Naujienų srautas

Pasaulyje2015.09.08 13:45

Rytų Ukrainą drebina prorusiški mitingai

Prorusiški mitingai nusirito per Rytinę Ukrainą. Sekmadienį žmonės rinkosi Charkove, Donecke, Odesoje, Luganske, Dnepropetrovske. Pranešama, jog Donecko srities mieste kilo šturmuota geležinkelio stotis.

Prorusiški mitingai nusirito per Rytinę Ukrainą. Sekmadienį žmonės rinkosi Charkove, Donecke, Odesoje, Luganske, Dnepropetrovske. Pranešama, jog Donecko srities mieste kilo šturmuota geležinkelio stotis.

18.50 val. Rytų Ukrainoje – prorusiški mitingai

Prorusiški mitingai nusirito per Rytinę Ukrainą. Sekmadienį žmonės rinkosi Charkove, Donecke, Odesoje, Luganske, Dnepropetrovske. Pranešama, jog Donecko srities mieste šturmuota geležinkelio stotis.

Pranešama, jog prorusiško mitingo dalyviai šturmavo Makejevkos geležinkelio stoties pastatą. Bandyta patekti į geležinkelio platformas ir blokuoti traukinių eismą.

Unian.net skelbia, kad prorusiški mitingo dalyviai turėjo žinių, jog kovo 30 d. į Kijevą traukiniu ketinama išvežti anksčiau suimtus separatistus bei Donecko „liaudies gubernatoriumi“ vadinamą Pavlą Gubarevą.

Charkove – didžiulis mitingas

Sekmadienį Charkove didžiulė minia susirinko į mitingą, kuriame reikalaujama referendumo dėl Ukrainos federalizacijos.

Kaip pranešė UNIAN korespondentas, apie 1500 žmonių susirinko prie Lenino paminklo miesto centre. Minioje plevėsuoja Ukrainos, Rusijos ir Sovietų Sąjungos vėliavos. Taip pat matyti plakatai su užrašais „Rusija – gelbėk mus“, „Mūsų kalba – rusų“, „Šlovė Berkut“, „Dešinysis sektorius – žmogžudžiai“, „Charkovas reikalauja referendumo“.

Mitingo dalyviai išreiškė norą, kad rusų kalba būtų pripažinta antrąja valstybine kalba bei būtų sukurta pietrytinės Ukrainos autonomija.

Pranešama, jog mitingo vietoje budi apie 200 policijos pareigūnų. 

17.04 val. JAV Ukrainai skyrė 330 tūkst. sausų maisto davinių komplektų

Jungtinių Valstijų administracija skyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniams 330 tūkst. sausų maisto davinių komplektų. Kaip sekmadienį praneša Ukrainos gynybos ministerijos tinklalapis, paskutinė partija buvo pristatyta į šalies teritoriją automobiliu šeštadienį.

Partiją sudarė 25 tūkst. dėžučių su JAV sausais daviniais. Krovinį perdavė JAV ambasados Ukrainoje atstovas majoras Alexis Scottas. Ukrainoje humanitarinę pagalbą priėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Aleksandras Ostrovskis.

16.27 val.Gedulo Ukrainoje dieną – Rusijos spjūvis Maidano kovotojams

Ukrainos sostinės Kijevo Nepriklausomybės aikštėje sekmadienį tūkstančiai ukrainiečių susirinko į gedulingą „večę“ pagerbti žuvusiuosius per sukilimą prieš į Rusiją pabėgusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė turintis duomenų, kad su žmones žudžiusiais snaiperiais gali būti susijęs nacionalistinis judėjimas „Pravyj sektor“, kurio nariai buvo pirmosiose Maidano gretose.

Kaip praneša agentūros „Unian“  korespondentas, Nepriklausomybės aikštėje pirmiausia nuskambėjo Ukrainos himnas, vėliau žuvusieji buvo pagerbti tylos minute. Po jos religines apeigas pradėjo dvasininkai.

Į „večę“ susirinko keli tūkstančiai žmonių, jų vis daugėja. Į Maidaną ateinantys žmones žuvusiesiems pagerbti atneša gėlių, kuriomis nuklota aikštė.

Pagerbti žuvusiųjų atėjo populiariausias kandidatas į Ukrainos prezidento postą Petro Porošenka bei jį parėmęs ir kandidatuoti atsisakęs partijos „UDAR“ lyderis Vitalijus Klyčko. Politikų kalbos sekmadienį nebuvo numatytos.

Būtent šiomis dienomisdienomis sukanka 40 dienų nuo tragiškų vasario 18–20 dienų įvykių, kai Maidane jėgos struktūros nužudė daugiau nei 100 protestuotojų. Jie vadinami „Dangaus šimtine“.

S.Lavrovas metė įtarimus be įrodymų

Rusija tokią dieną nepraleido progos patylėti. Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, duodamas interviu Rusijos valstybinio Pirmojo kanalo sekmadienio laidai, pareiškė, kad Maskva turi duomenų, jog „Pravyj sektor“ yra susijęs su žmones Maidane žudžiusiais snaiperiais, praneša Rusijos naujienų agentūra ITARR-TASS.

