Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį paskyrė laikinuoju gynybos ministru generolą pulkininką Michailą Kovalį, kuris šiame poste pakeitė admirolą Ihorį Teniuchą, anksčiau tą pačią dieną atsistatydinusį dėl krizės Kryme.
Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį paskyrė laikinuoju gynybos ministru generolą pulkininką Michailą Kovalį, kuris šiame poste pakeitė admirolą Ihorį Teniuchą, anksčiau tą pačią dieną atsistatydinusį dėl krizės Kryme.
15.01 val. Rusija siunčia į Krymą kilnojamuosius elektros generatorius
Rusija pasiuntė kilnojamuosius elektros generatorius į savo aneksuotą Krymą, kuris atsiskyrė nuo Kijevo, tačiau tebėra priklausomas nuo energijos, tiekiamos iš Ukrainos, antradienį pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras. „Daugiau nei 1 400 kilnojamųjų elektros stočių jau pristatyti į regioną“, – ministras Vladimiras Pučkovas sakė per ceremoniją regiono sostinėje Simferopolyje, žymėjusią Krymo gelbėjimo tarnybos perdavimą Maskvos žinion.
13.19 val. Ukrainos laikinuoju gynybos ministru paskirtas Michaila Kovalis
Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį paskyrė laikinuoju gynybos ministru generolą pulkininką Michailą Kovalį, kuris šiame poste pakeitė admirolą Ihorį Teniuchą, anksčiau tą pačią dieną atsistatydinusį dėl krizės Kryme.
13.18 val. Rada antruoju balsavimu pritarė Ukrainos gynybos ministro I. Teniucho atsistatydinimui
Ukrainos įstatymų leidėjai antradienį antruoju balsavimu pritarė laikinojo gynybos ministro Ihorio Teniucho atsistatydinimui dėl krizės Kryme, kai tą Juodosios jūros pusiasalį aneksavo Rusija.
13.07 val. Krymo aneksiją su Austrijos anšliusu palyginęs Rusijos profesorius neteko posto
Vienas iš didžiausią prestižą turinčių Rusijos universitetų antradienį sulaukė kaltinimų „politine cenzūra“ dėl savo sprendimo atleisti iš pareigų iškilų profesorių, kuris Maskvos įvykdytą Krymo prijungimą palygino su nacistinės Vokietijos organizuotu Austrijos anšliusu.
Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas (MGIMO), pavaldus Užsienio reikalų ministerijai, pirmadienį paskelbė pašalinęs iš posto filosofijos profesorių Andrejų Zubovą už jo išsakytą viešą kritiką, nukreiptą prieš Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Kryme.
13.06 val. NATO vadovui nerimą kelia Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų
Šiaurės Atlanto aljansui didžiulį susirūpinimą kelia Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų ir jis turi parengęs visus savo narių gynybos planus, antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
„Mes labai sunerimę dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų“, – sakė jis per spaudos konferenciją po derybų su Juodkalnijos vyriausybės vadovu Milo Džukanovičiumi.
13.05 val. Rusijos invazija į Krymą buvo neišvengiama, įsitikinęs buvęs JAV vadovas J. Carteris
Buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris mano, kad Krymo aneksavimas buvo „neišvengiamas“, nes Rusija šį regioną laiko savo dalimi, be to, nemažai krymiečių laiko save rusais.
Tačiau buvęs valstybės vadovas pabrėžė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui neturi būti leista eiti dar toliau.
11.47 val. Ukrainos parlamentas nepriėmė gynybos ministro I. Teniucho atsistatydinimo
Ukrainos laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas antradienį pateikė prašymą leisti atsistatydinti iš einamų pareigų dėl to, kaip buvo sprendžiama Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, tačiau Aukščiausioji Rada jo prašymo nepatenkino.
„Jeigu vadovybė laikosi kitokio požiūrio į besivystančius įvykius ir turi kitų kandidatų, aš, admirolas Teniuchas, einantis gynybos ministro pareigas, atsistatydinu, – jis pareiškė parlamento posėdyje. – Žinodamas, kad kai kuriems gali nepatikti mano veiksmai ... nesilaikysiu įsikibęs savo posto.“
Ši pareiškimą jis paskelbė kitą dieną po to, kai davė įsakymą Rusijos aneksuotame Kryme dislokuotiems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams trauktis į žemyninę šalies dalį.
Tačiau 450 vietų turinti Rada nepriėmė I. Teniucho pasitraukimo: tokiam žingsniui pritarė tik 197 parlamentarai. Kad jis būtų priimtas, reikėjo bent 226 balsų.
