Ruanda pradeda savaitės gedulą, kuriuo mini dvidešimtąsias genocido metines. Prieš 20 metų hutų ekstremistų vyriausybė per šimtą dienų išžudė mažiausiai 800 tūkst. žmonių, daugiausiai tucių, kol galiausiai tucių sukilėliai nuvertė valdžią.
Ruanda pradeda savaitės gedulą, kuriuo mini dvidešimtąsias genocido metines. Prieš 20 metų hutų ekstremistų vyriausybė per šimtą dienų išžudė mažiausiai 800 tūkst. žmonių, daugiausiai tucių, kol galiausiai tucių sukilėliai nuvertė valdžią.
1994-aisiais virš Ruandos sostinės Kigalio iki šiol neaiškūs užpuolikai numušė lėktuvą, kuriuo skrido hutų grupei priklausantis prezidentas Juvénalis Habyarimanas, pravardžiuotas nenugalimuoju dėl dešimtmečių diktatoriško valdymo.
Hutų ekstremistų valdžia netrukus pradėjo žudyti tucius ir nuosaikius hutus, nepritariančius valdžios politikai.
Šimtą dienų trukusios žudynės liovėsi tik kai tucių dominuojamas Ruandos sukilėlių frontas užėmė valdžią įžengęs iš kaimyninės Ugandos.
Minint genocido metines per Ruandą nuo kaimo prie kaimo keliauja atminimo deglas, laukiama užsienio delegacijų, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki Moono.
Minėjimuose nebus Prancūzijos delegacijos, kuri protestuota prieš prezidento Paulo Kagame, vedusio tucių sukilėlių armiją, kaltinimus, esą pagal Jungtinių Tautų mandatą civilius Ruandoje saugoję prancūzų kariai pridengė hutų ekstremistus, ginklavo jų dalinius ir taip prisidėjo rengiant genocidą.
„Nepriimame kaltinimų, jie prieštarauja dialogui, kurį su Ruanda pradėjome prieš kelerius metus. Teiginiai nepriimtini, niekuo neparemti“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministro atstovas Romainas Nadalis.
Santykiai tarp šalių buvo atšilę ir P. Kagame kaltinimus buvo pamiršęs, nes Prancūzija įsteigė specialią komisiją genocidui tirti, savo teritorijoje dėl genocido nuteisė vieną Ruandos kareivį. Bet dabar Ruanda į minėjimą neįleidžia net ir Prancūzijos ambasadoriaus.