16.25 val. Krymo krizė parodo būtinybę ginti laisvą šalies pasirinkimą, sako NATO vadovas

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas sekmadienį pareiškė, jog Ukrainos krizė akcentavo būtinybę ginti šalių teisę nuspręsti dėl savo ateities.

Atvirame laiške „Teisė rinktis“ Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Rusijos veiksmus Kryme pavadino Ukrainos teritorinio vientisumo ir suverenumo pažeidimu, kuris pakerta tarptautinės teisės valdžią.

„Jie nepaiso principo, kad kiekviena valstybė yra suvereni ir gali rinktis savo pačios likimą“, – laiške rašo A. F. Rasmussenas.

Pasirinkimo laisvė padėjo Europai įveikti Šaltojo karo susiskaldymus, sakė jis, bet pridūrė, kad „krizė Ukrainoje visiems mums primena, kad turime ginti tą principą“.

16.21 val. Rusija ragina Vakarus paremti „federalinį“ sprendimą dėl Ukrainos

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį paragino Vakarų galias paremti pasiūlymą suteikti Ukrainos rusakalbių regionams didesnius įgaliojimus pagal „federalinę“ struktūrą.

„Jeigu mūsų partneriai Vakaruose yra pasirengę, tuomet Rusija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) galėtų suformuoti paramos grupę dėl Ukrainos ir suformuluoti bendrus raginimus tiems, kurie dabar yra valdžioje Kijeve“, – sakė S. Lavrovas interviu Rusijos valstybinei televizijai.

Tai sudarytų sąlygas deryboms tarp „visų Ukrainos politinių jėgų be išimties, natūraliai išskyrus ginkluotus radikalus“, ir baigtųsi nauja konstitucija, kuria būtų numatyta „federalinė struktūra“ su didesne regionų autonomija, sakė jis.

Interviu buvo transliuotas prieš paskubomis surengtą S. Lavrovo susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry vėliau šį sekmadienį Paryžiuje.

16.20 val. Ukrainiečių karių realybė Kryme: badauja, miega po atviru dangumi ir neturi pinigų išvažiuoti

 Pasienio punktas Chersono srityje – Čongaras – toliau pasitinka ukrainiečių kariškius, kurie šiomis dienomis palieka Krymo pusiasalį, rodoma televizijos TSN siužete.

Apskritai susidaro įspūdis, kad šiame pasienio perėjimo punkte vyksta įprastas, eilinis pasieniečių darbas, rašo unian.net.

Tačiau iš tikrųjų jiems tenka naujoje vietoje paskubomis įrenginėti pilnavertišką sieną. Juk tarp Rusijos ir Krymo – pirmiausia Kerčės rajone – sienos faktiškai nebeliko, teigia pareigūnai.

Per pasienio punktą Perekopo rajone iš Krymo iki šiol išvažiavo apie dvi dešimtys lengvųjų automobilių, kiek vėliau – vienas didžiulis vilkikas su buitiniais daiktais: tai iš 36–osios pakrantės apsaugos brigados, dislokuotos Perevalne, į Ukrainą išvyko 47 kariškiai ir jų šeimų nariai.

Kaip pastebėjo TSN žurnalistai, kariškiai išvažiavo su karinio jūrų laivyno vėliava, kurios neatidavė okupantams. Jie nusprendė palikti pusiasalį, nes kito pasirinkimo neturėjo. Nepaisant to, apie 40 proc. karių vis dėlto nusprendė pasilikti Kryme.

Kariškiai bus perdislokuoti į Odesą. Į žemyninę Ukrainą turi būti pervežta ir apie 20 tankų Т-64B, kurie po derybų buvo atiduoti ukrainiečių pajėgoms.

Stebint rusų kariams, kurie iki šiol gėdijasi ant uniformų prisisiūti trispalvius ševronus, ukrainiečių kariai parengė techniką pervežimui, užkėlė tankus ant keltuvų ir pristatė prie traukinių pakrovimo platformos. Tačiau patys išvyko automobiliais, nors tokia kelionė yra rizikinga. Kariškių išvedimas nebuvo organizuotas.

Tai tik viena – teigiama – medalio pusė. Kita tiesa ta, kad šiandien maždaug 2 tūkst. ukrainiečių karių, iki šiol esančių Kryme, negali palikti pusiasalio.

Jie tiesiog neturi kuo ir už ką tai padaryti. Kai kuriems kariams trūksta pinigų net maistui nusipirkti. Yra ir tokių, kurie jau trečią parą nakvoja po atviru dangumi, už savo dalinių tvorų, iš kurių juos išvijo rusai.

Savanoriai, padedantys ukrainiečių kariams ir jų šeimoms, renka lėšas, kad galėtų išnuomoti transporto priemones ir juos išvežti. Tačiau turimų pinigų kol kas nepakanka net kurui. Ukrainos gynybos ministerija tvirtina pervedusi kariškiams pinigus už du mėnesius. Tačiau jie pasinaudoti šiais pinigais negali – pusiasalio teritorijoje išduotos banko kortelės dabar užblokuotos. Pasiimti pinigų iš šių sąskaitų neįmanoma net žemyninėje Ukrainoje.

Kai kuriose Krymo dalyse, ypač Sevastopolyje ir Simferopolyje, kariškiai maldauja išvežti bent jų žmonas ir vaikus, o patys yra pasiryžę laukti.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi