Milijardierius Petro Porošenka šeštadienį buvo prisaikdintas penktuoju Ukrainos prezidentu – tuo metu, kai vyriausybės pajėgos tęsia susirėmimus su prorusiškais separatistais šalies rytuose. Ceremonijos metu jis teigė, kad Rusijos aneksuotas Krymas „buvo ir liks ukrainietiškas“.
Milijardierius Petro Porošenka šeštadienį buvo prisaikdintas penktuoju Ukrainos prezidentu – tuo metu, kai vyriausybės pajėgos tęsia susirėmimus su prorusiškais separatistais šalies rytuose. Ceremonijos metu jis teigė, kad Rusijos aneksuotas Krymas „buvo ir liks ukrainietiškas“.
Prisiekdamas Konstitucija ir Šventojo Rašto XVI amž. rankraščiu „Peresopnytske Yevanheliie“ per inauguracijos ceremoniją Aukščiausioje Radoje, P.Porošenka, tapęs penktuoju šalies vadovu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, įsipareigojo saugoti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę, taip pat ginti jos piliečių teises ir laisveę.
Prisiekęs P. Porošenka pasirašė įsaką, kuriuo jis prisiima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas.
48 metų konditerijos magnatas P. Porošenka, dirbęs užsienio reikalų ir ekonomikos plėtros ministru dviejose ankstesnėse administracijose, buvo išrinktas šalies vadovu gegužės 25-ąją, praėjus trims mėnesiams po to, kai per įnirtingus gatvių protestus buvo nuverstas ankstesnis prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.
P.Porošenka iškovojo triuškinamą pergalę rinkimuose per pirmąjį ratą, savo kampanijai pasirinkęs šūkį „Gyventi naujai“. Vėliau šeštadienį jis turėtų pristatyti savo programą, kaip bus siekiama atkurti stabilumą maištingame rytiniame regione, o Ukraina bus integruojama į Europą.
P. Porošenka: Krymas buvo ir liks ukrainietiškas
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo kovingoje inauguracinėje kalboje šeštadienį pareiškė, kad Ukraina neatsisakys teisių į Krymą – Juodosios jūros pusiasalį, kurį kovą aneksavo Rusija.
„Rusija okupavo Krymą, kuris yra, buvo ir liks ukrainietiškas“, – P. Porošenka sakė emocingame kreipimesi po savo prisaikdinimo, o ceremonijos dalyviai jam plojo atsistoję.
„Vakar aš apie tai tvirtai pareiškiau Rusijos vadovybei (per susitikimą) Normandijoje“, – pabrėžė jis.
Naujasis prezidentas akcentavo būtinybę užtikrinti vienybę Ukrainoje, kurios pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose, taip pat sakė, kad šalis netaps federacine valstybe, nors už tai pasisako Maskva.
„Būtent europinė patirtis mums sako, kad reikšmingą dalį įgaliojimų jau dabar reikia deleguoti vietos valdžios organams. Decentralizacijos reforma prasidės jau šiais metais nuo Konstitucijos pataisų. Naujus įgaliojimus įgis naujai išrinktos vietos tarybos, bet Ukraina buvo, yra ir išliks unitarinė valstybė. Kliedesiai apie federalizaciją neturi pagrindo Ukrainoje“, – pabrėžė P. Porošenka.
Prezidentas pridūrė, kad artimiausiu metu ketina pasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, kuri laikoma pirmuoju žingsniu į narystę Bendrijoje, ekonominę dalį.
Paragino sudėti ginklus
Savo inauguracijos kalboje P. Porošenka paragino separatistus šalies rytinėje dalyje sudėti ginklus, pridūręs, kad taip pat suteiktų galimybę iš Rusijos atvykusiems kovotojams saugiai sugrįžti į savo šalį.
„Aš nenoriu karo; nenoriu keršto. Noriu taikos – ir noriu, kad taika įsigalėtų“, – P. Porošenka sakė parlamentui po to, kai davė prezidento priesaiką.
„Nors prieš akis – didelės aukos, sudėtos Ukrainos liaudies, noriu taikos, ir pasieksiu Ukrainos vienybę, – pridūrė jis. – Prašau, sudėkite ginklus, ir aš garantuoju neliečiamybę visiems, kieno rankos nesuteptos krauju.“
Jeigu sukilėliai sutiktų sudėti ginklus, P. Porošenka pažadėjo „pirma – atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tuos, kurių rankos nesuteptos Ukrainos karių ir taikių gyventojų krauju, kurie nesusiję su terorizmo finansavimu. Antra – kontroliuojamą koridorių Rusijos samdiniame, kurie panorės grįžti namo. Trečia – taikų dialogą ... Kalbama apie dialogą su taikiais piliečiais“.