I. Teniuchas, Reuters/Scanpix nuotr.
11.46 val. Ukraina evakuos iš Krymo per 6,5 tūkst. savo karių
Ukrainos laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas antradienį nurodė, kad 6,5 tūkst. karių ir jų šeimų narių išreiškė norą palikit Krymą ir tęsti tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
11.12 val. Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai dalyvavo pirmame susitikime
Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Andrijus Deščycia pirmą kartą nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos dalyvavo susitikime, skelbia BBC.
„Mes pristatėme savo viziją pradėti gerą nacionalinį dialogą, į kurį būtų įtraukti visi Ukrainos gyventojai“, – per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas.
Be to S. Lavrovas pareiškė, jog Rusija yra rami dėl to, jog gali būti išmesta iš Didžiojo aštuoneto (G8) šalių grupės. Ministras pažymėjo nematantis „didelės tragedijos“, jeigu Rusija būtų išmesta iš G8 dėl Krymo aneksijos.
10.18 val. Ukrainos jūrų pėstininkai jaučiasi išduoti po Rusijos pajėgų reido
Vos prieš metus Ukrainos jūrų pėstininkų bataliono, dislokuoto Krymo uostamiestyje Feodosijoje, karys Ruslanas padėjo Rusijos kariams perdažyti jų šarvuotąjį transporterį prieš vieną karinį paradą. Pirmadienį jis pastebėjo, jog ta pati mašina buvo tarp blokavusių ukrainiečių bazės vartus, kai Rusijos kariai įsiveržė į kareivines, leisdami ašarines dujas ir sprogdindami kurtinamąsias granatas per paryčiais surengtą reidą, kuris jūrų pėstininkus užklupo visiškai netikėtai.
„Laikėme juos saviškiais, savo broliais“, – skundėsi Ruslanas, atsisakęs viešinti savo pavardę.
„Pasitikėjome jais ... o jie pasitikėjo mumis“, – karys sakė naujienų agentūrai AFP vienoje Feodosijos kavinėje po to, kai kelias valandas išbuvo rusų nelaisvėje.
„Ir dabar jie gavo tuos įsakymus (mus pulti). Tai ką jie padarė, buvo nežmoniška. Tai nekrikščioniška“, – pridūrė jis.
Ruslanas, kuriam dar nesukako 30 metų, sakė, kad yra smarkiai sukrėstas Maskvos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos. Jo tėvai gyvena žemyninėje Ukrainoje, o žmona ir vaikai yra gimę šiame Juodosios jūros pusiasalyje.
Tačiau jūrų pėstininkams skaudžiausia ne dėl fakto, kad prieš juos buvo panaudotos ašarinės dujos, o kad rusai sulaužė pažadą leisti jiems pirmadienį taikiai pasitraukti iš bazės, palikus savo ginklus.
„Buvo susitarta, kad perduosime ginklus ... ir kad vidurdienį nuleisime vėliavą bei savo sunkvežimiais išvažiuosime į žemyninę dalį. Tačiau nutiko kitaip“, – sakė Ruslanas.
Dalinys užrakino savo ginklų saugyklą ir jį perdavė Rusijos pajėgoms, tačiau kariai buvo netikėtai pažadinti 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjusio šturmo.
„Į mus šaudė kulkomis, nors buvome visiškai neginkluoti, – sakė kitas jūrų pėstininkas, vardu Jevhenas. – Mano draugui sulaužė nosį šautuvo buože – už nieką; jis visiškai nesipriešino.“
„Jie atėmė mūsų karinius pažymėjimus, telefonus, pinigus – viską, kas tik pakliuvo į jų rankas“, – skundėsi Ukrainos karys.
9.38 val. Japonija pažadėjo Ukrainai skirti 1,5 mlrd. dolerių
Japonija ketina skirti Ukrainai 1,5 mlrd. dolerių paramą. Apie tai antradienį praneša AFP, remdamasi Japonijos ministrų kabineto vyriausiuoju sekretoriumi Yoshihide Suga.
Finansinė parama, pabrėžė Y. Suga, bus skirta Ukrainai po to, kai Kijevas suderins su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ekonominių reformų planą. Iš 1,5 mlrd. dolerių, kuriuos Japonija pasirengusi skirti Ukrainai, 1,1 mlrd. dolerių bus suteikta kaip paskola su žema palūkanų norma, pridūrė Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius.
Prorusiškų pajėgų narys, Reuters/Scanpix nuotr.
