Maskva tvirtina įsiveržusi į Krymą, kad apgintų skriaudžiamus rusakalbius – jie ten sudaro daugiau kaip pusę gyventojų. Lygiai tas pats gali atsitikti kitose buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose, kur gyvena daug rusų. Kur gresia pavojus?
Maskva tvirtina įsiveržusi į Krymą, kad apgintų skriaudžiamus rusakalbius – jie ten sudaro daugiau kaip pusę gyventojų. Lygiai tas pats gali atsitikti kitose buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose, kur gyvena daug rusų. Kur gresia pavojus?
Rytų Ukraina
Vasarį nuvertus Viktorą Janukovyčių, rytiniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose pratrūko rusiškos demonstracijos, kurias lydėjo smurtas, Donecke ir Charkove žuvo po kelis žmones. Rusija varo propagandą, kad po perversmo Kijeve rusakalbiams gresia ukrainietiškas fašizmas. Prie rytinių Ukrainos sienų Rusija sutelkė didžiules karines pajėgas, o Pentagonas neįžvelgia jokių ženklų, kad ten vyktų kokios nors pratybos, nors Maskva nurodė kaip tik tokią perdislokavimo priežastį, rašo lzinios.lt.
Tarp pasienyje dislokuotų Rusijos pajėgų esama reguliariosios kariuomenės dalinių, įskaitant pėstininkus, šarvuočių dalinių ir aviacijos, specialiųjų pajėgų karių, dėvinčių uniformas be atpažinimo ženklų, panašias į tų žaliųjų žmogeliukų, kurie pirmiausiai pasirodė Kryme. Staiga įvesti šias pajėgas į Ukrainą Rusijai nesudarytų jokio vargo. Apie tokius kėslus įspėjo ir JAV žvalgyba. Jei Vladimiras Putinas planuoja tolimesnę teritorinę ekspansiją, Ukraina – pirmoji sąraše.
Moldova
Separatistinis Moldovos Padniestrės regionas jau pasiprašė į Rusiją. Padniestrė pasiskelbė nepriklausoma 1990 metais, bet nuo to laiko jos nepriklausomybės niekas nepripažino.
Pietų Moldovoje dar yra Gagaūzija, autonominis regionas, sudarytas iš keturių anklavų, kuriuose gyvena 160 tūkst. žmonių. Gagaūzai yra turkiškai kalbantys stačiatikiai krikščionys. Vasarį Gagaūzija surengė referendumą, per kurį 98,4 proc. rinkėjų pritarė integracijai į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą. Moldovos vyriausybė, siekianti savo šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), referendumą laiko neteisėtu.
NATO vadovybė Europoje perspėjo, kad Padniestrė gali būti kitas Rusijos taikinys. Regione, kuris ribojasi su Ukraina ir yra prie pat pietinio rusiško Ukrainos miesto Odesos, ir taip jau dislokuota 1000 karių. Baimindamasi Padniestrės aneksijos Moldova spaudžia ES greičiau pasirašyti Asociacijos sutartį.
Gruzija
2008 metais Rusija kariavo trumpą karą su Gruzija ir atplėšė nuo jos dvi teritorijas – Pietų Osetiją ir Abchaziją. V. Putinas įsitikino, kad pasaulis į tai reagavo labai silpnai, tarsi nieko ir neįvyko. Tai jį labai padrąsino. Nors dauguma gyventojų tuose regionuose kalba ne rusiškai, o savo vietos kalbomis, jiems buvo dalijami rusiški pasai ir Rusija teigė ginanti savo piliečius.
Abchazija jau buvo vienašališkai paskelbusi nepriklausomybę 1999 metais. Abu regionai egzistuoja tarsi pilkosios zonos – tarptautinė bendruomenė jų nepriklausomybės nepripažįsta, bet formaliai jie nėra ir Rusijos dalis. Abchazija turi sieną su Rusija, ji eina netoli Sočio, kur vyko žiemos olimpiada. Pietų Osetija ribojasi su Rusijos Federacija ir Šiaurės Osetija. Visos prekės turi keliauti tuneliu per Kaukazo kalnus. Kainos didelės, paplitęs nedarbas ir korupcija.
