Kijevo „antiteroristinės operacijos“ štabo atstovas sakė, kad per pastarąsias 24 valandas vykstant aršioms kautynėms strategiškai svarbiame Slovjansko mieste, tapusiame separatistų tvirtove, ir jo prieigose buvo nukauti daugiau nei 300 sukilėlių, o dar apie 500 buvo sužeisti.
Kijevo „antiteroristinės operacijos“ štabo atstovas sakė, kad per pastarąsias 24 valandas vykstant aršioms kautynėms strategiškai svarbiame Slovjansko mieste, tapusiame separatistų tvirtove, ir jo prieigose buvo nukauti daugiau nei 300 sukilėlių, o dar apie 500 buvo sužeisti.
Kol kas nepavyko susisiekti su separatistų šaltiniais, galinčiais patvirtinti arba patikslinti antradienį vykusių kautynių aukų skaičių. Vyriausybinės pajėgos per tuos susirėmimus naudojo lėktuvus, sraigtasparnius ir artileriją, mėgindamos išstumti separatistus, kontroliuojančius Slovjanską nuo balandžio pradžios.
Vyriausybės pajėgų atstovas Vladyslavas Selezniovas sakė, kad per tuos įnirtingus susirėmimus žuvo du kariai, o dar 45 buvo sužeisti.
20.53 val. P. Porošenka: karo padėtis Rytų Ukrainoje nebūtina
Varšuvoje viešintis naujai išrinktas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pranešė, jog karo padėties įvedimas separatistinių neramumų apimtoje rytinėje šalies dalyje neprisidės prie taikaus konflikto sprendimo, skelbia „Associated Press“. Įvesti karo padėtį Donecko ir Luhansko regionuose anksčiau grasino laikinasis Ukrainos prezidentas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas, tačiau, P. Porošenkos nuomone, tokios drastiškos priemonės nėra būtinos.
Naujasis Ukrainos lyderis taip pat pranešė, kad savo inauguracinėje kalboje birželio 7 dieną, pristatys taikos planą smurtui rytiniuose šalies regionuose nutraukti, o tarp numatomų priemonių bus valdžios decentralizacija, amnestija separatistų kovotojams ir išankstiniai vietinės savivaldos rinkimai. Tokius planus P. Porošenka tikino aptaręs su JAV, Kanados ir Europos šalių lyderiais, o tolesnės diskusijos šiuo klausimu bus rengiamos birželio 6 dieną Normandijoje.
Prancūzijoje vyksiančiame „D dienos“ 70-ųjų metinių minėjime dalyvausiantis P. Porošenka neatmetė galimybės susitikti ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Šiuo metu mano ir V. Putino susitikimas nėra planuojamas, tačiau neatmetu galimybės, jog jis įvyks vienokiu ar kitokiu formatu“, – sakė naujasis Ukrainos prezidentas.
18.41 val. Ukrainos pasienio tarnyba kaltina rusų ombudsmeną melaginga informacija
Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba pareiškė, kad pasienyje su Rusija nėra jokių pabėgėlių. „Ukrainos pasienio tarnyba praneša, kad prie sienos su Rusija nė vienas Ukrainos pilietis nepareiškė noro gauti pabėgėlio Rusijos Federacijoje statuso“, – sakoma šios žinybos komentaruose, perduotuose naujienų agentūrai „Interfax“ trečiadienį.
Pasieniečiai priekaištauja Rusijos vaikų ombudsmenui Pavelui Astachovui, kad šis platina neteisingą informaciją. „Per praėjusią parą sieną su Rusija išvažiuodami iš Ukrainos kirto 11 tūkst. 417 Ukrainos piliečių, – nurodo ši žinyba. – Palyginimui: birželio 2 dieną tokių asmenų buvo 11 tūkst. 151, o praėjusių poilsio dienų išvakarėse, gegužės 30 dieną, – 15 tūkst. 380“.
„Beveik tiek pat Ukrainos piliečių kasdien kerta Ukrainos ir Rusijos sieną ir įvažiuodami į Ukrainą“, – pažymima pranešime.