9.36 val. JAV Senate vyko pirmasis įstatymo projekto dėl paramos Ukrainai svarstymas
Jungtinių Valstijų Senate vyko procedūrinis įstatymo projekto dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai svarstymas. Kaip informuoja „Reuters“, galutinis sprendimas bus paskelbtas jau šios savaitės pabaigoje.
78 senatoriai balsavo už įstatymo projektą, o 17 pasisakė prieš.
9.32 val. Ukrainos krizė gali pakenkti susitarimams dėl branduolinių ginklų neplatinimo, sako JT
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius pirmadienį perspėjo pasaulio lyderius, kad Ukrainos krizė gali sukelti didelių padarinių pasauliniam susitarimui, turinčiam užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui.
Ukraina atsisakė iš Sovietų Sąjungos paveldėto branduolinio arsenalo pagal 1994 metų Budapešto memorandumą, kurį ji pasirašė su Didžiąja Britanija, Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija. Pagal tą sutartį Ukrainai mainais buvo pažadėtos suverenumo garantijos.
Tačiau Rusija užėmė ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo regioną, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, kai po tris mėnesius trukusių masinių protestų vasarį žlugo Kremliaus palaikomo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.
Pirmadienį Ukraina įsakė savo kariams palikti Krymą, kai Rusijos pajėgos užėmė vieną iš paskutiniųjų Kijevo kontroliuotų karinių bazių tame Juodosios jūros pusiasalyje.
Ban Ki-moono komentarai atspindi susirūpinimą, jog įvykiai Ukrainoje gali padidinti kai kurių šalių nenorą atsisakyti savo branduolinio potencialo, o kitas – skatinti įgyti branduolinių ginklų.
9.27 val. Rusijos intervencijos į Ukrainą išplėtimas išprovokuotų griežtesnes sankcijas, sako JAV pareigūnas
Rusijos intervencija į Ukrainos rytus ar pietus neabejotinai išprovokuotų papildomas sankcijas, pirmadienį sakė vienas amerikiečių pareigūnas, pridūręs, kad sankcijos būtų neišvengiamos ir tokiu atveju, jei Kryme prasiveržtų smurtas.
„Didžiausias kūjis, kuris gali smogti, yra sektorinės sankcijos. Aiškiausia priežastis jas (sankcijas) įvesti būtų (intervencija) į Rytų ir Pietų Ukrainą“, – sakė pareigūnas.
Reuters/Scanpix nuotr.
9.25 val. Ukrainoje nužudytas ultrancionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ aktyvistas O. Muzyčka
Ukrainos ultranacionalistų partijos „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) koordinatorius Oleksandras Muzyčka, dar žinomas kaip Saško Bilyj, buvo nužudytas naktį iš pirmadienio į antradienį šiaurės vakariniame Rivnės mieste, pranešė vienas įstatymų leidėjas.
„Man ką tik pranešė, kad nužudytas Saško Bilyj (Oleksandras Muzyčka). Du automobiliai užblokavo jo mašiną – tuomet jis buvo išvilktas iš savo automobilio ir prievarta įsodintas į vieną iš tų mašinų. Vėliau jis buvo išmestas iš mašinos už nugaros surakintomis rankomis ir dviem šautinėmis žaizdomis širdyje“, – parlamento narys Oleksandras Donyj nurodė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
JAV prezidentas Barackas Obama kartu su kitų pasaulio galybių lyderiais pirmadienį įspėjo Rusiją, kad ji sulauks skausmingų ekonominių sankcijų, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas po Krymo užėmimo tęs Ukrainos destabilizavimą.
Didžiojo septyneto (G-7) – didžiųjų industrinių pasaulio valstybių grupės – lyderiai, susitikę Hagoje nedalyvaujant Rusijai, sutarė vėliau šiais metais surengti savo viršūnių susitikimą vietoje Rusijos planuoto Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimo Juodosios jūros Sočio kurorte, kur vyko žiemos olimpinės žaidynės.
Lyderiai taip pat sutarė sustabdyti savo dalyvavimą G-8, kol Rusija „pakeis savo kursą“.
Susitikime, kuris vyko tą pačią dieną, kai Kijevas įsakė savo pajėgoms palikti Krymo pusiasalį, o Rusijos kariai užėmė ukrainiečių jūrų pėstininkų bazę ir desanto laivą, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos ir Kanados lyderiai pasmerkė „neteisėtą Rusijos mėginimą aneksuoti Krymą pažeidžiant tarptautinę teisę“.
