Kaimo Cholmas cerkvė, auksaspalve pelerina apsigobęs šventikas plieno pilkumo akimis veria nedidelę prieš jį stovinčių žmonių grupelę, giedančią religines giesmes.
Kaimo Cholmas cerkvė, auksaspalve pelerina apsigobęs šventikas plieno pilkumo akimis veria nedidelę prieš jį stovinčių žmonių grupelę, giedančią religines giesmes.
Tik už kelių kilometrų nuo miško esantys pelkynai ir bulvių laukai skiria šį Ukrainos rytinės dalies kaimą, kuriame gyvena 2500 žmonių, nuo sienos su Rusija, rašo CNN.
Vienos moters veidu ritasi ašara. Sunku pasakyti, ar ją sujaudino malda, ar pasidarė baisu nuo minties, kad gali įsiveržti Rusijos kariuomenė. Prieš tapdamas stačiatikių šventiku, tėvas Michailas Zorivčiakas, pagal specialybę – inžinierius, buvo sovietinės armijos karininkas. Jis grįžo į savo gimtą kaimą po Berlyno sienos griuvimo. Kito darbo be bažnyčių atstatymo nebuvo. Jis atstatė ir gimtąją bažnyčią.
Jis negalėjo patikėti, kad seni bendražygiai įsiverš į Ukrainą, juo labiau – kad eiliniai rusų kareiviai vykdys nurodymus šaudyti į kaimynus ukrainiečius.
Jei jie taip pasielgtų, M. Zorivčiakas skelbia tikintiesiems, kad negali būti nė kalbos apie antro skruosto atsukimą.
„Raginsiu mūsų žmones ginti tėvynę nuo bet kokių įsibrovėlių. Tai mūsų protėvių žemė. Melsiuosi už mūsų kariuomenę. Jei manęs prireiks, esu pasirengęs prie jų prisijungti ir ginti mūsų šventą žemę“, – sakė jis CNN.
Tiesa – ten, kur Dievas
M. Zorivčiakas puikiai žino rusų kariuomenės pajėgumą. Tarybiniais laikais jis tarnavo tankų „T-80“ bazėje Rytų Vokietijoje 1986 – 1988 m.
Dabartinis šventikas mano, kad jis ir kaimo gyventojai turi du esminius taktinius pranašumus prieš Rusijos kariuomenę.
„Mokame kariauti partizaninį karą. Pažįstame šiuos miškus ir pelkes kaip savo penkis pirštus, bus labai sunku mus įveikti, – sakė jis. – Nugalės tiesa. Tiesa – ten, kur Dievas, o Dievas – mūsų pusėje.“
Kaimo parduotuvės pardavėja Liuba Kostrioma stengiasi nepasiduoti panikai ir tikisi bei meldžiasi už geriausią įvykių baigtį.
„Žinoma, meldžiuosi už taiką. Tačiau manau, kad rusai įsiverš“, – sako moteris.
Sekmadienio mišiose ji dalyvavo su 3 m. anūku Oleksiu ir sūnumi Igoriu. Igoris Kostrioma tarnavo Ukrainos kariuomenėje, vėliau dirbo policijos pajėgose. Jis – kariuomenės atsarginis, tad jei kiltų karas, beveik nėra abejonės, kad jį išsiųstų į frontą. Motiną tokia mintis baugina.
„Kiekviena motina jaudinasi, kai mobilizuoja jos sūnų. Mes suprantame, kad jauni vyrai privalo ginti tėvynę, tačiau skaudu galvoti, kad mūsų sūnūs turi eiti kariauti XXI amžiuje“, – sako moteris, iš baimės ir pykčio drebančiu balsu.
Kalbos apie susirėmimą su kur kas galingesniu priešu veikiausiai nėra tušti nuogąstavimai. Kaimo jauni vyrai žino apie buvusias istorijos pamokas.
Antrojo pasalinio karo metais šiame pasienio regione vyko partizaninis karas. Kaimelio gyventojai kovojo mažomis, menkai ginkluotomis stipriai mobilizuotomis grupelėmis prieš vokiečius. Tais laikais rusų kareiviai buvo jų sąjungininkai.
Kitame, gretimame kaime vis dar stovi karo laikų paminklas su raudona žvaigžde ir TSRS atributika. Vienoje paminklo pusėje iškaltos kovoje žuvusių tarybinių karių pavardės, kitoje – dar didesnio skaičiaus žuvusių ukrainiečių karių pavardės.
Vietiniai akivaizdžiai didžiuojasi šiuo palikimu.
Ukrainos kariuomenė neramiai kreipia žvilgsnius į pasienį
Per pastarąją savaitę Pentagono skaičiavimu, Rusija sutelkė pasienyje apie 40 000 karių, dar 25 000 dislokuoti kiek giliau Rusijos teritorijoje.
Ukrainos vyriausybės Nacionalinės gynybos ir saugumo taryba teigia, kad rusų karių daugiau – apie 88 000.
Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva neturi ketinimų įžengti į Ukrainą. Visgi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau kaltina ukrainiečių nacionalistus, kad šie grasina Ukrainoje gyvenantiems etniniams rusams. Dangstantis šiuo pretekstu buvo nusiųsta kariuomenė į Ukrainos Krymo regioną.
Sekmadienį Paryžiuje JAV gynybos sekretorius Johnas Kerry buvo susitikinęs su S. Lavrovu, buvo kalbama apie Rusijos kariuomenę, pasienyje. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje J. Kerry sakė, kad pasikeista įvairiomis idėjomis ir pasiūlymais, bet nebuvo nė menkiausios užuominos, kad Maskva ketintų atitraukti kariuomenę iš pasienio.
O bulvių lauke netoli Cholmo Ukrainos kariuomenės būrys daug dienų stebi pasienio regioną su mobilia radarų stotimi bei kita modernia pasiklausymo įranga.
Pavardės nenorėjęs skelbti majoras sakė matęs sutelktus didelius rusų kariuomenės būrius. Jis pridūrė, kad pastebėti puolamieji sraigtasparniai, tankai.
Akivaizdu, kad civiliai gyventojai bijo, spartėja pasiruošimai karui.
Cholmo aikštėje vėl atidarė tarybinių laikų parduotuvę. Sekmadienį čia susirinko vietiniai ir suaukojo maisto produktų Ukrainos karių būriams. Žmonės atnešė ryžių, bulvių, aliejaus, įvairių daržovių.
Neaišku, kiek ukrainiečių karių dislokuota pasienio regione.
Prie greitkelio į Kijevą matyti keli transporteriai ir tankai, miškuose jų gali būti kur kas daugiau.
Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnų teigimu, pasienio kaimai buvo paskelbti karo zona, į juos neįleidžiami pašaliniai.
CNN žurnalistams pavyko trumpam patekti į kaimą. Medžiais apaugusioje teritorijoje, už kelių šimtų jardų nuo sienos CNN grupė pamatė neseniai iškastus apkasus. Karių nesimatė.
Po kelių akimirkų pasirodė civilius drabužius vilkintis pasienio agentas ir nurodė žurnalistams pasišalinti.
Žinoma, jei čia įžengs rusų kariai, bėdos tik prasidės.
