Amsterdamas nori sukurti kompiuterinį žaidimą, kad jauni bedarbiai įsitrauktų į darbo paiešką visoje Europoje, Belgijos miestas Scharbekas įsivaizduoja geoterminės kartografijos naudojimą, kad namų ūkiai gautų konkrečiai jiems pritaikytus pasiūlymus dėl energijos taupymo, o Gdanskas Lenkijoje siūlo reikalauti iš pareigūnų svarstyti piliečių pateiktas idėjas.
Amsterdamas nori sukurti kompiuterinį žaidimą, kad jauni bedarbiai įsitrauktų į darbo paiešką visoje Europoje, Belgijos miestas Scharbekas įsivaizduoja geoterminės kartografijos naudojimą, kad namų ūkiai gautų konkrečiai jiems pritaikytus pasiūlymus dėl energijos taupymo, o Gdanskas Lenkijoje siūlo reikalauti iš pareigūnų svarstyti piliečių pateiktas idėjas.
Šie miestai yra tarp 21 finalininko, siekiančio milijonų eurų valdymo naujovių konkurse, kurį sugalvojo buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas, trečiadienį paskelbė jo fondas.
Finalininkai yra iš vienuolikos Europos valstybių; tarp jų yra ir didžiulių sostinių, ir kuklaus dydžio miestų, kurių klimatas ir kultūra yra tokie skirtingi kaip Stokholmo Švedijoje ir Barselonos Ispanijoje.
Paprašyti pateikti projektus, kuriais būtų galima išspręsti rimtas socialines ar ekonomines problemas, ar labiau optimizuoti valdžios darbą, miestai „dalyvavo su drąsiomis ir kūrybingomis idėjomis“, sakoma M. Bloombergo pareiškime.
Kai finalininkai patobulins savo pasiūlymus, rudenį bus paskelbti 5 mln. eurų pagrindinio prizo ir keturių prizų po 1 mln. eurų laimėtojai.
Europos konkurse, kuris vyksta pagal pernai „Bloomberg Philanthropies“ JAV miestams surengto konkurso pavyzdį, galėjo dalyvauti miestai, turintys 100 tūkst. ar daugiau gyventojų. Buvo pateiktos 155 paraiškos.
Keli Europos konkurso finalininkai domisi technologijų potencialu pagerinti žmonių gyvenimą, pavyzdžiui, garsiniais signalais, kurie padėtų akliesiems orientuotis Varšuvoje, naujomis sistemomis, kurios padėtų londoniečiams stebėti savo sveikatos būklę, metodais, kaip gaminti energiją iš Madrido požeminės infrastruktūros išskiriamos šilumos.
Kiti pasiūlymai yra labiau visuomeniniai. Barselona nori, kad senatvė būtų ne tokia vieniša, tad siekia sukurti senamadišką socialinį tinklą: identifikuoti giminaičių, draugų, socialinių darbuotojų ir savanorių komandą kiekvienam pagyvenusiam žmogui.
Bulgarijos sostinė Sofija siūlo siųsti „mobilias meno grupes“ ten, kur vietos gyventojai gali padėti atnaujinti nepakankamai panaudojamas viešąsias erdves.
Kirklisas Anglijoje siekia skatinti gyventojus į bendrą fondą jungti išteklius, pradedant automobiliais ir baigiant nenaudojamomis erdvėmis bei kompetencija.
Velso miestas Kardifas ketina padėti gyventojams žengti žingsnelius didesnio produktyvumo link, Olandijos sostinė Haga siūlo leisti gyventojams rinktis, kaip bus panaudota dalis jų mokesčių, o Stokholmas nori, kad žmonės gamintų bioanglis, kurios, be kitokios naudos aplinkai, gali pagerinti dirvožemio kokybę ir valyti vandenį.
Kaip ir praėjusių metų konkurse dalyvavę JAV miestai, daugelis Europos miestų siekia skatinti ekonomikos augimą ir gyventojų dalyvavimą, kovoti su nutukimu.
Tačiau europiečių paraiškose labiau akcentuojamos senatvė ir socialinė atskirtis, o Amerikos miestai didesnį dėmesį skyrė valdymo efektyvumo ir orientavimo į vartotojus didinimui, sakė Jamesas Andersonas, kuris prižiūri „Bloomberg Philanthropies“ valdymo inovacijų darbą.
M. Bloombergas, į politiką pasukęs verslininkas milijardierius, dažnai vadina miestus ta terpe, kurioje galima atrasti ir išbandyti naujas valdymo prieigas. Jo 12 metų darbo Niujorko mero poste baigėsi gruodžio 31 dieną.
„Mums reikia, kad miestų lyderiai nuolat siektų naujų, inovatyvių būdų urbanistiniams iššūkiams spręsti, o tada pasidalytų tuo, kas veikia, su pasauliu“, – trečiadienį sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
