Armėnijai minint 99-ąsias armėnų genocido metines, žudynėmis kaltinama Turkija pirmą kartą pareiškė giliai apgailestaujanti dėl nežmoniškų pirmojo pasaulinio karo padarinių, tačiau ir toliau neigia, kad armėnų tragedija per karą buvo sąmoningas genocidas.
Armėnijai minint 99-ąsias armėnų genocido metines, žudynėmis kaltinama Turkija pirmą kartą pareiškė giliai apgailestaujanti dėl nežmoniškų pirmojo pasaulinio karo padarinių, tačiau ir toliau neigia, kad armėnų tragedija per karą buvo sąmoningas genocidas.
1915 m. balandžio 24 d. Osmanų turkų imperija tuometinėje sostinėje Stambule suėmė 250 armėnų intelektualų ir bendruomenių lyderių. Vėliau pradėjo organizuotai žudyti krikščionis armėnus, taip pat ir asirus, graikus, rengė vadinamuosius mirties žygius, per kuriuos armėnus varė į dykumas Sirijoje. Žuvo apie pusantro milijono armėnų.
Dauguma Vakarų šalių, beje, ir Rusija, palaiko Armėniją, kuri tragediją vadina genocidu – bene pirmuoju Moderniojoje epochoje. Tačiau Turkija nuolat tvirtino, kad tragedija tėra Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų padarinys, kai per Kaukazą veržėsi rusai, jiems armėnai padėjo. Sukrėtimai – esą tikrai ne specialiai organizuotas genocidas.
Šis nesutarimas yra nuolatinės įtampos tarp Turkijos ir Armėnijos šaltinis. Siena tarp kaimynių uždaryta nuo 1993 m., kai Armėnija dėl Kalnų Karabacho kariavo su Azerbaidžanu. Tačiau šiemet Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas išplatino pareiškimą devyniomis kalbomis, armėnų taip pat, kuriame apgailestauja dėl nežmoniškų tragedijos padarinių.
Tačiau apie genocidą R. T. Erdoganas nekalba, ragina armėnus nemanipuliuoti tragedija kurstant priešiškumą Turkijai. Jis taip pat kviečia kurti bendrą istorikų komisiją tragedijai tirti, pasiūlymą Armėnija nuolat atmesdavo: esą dėl faktų diskutuoti neverta, o per komisiją Turkija stumtų savąją įvykių versiją.
„Tiesa, kad užuojauta – precedento neturintis aktas. Tačiau mes tikimės daugiau, o pareiškimas tam tikra prasme yra ciniškas, nes premjeras kalba taip, tarsi genocidas būtų buvęs visos šalies tragedija: esą kentėjo ir armėnai, ir kiti, visiems reiškiama užuojauta“, – sako kalbintas armėnas Kiro Manoyanas.
Prancūzijos sostinėje Paryžiuje rengiamas specialus armėnų genocido minėjimas, kuriame kalbą pasiruošęs prezidentas Francois Hollande`as.