Rusijos vaikų teisių ombudsmenas Pavelas Astachovas anksčiau trečiadienį tinkle „Twitter“ „pačiulbėjo“, kad „per praėjusią parą į Rostovo sritį įvažiavo rekordinis Ukrainos piliečių skaičius – daugiau kaip 7 tūkstančiai; pabėgėlių skaičius kasdien auga“. Pasak P. Astachovo, Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas pasienio rajonuose įvedė ypatingosios padėties režimą.
Vėliau srities valdžia patikslino, kad ypatingoji padėtis 15 srities municipalitetų bus įvesta trečiadienį vakare. Kaip nurodoma BBC tinklalapyje, prieš kelias dienas tas pats P. Astachovas išplatino informaciją, kad Ukrainos pasieniečiai sulaikė vaikus vežusį autobusą ir neleido jam važiuoti į Rusiją; esą vaikai turėję iš Ukrainos teritorijos išeiti pėsčiomis. Tuo metu Ukrainos pasieniečiai tvirtina, kad tą dieną „Valstybinė pasienio tarnyba nesulaikė jokios transporto priemonės, kuria būtų vežti vaikai (taip pat pabėgėlių vaikai) į Rusiją“.
16.15 val. Separatistai nori pagalbos iš Rusijos ir Krymo
Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ operatyviniais duomenimis, sėkminga antiteroristinė operacija sukėlė paniką prorusiškai nusiteikusių Donbaso separatistų gretose, todėl jie prašo Rusijos ir Krymo pagalbos, skelbia unian.net. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Karo bei politikos tyrimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčukas.
„Donecko ir Luhansko srityse veikiančių separatistų lyderiai prašo skubios pagalbos iš Rusijos ir iš Krymo“, – rašo D. Tymčukas. Šiuo momentu, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenimis, teroristus „kuruojantys“ rusai Ukrainos rytuose imasi priemonių pagalbai suteikti.
„Konkrečiai okupuoto Krymo teritorijoje iš vadinamosios vietos „savigynos“ suformuotas būrys, kuriame yra apie trys šimtai žmonių, jis pasirengęs prasiskverbti į Donbasą“, – pranešė D. Tymčukas. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos pasienio rajonuose palei Donecko sritį suformuotos mašinų kolonos su ginkluotais teroristais. Iš viso, apie pusšimtis sunkvežimių.
„Luhansko teroristai sulaukė rusų koordinatorių pažado suteikti „kaukaziečių“ pastiprinimą (pastiprinimo skaičius ir maršrutai, kuriais bus vykstama į Ukrainą, tikslinami“, – rašo D. Tymčukas. Šiuo metu Ukrainos jėgos struktūros imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias šių teroristinių grupuočių patekimui į Ukrainos teritoriją.
16.10 val. NATO generolas: Rusija toliau destabilizuoja padėtį Ukrainoje
NATO sąjunginių pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlove pakartojo kaltinimus Maskvai padėties Rytų Ukrainoje destabilizavimu, skelbia „Reuters“. Anot generolo, nors Rusija nuo rytinių Ukrainos sienų atitraukė didžiąją dalį savo karių, kai kurie daliniai nerodo jokių atsitraukimo ženklų.
„Ten pasilikusios kelios didelės formuotės, nerodančios jokių pasitraukimo ženklų. Atrodo, jog kai kurie kariniai daliniai ten pasiliks“, – pranešė P. Breedlove, pridūręs, jog Rusija vis dar kursto neramumus Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose.
„Rusija toliau destabilizuoja padėtį Ukrainoje kitais būdais. Rusijos nereguliariosios pajėgos, Rusijos remiami kovotojai ir Rusijos finansavimas rytinėje Ukrainoje vis dar labai aktyvūs. Tai turi liautis. Manau, tai, ką dabar ten stebime, yra labai gerai vadovaujama, finansuojama ir organizuota kova su Ukrainos pajėgomis (...), ukrainiečių pastatų grobimai (...) Nėra jokios abejonės, kad Rusija yra dalis to“, – aiškino NATO generolas.