Lietuva, Latvija ir Estija
Latvijoje ir Estijoje rusai sudaro apie trečdalį gyventojų. Abi šios šalys reikalauja mokėti valstybinę kalbą siekiant pilietybės. Dėl to nemažai rusakalbių, jau gimusių šiose šalyse, negali arba nenori tapti piliečiais. Latvijos ir Estijos rusakalbiai nuolat skundžiasi diskriminacija, kad griežti kalbos įstatymai trukdo jiems gauti darbą.
Lietuvoje etniniai rusai sudaro apie 5 proc. gyventojų, ir iki šiol atrodė, kad jie neblogai integruoti į Lietuvos visuomenę. Padėčiai Ukrainoje paaštrėjus atgimsta susipriešinimas ir Lietuvos visuomenėje.
Kovo viduryje Kremlius pareiškė pasipiktinimą, kaip Estijoje elgiamasi su rusais. Tai ta pati priežastis, dėl kurios buvo užgrobtas Krymas.
Kitaip nei kiti išvardyti regionai, Baltijos šalys yra ir ES, ir NATO narės. Telieka tikėtis, kad Rusijos įsiveržimo atveju mus gins 5-asis NATO straipsnis, kuris sako, jog vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.
Šiaurės Kazachstanas
Rusai sudaro daugiau kaip pusę gyventojų Šiaurės Kazachstane, kuris, kaip ir Krymas, kadaise buvo Rusijos dalis. Istorija siekia carų laikus, kai šiauriniai miestai, tokie kaip Pavlodaras ir Uralskas, buvo įsteigti kaip rusų karinės tvirtovės.
Kaip ir Ukraina, Kazachstanas 1994 metais pasirašė branduolinio nusiginklavimo sutartį mainais į suverenumo apsaugą. Kazachstane nėra tokio uosto kaip Sevastopolis Kryme, bet yra Baikonuro kosmodromas.
Kol kas Kazachstanas neerzina Rusijos, nes palaiko su ja glaudžius ryšius ir priklauso Maskvos vadovaujamai Muitų sąjungai (ją sudaro tik trys valstybės: Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas).
Oficiali Kazachstano pozicija Ukrainos atžvilgiu neutrali, Astana tik paragino ieškoti taikaus sprendimo.
Kitos Vidurinės Azijos respublikos
Etninių rusų skaičius Vidurinėje Azijoje svyruoja nuo 1,1 proc. Tadžikistane iki 12,5 proc. Kirgizijoje. Kai tos buvusios sovietinės respublikos 1991 metais tapo nepriklausomos, daug rusų išvažiavo. Bet Vidurinės Azijos šalių ekonomikos tampriai susijusios su Rusija – tiek prekybos srityje, tiek dėl daugybės Rusijoje dirbančių migrantų.
Nepanašu, kad Rusija norėtų įsiveržti į šį regioną, tačiau Krymo efektas gali pasireikšti ir ten: rublis krenta, galimos ekonominės sankcijos pakirs Rusijos verslą. Migrantų, kurie dabar siunčia pinigus namo, masinis grįžimas iš Rusijos netekus ten darbo sukeltų didelių bėdų vyriausybėms Dušanbėje ir Biškeke.
Armėnija ir Azerbaidžanas
Armėnijoje nėra rusakalbių, Azerbaidžane – tik 1 procentas. Abi šalys yra gana svarbi geopolitinė jungiamoji dalis tarp Rusijos ir Vakarų.
Kaip ir Ukraina, Armėnija rengėsi pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Bet pernai rugsėjį, po V. Putino apsilankymo Jerevane, paskelbė vietoj to stojanti į Muitų sąjungą. Nuo 1991 metų, kai Armėnija tapo nepriklausoma, Rusija joje išlaikė karinę bazę.
Azerbaidžanas eksportuoja naftą ir gamtines dujas į ES, tai garantuoja jam ekonominę nepriklausomybę. Vamzdynas, einantis į Turkiją, leidžia išvengti Rusijos teritorijos.
Rusija siekia išlaikyti abi šalis savo įtakos sferoje, bet labiau linkusi tai daryti per ekonominius svertus.
Baltarusija
Baltarusija yra artima Maskvos sąjungininkė. Nors tik 8,3 proc. jos gyventojų save laiko rusais, rusiškai kalba daugiau kaip 70 procentų. Rusija neturi priežasčių veržtis į Baltarusiją, abi šalys ir taip labai artimos, sudariusios ekonominę sąjungą, abiejų valstybinė kalba yra rusų.