriausybė, valdanti šalį jau dvejus su puse metų nuo tada, kai iš Irako pasitraukė Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų pajėgos, pralaimi dėl savo strategijos neprileisti sunitų prie Irako valdžios. Pavieniai sunitų protestai visą tą laiką buvo griežtai malšinami, tad dabar, su pagalba iš užsienio, N. Al Maliki šiitų vyriausybę siekiama nušluoti kartu su Irako valstybingumu.
Susirūpinęs N. Al. Maliki kviečia visas politines jėgas susitaikyti saugant valstybę, tačiau jokių pažadų prileisti sunitus prie valdžios neduoda. Priešingai – tai, ką Jungtinės Valstijos siūlo kaip nacionalinio gelbėjimo vyriausybę, kurioje dalyvautų sunitai ir taip būtų sumažinta jų parama teroristams, N. al Maliki atmeta kaip nedemokratišką siūlymą, nes sunitai negavo rinkėjų pasitikėjimo balandžio 30-iosios rinkimuose.
Tačiau, kad dabartine vyriausybe nepatenkinta didžiulė irakiečių dalis, pripažįsta ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas. Užuot pažadėjęs oro atakas sukilėlių įtvirtinimams, kaip prašo N. al Maliki vyriausybė, Johnas Kerry rodo dėmesį Irako kurdams, jų vadovą vadindamas prezidentu ir prašydamas kurdų padėti išsaugoti Iraką. Kurdistanui, vieninteliam reliatyviai saugiam regionui šalyje, kur kurdų savivaldos saugumo pajėgos stabdo teroristus daug efektyviau nei Irako armija, Bagdado nelaimė yra galimybė siekti savo valstybingumo. Kurdistanas dosniai priima ir išlaiko didžiąją dalį nuo sunitų ekstremistų bėgančių irakiečių, bet už tai, žinoma, tikisi politinio atpildo.