P. Breedlove taip pat informavo, jog Ukrainos vyriausybė Aljansui ir individualioms jo šalims pateikė sąrašą reikalingos karinės įrangos, įskaitant ginklus ir įrangą. „Jie paprašė visko – vadovavimui reikalingos įrangos, kibernetinės pagalbos, ginklų, pagalbos treniruojant karius“, – teigė pareigūnas.
Paklaustas, ar NATO Kijevui ketina skirti ginklų bei amunicijos, P. Breedlove pareiškė, jog apie tai kalbėti dabar yra „nederamas laikas“, nes Aljanso vadovybė šį klausimą dar svarsto.
15.22 val. Obama Ukrainos krizę vadina žygiu laisvės link
JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį per oficialias iškilmes Varšuvoje 25-erius Lenkijos demokratijos metus pavadino švyturiu kaimyninei Ukrainai ir perspėjo Rusiją, kad laisvasis pasaulis susivienijo prieš jos „tamsią taktiką“ pažeisti Ukrainos suverenumą.
„Stovime drauge, nes tikime, kad žmonės ir valstybės turi teisę nulemti savo pačių likimą, ir tai apima Ukrainos žmones“, – sakė B. Obama miniai priešais Karališkąją pilį – Lenkijos nepriklausomybės simbolį.
„Mūsų laisvos šalys bus vieningos, kad tolesnės Rusijos provokacijos reikštų tik didesnę izoliaciją ir kainą Rusijai, – sakė B. Obama. – Todėl, kad investavę tiek daug kraujo ir turto į Europos sutaikymą, mes atsisakome leisti tamsiai XX a. amžiaus taktikai apibrėžti XXI amžių“.
07:03 val. Laikinasis prezidentas prakalbo apie karinės padėties įvedimą
Ukrainos prezidento pareigas einantis Aleksandras Turčynovas nurodė Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos vadovui Andrejui Parubijui išnagrinėti karinės padėties įvedimo Donecko ir Luhansko srityse įvedimo klausimą. Šis įsakas paskelbtas prezidento tinklalapyje.
Pasak A. Turčynovo, karinės padėties įvedimas padėtų sustabdyti karinio konflikto eskalavimą bei sudarytų sąlygas stabilizuoti padėtį neramiuose Ukrainos regionuose.
Prezidento įsake nurodoma, jog karinės padėties reikia tam, kad „būtų sustabdytas ir nutrauktas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje, išvengta taikių gyventojų, kariškių ir teisėsaugos pareigūnų masinių žūčių, kad būtų stabilizuota situacija ir atkurtas normalus gyvenimas šiuose regionuose“, – rašoma įsake.
Primename, jog antradienio vakarą laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas paskelbė, kad šiaurinė Donecko sritis išvalyta nuo teroristų. Taip pat teigta, jog Antiteroristinės operacijos pajėgos įžengė į Luhansko sritį, pranešė unian.net.
„Antradienį per Antiteroristinę operaciją šiaurinė Donecko srities dalis visiškai išvalyta nuo teroristų, sunaikintos jų stovyklos, užimtas pagrindinis jų postas Semenivkoje, perimta Raudonojo Limano miesto kontrolė“, – sakė O. Turčynovas.
Naujausiais duomenimis per susirėmimus su prorusiškais separatistais žuvo 2 ukrainiečių kariai, dar 45 yra sužeisti. Tokius duomenis pateikė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas. Jo teigimu, per operaciją nukauta maždaug 300 teroristų, dar apie 500 yra sužeisti.
D. Tymčiukas taip pat džiaugėsi operacijos sėkme, pasak jo, operacija pasižymėjo „aukšto lygio bendradarbiavimu“ ir yra tęsiama.
Antradienio popietę Ukrainos jėgos struktūros teroristams Raudonajame Limane buvo paskelbusios ultimatumą. Vėliau pranešta, jog Ukrainiečių pajėgos ketina atsikovoti Luhanską.