D. Grybauskaitė paragino reformuoti Ukrainą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kijeve dalyvaujanti P. Porošenkos inauguracijoje, ragina šią šalį reformuotis.
„Ukraina apsisprendė ir pasirinko europietišką kelią. Žmonės jau pirmajame rinkimų ture aktyviai balsuodami parodė, kad nori taikos ir stabilumo – tai nepaprastai svarbu ir Lietuvai. Dabar svarbu eiti reformų ir pažangos keliu“, – prezidentės spaudos tarnybos šeštadienį išplatintame pranešime cituojama D. Grybauskaitė.
Jame pažymima, kad Lietuva nuosekliai remia Ukrainą, o mūsų šalies ekspertai padeda įgyvendinti demokratines reformas.
Pasak Lietuvos prezidentės, naujo Ukrainos vadovo laukia daug svarbių darbų – būtina atkurti taiką ir stabilumą valstybėje, ne mažesnis iššūkis laukia ir atremiant ekonominius sunkumus.
„Lietuva ir Europos Sąjunga pasirengusios visapusiškai padėti Ukrainai, tačiau ir pati Ukraina turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir reformas“, – sakoma pranešime.
Pasak prezidentės, Ukraina turi įgyvendinti konstitucinę reformą, užtikrinti teisės viršenybę, teismų nepriklausomumą, imtis kovos su korupcija.
D.Grybauskaitė teigia, kad vieningas palaikymas iš Europos Sąjungos ir JAV Ukrainai yra svarbus ne tik vidaus stabilumui, bet ir grėsmėms, kylančioms iš užsienio, atremti. Kadangi Ukrainos teritorijoje vyksta kariniai veiksmai, vienas svarbiausių uždavinių yra saugumo ir taikos užtikrinimas.
A. Lukašenka: nemanau, kad padėtis katastrofinė
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad Ukraina turi palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, pirmiausia Rusija.
„Ukraina turi susitarti su visais, taip pat su Rusija – nes dabar taip sutvarkytas gyvenimas ... Svarbiausia, kad ukrainiečiai, mūsų žmonės, mūsų giminaičiai, išsikapstytų iš šios padėties“, – Baltarusijos lyderis sakė po Ukrainos prezidento P. Porošenkos inauguracijos ceremonijos Kijeve.
„Nemanau, kad ta padėtis katastrofinė. Čia per daug kaitinamos aistros; pernelyg daug pokalbių šia tema. Todėl reikia nusiraminti ir naujame laikotarpyje – jeigu jį galima vadinti nauju – su nauju prezidentu stabilizuoti padėtį“, – sakė jis.
Tuo tarpu buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis pareiškė, kad Ukraina pasiruošusi dialogui su Rusija.
„Ukaraina pasiruošusi dirbti, pasiruošusi dialogui su Rusija. Tik kyla klausimas, koks bus Rusijos atsakas. Jeigu atsakas bus dialogas – gerai, bet jeigu atsakas bus didesnis palaikymas separatistams, daugiau (jiems siunčiama) ginklų, pinigų ir visa kita – tuomet bus labai blogai“, – buvęs Lenkijos lyderis sakė žurnalistams.
A. Kwasniewskis taip pat pažymėjo, jog „svarbiausia, kad Vakarai, Europa, JAV ir Kanada rimtai kalbėtų su Rusija; kad Rusija žinotų, jog (pagalbos Ukrainos separatistams) politika nesulauks jokio palaikymo“.
Dabartinis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis išreiškė viltį, kad bus surengtos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl krizės deeskalavimo.
„Manau, bus surengtos derybos, susijusios su krizės, kurią galima įvardyti kaip karinę, reiškinių eliminavimu“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Rusijos valdžios dialogo su naujuoju Ukrainos prezidentu galimybe, B. Komorowskis pažymėjo: „Ukrainiečiai savos šalies prezidentu išrinko Porošenką.“
Dalyvauja JAV viceprezidentas
JAV viceprezidentas Joe Bidenas penktadienį vakare išvyko į Kijevą dalyvauti P. Porošenkos inauguracijoje.
J. Bidenas vadovauja JAV delegacijai, šeštadienį dalyvaujančiai ceremonijose Kijeve, taip pat susitiks su P. Porošenka ir laikinuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku aptarti „Ukrainos vyriausybės programos vykdyti demokratines reformas, vystyti ekonomiką ir deeskaluoti krizę šalies rytinėje dalyje“, nurodė Baltieji rūmai.
