NATO dalį karinio jūrų laivyno greitojo reagavimo pajėgų siunčia į Baltijos jūrą siekiant sustiprinti sąjungininkių Rytų Europoje gynybą eskaluojant Ukrainos krizei, pranešė Aljansas, kuriuo remiasi „Reuters“.
NATO dalį karinio jūrų laivyno greitojo reagavimo pajėgų siunčia į Baltijos jūrą siekiant sustiprinti sąjungininkių Rytų Europoje gynybą eskaluojant Ukrainos krizei, pranešė Aljansas, kuriuo remiasi „Reuters“.
Penki nedideli skirtingų šalių laivai – keturi minų traleriai ir pagalbinis laivas – bus dislokuoti Baltijos jūroje „artimoje ateityje“, informavo NATO jūrų pajėgų vadavietės atstovas.
NATO aiškiai parodė, kad neplanuoja karinių veiksmų Ukrainoje, kuri nėra Aljanso narė.
Tačiau NATO trečiadienį pranešė, kad pasiųs daugiau laivų, lėktuvų ir karių į Rytų Europą siekiant užtikrinti sąjungininkes, kurios pradėjo baimintis dėl saugumo Rusijai įvykdžius Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją.
Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos ir Estijos laivai sudaro vieną iš keturių NATO karinio jūrų laivyno grupių, kuriomis Aljansas gali naudotis kaip greitojo reagavimo pajėgomis.
NATO „kovos su minomis“ grupė nuo sausio mėnesio buvo neaktyvi, tačiau Aljanso vyriausiasis pajėgų vadas, JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove`as praėjusią savaitę nurodė jai grįžti į tarnybą.
„Šiuo įtampos laikotarpiu mes manome, jog tinkama dislokuoti (grupę) Baltijos jūroje. Tai yra NATO jūrų, oro ir sausumos pajėgų plataus veiksmų paketo dalis“, – sakoma P. Breedlove`o pareiškime.
Šiuo metu Vokietijos Kylio uoste prisišvartavę laivai išplauks į Baltijos jūrą, kur kitą mėnesį dalyvaus iš anksto suplanuotose pratybose.
NATO pranešė, kad nuo kito mėnesio patrigubins naikintuvų skaičių oro policijos misijoje Baltijos valstybėse. Aljansas planuoja sustiprinti Rytų Europos šalių gynybą laikinai dislokuojant karines pajėgas ir rengiant pratybas, tačiau iki šiol nepaiso Lenkijos prašymo ir atsisako įkurti naujas nuolatines bazes rytuose.
