Ukrainos vyriausybė pasirengusi padidinti ekonominį rytinių regionų savarankiškumą, jiems pageidavus, pareiškė ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. Viešėdamas Charkove jis pasisakė už ypatingo statuso suteikimą rusų kalbai, tačiau prieš šalies federalizaciją.
Ukrainos vyriausybė pasirengusi padidinti ekonominį rytinių regionų savarankiškumą, jiems pageidavus, pareiškė ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. Viešėdamas Charkove jis pasisakė už ypatingo statuso suteikimą rusų kalbai, tačiau prieš šalies federalizaciją.
„Gal mums reikėtų pagalvoti ir atlikti – dar iki pataisų įvedimo į Konstituciją, į Biudžeto kodeksą – tam tikrą ekonominį eksperimentą kai kuriose Ukrainos srityse? Pavyzdžiui, atlikti eksperimentą Donecke ir Luhanske“, – pasakė jis per antrąjį nacionalinės vienybės apskritojo stalo renginį šeštadienį Charkove.
A. Jaceniukas pasiūlė regionų atstovams, nagrinėjant šią temą, atlikti tam tikrus skaičiavimus.
„Nagi, sąžiningai susėskime ir apskaičiuokime, tik kad paskui nebūtų taip, kad jūs patys paskui prašysite pakeisti šį eksperimentą. Todėl apsvarstykime šį klausimą, ir aš kreipiuosi į rytines sritis: jeigu jūs pasirengę tam, kad sutiktume su padidintu ekonominiu savarankiškumu – mes pasirengę tam taip pat“, – pasakė premjeras.
Dar kartą pataręs rytų regionų vadovams gerai apgalvoti šį klausimą, jis priminė, kad „34 mlrd. grivinų – tokia yra tiesioginė dotacija iš valstybinio biudžeto 180 tūkstančių šachtininkų“.
A. Jaceniukas: Ukraina turi būti unitarinė
Pasak A. Jaceniuko, Ukraina turi būti vieninga unitarinė valstybė, kurios regionai turėtų plačias teises.
„Būkime sąžiningi vienas kitam: jeigu kažkas nori suskaidyti šalį ir surengti ne federalizavimą, gerbiamieji apskritojo stalo dalyviai, o feodalizavimą – buvo vienas Janukovyčius, o dabar nori, kad būtų 27 „janukovyčiai“ mažose srityse“, – kalbėjo jis Charkove.
„Tai pasakysiu iš karto savo asmeninį požiūrį, kaip piliečio: aš tam priešinsiuosi iki paskutiniosios, ir niekada Ukraina nebus suskaidyta“, – pabrėžė A. Jaceniukas.
Pasak Ukrainos premjero, Ukraina neturi būti padalinta „mažais anklavais, kur kiekvienas verslininkas papirkinės vietinę tarybą, vietinį vykdomąjį komitetą, ir bus mažos abchazijos, osetijos ir padniestrės Ukrainos teritorijoje“.
Anot A. Jaceniuko, Ukrainos liaudis gali išsakyti savo požiūrį per visos tautos apklausą, kurią rengti siūlė vyriausybė.
Mažumų kalboms – specialus statusas
Pasak A. Jaceniuko, Ukrainos vyriausybė pasirengusi suteikti specialų statusą rusų ir tautinių mažumų kalboms.
„Mūsų pozicija nesikeičia: mūsų nuomone, valdžią reikia decentralizuoti... Centrinei valdžiai reikia turėti valstybinę atstovybę, kuri gaus vadinamosios atitinkamų teritorijų įstatymų leidybos bendros priežiūros funkciją“, – kalbėjo jis.
„Konstitucinių reformų ribose, mes manome, galėtume suteikti specialų statusą ir rusų kalbai, ir tautinių mažumų kalboms, ir suteikti galimybę kiekvienam regionui savarankiškai vystytis vieningos valstybinės politikos ribose“, – dar pažymėjo A. Jaceniukas.
Nurodęs, kad reikia tęsti politinį dialogą padėčiai šalyje išspręsti, jis pabrėžė, kad „derybų su teroristais mes nevesime“.
Premjeras teigė, kad nepadariusieji sunkių nusikaltimų, bet turintys ginklų, gali juos atiduoti ir „mes priimsime įstatymą ir juos amnestuosime“.
Tuo tarpu Luhansko srities tarybos pirmininkas Valerijus Holenka pareiškė, kad Kijevo siūlomo decentralizavimo nepakaks.
„Šiandien valdžios decentralizavimas nebegali išspręsti klausimo ir nuraminti žmonių. Reikia, mano galva, ryžtingai, suprantamai ir aiškiai paskelbti, kad Ukraina turi tapti federacine valstybe, arba bent tokį statusą gautų Luhansko ir Donecko sritys“, – kalbėjo jis Charkove apskritojo stalo diskusijoje.
Paragino priešintis separatistams
A. Jaceniukas paragino rytų regionų vietinių tarybų deputatus pasipriešinti ginkluotiems kovotojams savo srityse.
„Turiu prašymą: jūs šokat pagal teroristų dūdą, nes jūs bijote jų. Liaukitės bijoję. Priverskite juos sudėti ginklus, susigrąžinkite valdžią ir vesite politinį dialogą“, – sakė premjeras
Rusija toliau abejoja rinkimų galimybe
Rusija šeštadienį suabejojo, ar įmanoma gegužės 25 dieną Ukrainoje surengti demokratinius rinkimus, kai tęsiasi kovos šalies rytuose.
„Kyla klausimas, nejaugi rinkimų rengimas dundant kanonadoms atitinka demokratines šiuo metu Ukrainoje vykstančio rinkimų proceso normas?“ – klausiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime, kuriame taip pat raginama „nedelsiant nutraukti karinius Kijevo veiksmus Ukrainos pietryčiuose“.
Ukrainos kariškiai apie mėnesį mėgina numalšinti prorusiškų separatistų maištą pramoniniuose rytose, kur žuvo dešimtys žmonių.
Kaltindama Kijevą „baudžiamosiomis akcijomis prieš savo pačių piliečius“, Maskva pareiškė, kad Ukrainos vyriausybės pajėgos per naktį mėgino užimti Slovjansko miestą.
„Naktį į gegužės 17-ąją smarkiai paaštrėjo padėtis aplink Slovjanską Donecko srityje. Ukrainos kariškiai, remiami aviacijos, vėl mėgino šturmuoti miestą. Civilių įrengimai jau apšaudomi iš sunkiosios artilerijos. Yra sužeistų. Sukurta reali grėsmė taikiems gyventojams. Visa tai kelia teisėtą Rusijos pasipiktinimą“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.
Jame Kijevas kaltinamas ir nacionalinės santarvės derybų panaudojimu „savo agresyviems veiksmams pridengti“.
Taip pat reiškiama viltis, kad „mūsų partneriai vakaruose energingai paveiks Kijevą, kad būtų pradėtas tikras, o ne parodomasis darbas nacionalinio susitaikymo link“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
