Rusijai aneksavus Krymą, šimtai Sevastopolio karinio laivyno akademijos kadetų atsidūrė kryžkelėje – vieni pasiryžę likti ištikimi priesaikai Ukrainai, kiti renkasi Rusijos Juodosios jūros laivyną. Rusija skelbia, kad visi Ukrainos pajėgų kariai išvyko iš Krymo. Bet kai kurie teigia patyrę stiprų psichologinį spaudimą pereiti Maskvos pusėn.
Rusijai aneksavus Krymą, šimtai Sevastopolio karinio laivyno akademijos kadetų atsidūrė kryžkelėje – vieni pasiryžę likti ištikimi priesaikai Ukrainai, kiti renkasi Rusijos Juodosios jūros laivyną. Rusija skelbia, kad visi Ukrainos pajėgų kariai išvyko iš Krymo. Bet kai kurie teigia patyrę stiprų psichologinį spaudimą pereiti Maskvos pusėn.
Buvęs Belbeko karinių oro pajėgų bazės vadas pulkininkas Julijus Mamčuras beveik keturias dienas išbuvo Rusijos pajėgų nelaisvėje. Jį išsivežė po bazės šturmo, bet galop kartu su dar trimis karininkais paleido.
„Vienutėje mane laikė tris su puse paros. Mus maitino, elgėsi mandagiai, klausė provokuojamų klausimų ir gaudavo provokuojamus atsakymus“, – pasakoja taktinės aviacijos brigados vadas plk. J. Mamčuras.
Ukrainiečiams pulkininkas J. Mamčuras tapo pasipriešinimo simboliu. Apsiausta jo bazė išsilaikė bene ilgiausiai, nors neiššovė nė šūvio. Vadas džiaugiasi, kad nenukentėjo nė vienas jo karys, nors bazė paima šturmu, naudoti šarvuočiai, kurtinamosios granatos, girdėjosi kulkosvaidžių šūviai.
„Turėjome teisę panaudoti ginklus, bet tuomet, patikėkite, būtume sutraiškyti“, – tikina J. Mamčuras.
Karininkas neatvirauja, ką teko išgyventi Rusijos pajėgų nelaisvėje. Atviresnė jo žmona, kuri papasakojo, kad pulkininkui neleido miegoti, triukšmavo, trankė duris, laikė visiškoje nežinioje. Pulkininko dukra ir keturmetė anūkė anksčiau išvyko į žemyninę Ukrainą, nes joms pradėta grasinti.
„Tikimės, kad mūsų batalionas bus atkurtas, tokį prašymą jau pateikėme karinei vadovybei, kad taptume Ukrainos armijos dalimi“, – teigia mjr. Rostislavas Lomkivas.
Sevastopolio karinio jūrų laivyno akademijoje kadetai taip pat tapo tautos didvyriais. Kai akademijoje buvo iškelta Rusijos vėliava, mokslo draugai giedojo ne Rusijos, o Ukrainos himną, jų balsų neįveikė trankų maršą grojęs orkestras, baigę giedoti kadetai atidavė pagarbą ir nuėjo į jiems skirtas patalpas.
Dabar, kai Rusijos pajėgos perėmė Ukrainos karinius laivus, o Rusijos prezidento dekretu buvusi Ukrainos karo akademija virto Rusijos, šimtams jos auklėtinių tenka rinktis. Nelengva ir mokytojams, karinio jūrų laivyno gudrybių jie turi mokyti 18–23 metų jaunuolius, atsidūrusius kryžkelėje.
„Dabar pereinamasis laikotarpis. Kai kurie kadetai nori likti ir tarnauti Rusijos federacijai, kiti išvyks į Ukrainą“, – sako akademijos dėstytojas kpt. Maksimas Popovas.
Akademijos studentams ir dėstytojams išdalyti Rusijos laivyno skiriamieji ženklai. Bet tuos, kurie baigę akademiją, tarnaus Ukrainai, nesunku atpažinti. Jie mūvi baltas kepures. Tų, kurie tarnaus Rusijos Juodosios jūros laivyne, kepurės juodos.
„Negali pereiti iš vienos pusės į kitą, kada panorėjęs, jeigu prisiekei būti ištikimas Ukrainai. Turi to laikytis, kad ir kas nutiktų, kad ir kas bloga nutiktų, jeigu ir šalis suskiltų“, – tikina kadetas Aleksandras Rostiukas.
Pirmakursis Aleksandras liks ištikimas priesaikai ir tarnaus Ukrainai. Bet nemažai jo studijų draugų tarnaus Rusijos Juodosios jūros laivyne, ypač tie, kurie gimė ir augo Kryme.