Inauguracijos kuluaruose jis taip pat susitiks su Moldovos prezidentu Nicolae Timofti, su kuriuo aptars regioninės svarbos klausimus.
J. Bidenas, kurio lėktuvas turėjo 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku nutūpti Boryspilio tarptautiniame oro uoste, vadovauja delegacijai, kurioje taip pat dalyvauja senatoriai Johnas McCainas, Ronas Johnsonas ir Chrisas Murphy, Atstovų rūmų narė Marcy Kaptur, valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland ir ambasadoriai Danas Baeris bei Geoffas Pyattas.
D. Baeris yra JAV pasiuntinys prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), o G.Pyattas užima Amerikos ambasadoriaus Ukrainoje postą.
Šeštadienį popietę, po prezidento prisaikdinimo ceremonijos, J. Bidenas dalyvaus P. Porošenkos rengiamame iškilmingame priėmime Šv. Sofijos katedroje, rodo jo darbotvarkė, paskelbta Baltųjų rūmų.
Vėliau viceprezidentas susitiks su N. Timofti viešbutyje „Hyatt Regency“ ir dalyvaus derybose su A. Jaceniuku „Ministrų klube“. Tuo tarpu dvišalis susitikimas su P. Porošenka vyks prezidento administracijos pastate.
Po tų derybų J. Bidenas grįš į Jungtines Valstijas ir likusį savaitgalį praleis savo namuose Vilmingtone, Delavero valstijoje.
V. Putinas ragina nutraukti veiksmus Ukrainos Rytuose
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vakare pareiškė, kad pritaria Ukrainos išrinktojo prezidento P. Porošenkos, su kuriuo jis anksčiau trumpai susitiko, išdėstytiems planams, kaip būtų galima sustabdyti smurtą Ukrainoje.
Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina privalo nutraukti „baudžiamąją“ karinę operacija prieš prorusiškus separatistus pietryčių regione.
Rusijos prezidentas paragino išrinktąjį P. Porošenką parodyti gerą valią ir valstybinę išmintį ir nedelsiant nutraukti operaciją rytuose.
„Manau, kad tai Ukrainos vadovybės geroji valia, arba, sakykime, valstybinė išmintis. Ji turi būti išreikšta. Reikia nedelsiant sustabdyti tą operaciją, reikia nedelsiant paskelbti, kad nutraukiama ugnis“, – sakė jis žurnalistams ir nurodė, jog tai yra derybų rengimo sąlyga.
„Kitaip negalima. Jeigu „Pravyj sektor“ dalyvauja kovos veiksmuose – o juk tai neoficiali ginkluota grupuotė – išveda savo kareivius, oficialius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius ir sušaudo be teismo ir tyrimo lauke vien dėl to, kad jie atsisakė šaudyti į savo liaudį.... Arba užgrobę ligoninę, sušaudo sužeistuosius... Argi tai galima laikyti normaliomis sąlygomis derybų procesui? Ne. Tai reikia nedelsiant nutraukti“, – pareiškė V. Putinas ir dar pridūrė, kad laukiama visų nusikaltimų tyrimo, taip pat ir Odesoje.
„Aš, žinoma, tai daugeliui savo partnerių šios dienos pokalbiuose pasakiau“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.
V.Putinas taip pat perspėjo, kad Rusija imtųsi savo ekonomiką saugančių priemonių, jeigu Kijevas pasirašytų asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
V.Putinas žurnalistams sakė su britų premjeru ir prancūzų prezidentu smulkiai aptaręs Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga planus, taip pat ir su „ponu Porošenka“.
„Aš perspėjau, kad mes būsime priversti imtis priemonių savo ekonomikai apginti, jeigu sutartis bus pasirašyta ir įsigalios“, – sakė jis.
V.Putino nuomone, „Ukrainai tai bus sunkus išbandymas“. Mat tarp Rusijos ir Ukrainos „dabar galioja nulinės muito tarifų reikšmės pagal NVS laisvosios prekybos zonos“ principus.
„Numatoma sutartis (asociacijos su ES) neleistų Ukrainai dalyvauti kituose susitarimuose. Tačiau ne tai yra esmė, o tai, kad,jeigu mes išsaugosime nulinius tarifus, o Ukraina atvers savo rinką europinėms prekėms, tai visos europinės prekės tranzitu keliaus į mūsų muitų teritoriją“, – aiškino V. Putinas.
„Mes šito leisti negalime, mes taip su Europa nesitarėme“, – nurodė jis.
V. Putino nuomone, vargu ar dėl to Ukraina laimės, nes „jos prekės vargu ar bus konkurentiškos net Rusijos rinkoje“.
„Manau, kad Ukrainos vadovybė tai supranta“, – pažymėjo jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
