Kartu su Krymu Rusija užgrobė jūros šelfą, kuriame glūdintys ištekliai gali būti verti trilijonų dolerių, skelbia „The New York Times“. Anot leidinio, Rusija okupaciją parodė kaip teritorijos, kuri esą jai teisėtai priklauso, atgavimą. Tačiau ji nutylėjo naftos ir dujų karštinę, kuri yra kilusi dėl Juodojoje jūroje esančių naftos atsargų.
Kartu su Krymu Rusija užgrobė jūros šelfą, kuriame glūdintys ištekliai gali būti verti trilijonų dolerių, skelbia „The New York Times“. Anot leidinio, Rusija okupaciją parodė kaip teritorijos, kuri esą jai teisėtai priklauso, atgavimą. Tačiau ji nutylėjo naftos ir dujų karštinę, kuri yra kilusi dėl Juodojoje jūroje esančių naftos atsargų.
Krymo prisijungimas tapo smūgiu Ukrainos viltims pasiekti energetinę nepriklausomybę. Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas aiškina, kad „Krymo prisijungimas ir energetiniai ištekliai nesusiję“, o nafta ir dujos „Rusijos nejaudino“.
„Exxon Mobil“, „Royal Dutch Shell“ ir kitos didelės kompanijos jau baigė išteklių žvalgybą Juodojoje jūroje.
Amerikiečių geologo Williamo B. F. Ryano teigimu, gali būti, kad užgrobusi Krymą Rusija pasiėmė ir milžiniškas naftos atsargas.
Analitikų teigimu, kliūtimi Rusijai pradėti siurbti naftą užgrobtoje teritorijoje gali tapti Vakarų sankcijos. Tačiau pabrėžiama, kad Rusija pasisavino „Ukrainos nacionalinės dujų kompanijos“ Krymo padalinį.
Leidinys teigia, kad sutartys, kurias kompanijos ketino pasirašyti su Ukraina dėl naftos išgavimo Juodojoje jūroje, gali būti nepasirašytos.
Balandį JAV įvedė sankcijas energetikos bendrovei „Černomorneftgaz“, kurią nacionalizavo okupacinė valdžia.
