Hagoje pirmadienį prasidėjusiame pasaulio šalių lyderių dviejų dienų susitikime branduolinio saugumo klausimais daugiausia dėmesio turėtų sulaukti branduolinio terorizmo grėsmės, skelbia AP. Lietuvai susitikime atstovauja prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Hagoje pirmadienį prasidėjusiame pasaulio šalių lyderių dviejų dienų susitikime branduolinio saugumo klausimais daugiausia dėmesio turėtų sulaukti branduolinio terorizmo grėsmės, skelbia AP. Lietuvai susitikime atstovauja prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nepaisant šios tarptautiniu mastu aktualios grėsmės, tarptautinių santykių ir saugumo ekspertai teigia, kad branduolinius klausimus susitikime greičiausiai užgoš karinė krizė Ukrainos Krymo pusiasalyje.
Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas susitikime neketina dalyvauti ir vietoj savęs pasiuntė užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuris, kaip tikimasi, kalbėsis su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
Nyderlandų premjero Marko Rutte teigimu, viršūnių susitikimas yra puiki proga akis į akį aptarti Krymo klausimus su Rusijos atstovais.
„Manau, tarptautiniai susitikimai yra tinkama vieta pasaulio lyderiams diskutuoti akis į akį ar mažesnėse grupėse“, – kalbėjo Nyderlandų premjeras.
Ekspertų nuomone, įvykiai Ukrainoje neturėtų užgožti tarptautinio branduolinio saugumo klausimų.
„Tarptautinės bendruomenės dėmesys gali būti nukreiptas per kelias akimirkas. Teroristų dėmesys lieka koncentruotas“, – teigė viena iš „Branduolinės grėsmės mažinimo iniciatyvos“ organizacijos vadovių Deepti Choubey.
Į susitikimą atvyko 53 šalių delegatai, įskaitant JAV prezidentą Baracką Obamą, Kinijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados vadovus. Bendru sutarimu į Hagą nepakviesti Irano ir Šiaurės Korėjos vadovai.
Kadangi branduolinių objektų ir medžiagų apsauga tradiciškai laikoma valstybės vidaus politikos reikalu, viršūnių susitikimo dalyviai koncentruojasi ties konkrečių valstybių įsipareigojimais ir teisiškai neįpareigojančiais susitarimais.
