Krymo valdžia praneša, kad referendumas laikomas įvykusiu, o balsavusiųjų apklausa rodo, jog 93 proc. krymiečių pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.
Krymo valdžia praneša, kad referendumas laikomas įvykusiu, o balsavusiųjų apklausa rodo, jog 93 proc. krymiečių pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.
19.15 val. D. Grybauskaitė: pradedama neteisėta Krymo aneksija
Prezidentė Dalia Grybauskaitė referendumą Kryme pavadino faktinės aneksijos pradžia.
„Krymo referendumas ir jo rezultatai neteisėti, nes prieštarauja Ukrainos konstitucijai, pažeidžia tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją. Rusija pradeda faktinę Krymo aneksiją“, - prezidentės poziciją sekmadienio vakarą paskelbė Prezidentūros spaudos tarnyba.
19.00 val. Skelbiama apie įvykusį referendumą
Krymo valdžia, nepripažįstama Kijevo ir tarptautinės bendruomenės, paskelbė, kad referendumas dėl autonomijos atsiskyrimo nuo Ukrainos jau yra įvykęs, praneša portalas Delfi.lt, remdamasis zn.ua informacija.
Krymo valdžia paskelbė, kad 14 val. duomenimis, t. y. praėjus vos šešioms valandoms nuo balsavimo pradžios, rinkėjų aktyvumas Kryme siekė jau 54 proc. Apie tai, kad referendumas laikomas įvykusiu, pranešė Sergejus Aksionovas, Vakarų nepripažįstamas Krymo premjeras. S. Aksionovas taip pat paskelbė, kad šeštadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados paleistas Krymo parlamentas tęsia darbą ir jau pirmadienį tvirtins referendumo rezultatus.
16 val. duomenimis, referendume balsavo jau 64 proc. visų rinkėjų, o apie 18 val. S. Aksionovas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas perkopė 70 proc.
17.20 val. Donecke mitinguotojai reikalavo referendumo
Tūkstančiai prorusiškų protestuotojų Rytų Ukrainos Donecko mieste sekmadienį dalyvavo mitinge už Krymo teisę prisijungti prie Rusijos ir reikalavo savo pačių referendumo.
„Doneckas, Krymas, Rusija“, – skandavo minia, susirinkusi priešais didžiulę Lenino statulą pagrindinėje miesto aikštėje. Donecke gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, šis miestas yra buvęs nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus politinis bastionas.
16.22 val. A. Jaceniukas žada bausti separatistų vadeivas
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį pažadėjo susekti ir patraukti atsakomybėn visus tuos, kas propaguoja separatizmą Rusijos kontroliuojamame Ukrainos Krymo regione.
„Visų svarbiausia, noriu pasakyti ... Ukrainos žmonėms: tegu nebūna abejonių, kad Ukrainos valstybė suras visus tuos separatizmo ir skaldymo vadeivas, kurie dabar, dengiami Rusijos kariškių, bando sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę“, – sakė jis per vyriausybės posėdį, kuris buvo surengtas Krymui balsuojant referendume dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Mes rasime juos visus – ar tam reikės metų, dvejų metų – ir patrauksime juos atsakomybėn, teisime Ukrainos ir tarptautiniuose teismuose. Žemė degs po jų kojomis“, – sakė A. Jaceniukas.
16.10 val. Ukrainos gynybos ministras: trumpam susitarta su Rusija
Ukrainos gynybos ministras sekmadienį sakė, kad Rusija sutiko laikinai nutraukti Ukrainos karinių bazių Kryme blokadą, kad būtų sumažinta įtampa dėl šio regiono referendumo.
„Jau pasiekti mūsų vadų susitarimai ... kad nebūtų jokių bandymų blokuoti mūsų karinius objektus iki kovo 21 dienos, – sakė Ihoris Teniuchas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Pasiekėme šias paliaubas ir aš manau, kad jos galios iki kovo 21 dienos“.
Vieniems – šventė, kitiems – baimė
Vienoje mokykloje Krymo sostinėje Simferopolyje vėsų, debesuotą rytą dešimtys žmonių laukė eilėje, kol galės balsuoti.
„Atėjau čia šią šventišką dieną ir balsavau už Krymo ir krymiečių naudą, o dabar eisiu į miestą švęsti“, – sakė penktą dešimtį metų baigiantis Vladimiras.
Melsvos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavų Krymo sostinės Simferopolio gatvėse nesimatė; palei šaligatvius, ant miesto valdžios pastatų ir daugelio automobilių buvo iškeltos raudonos, baltos ir mėlynos spalvų Rusijos vėliavos.
Etniniai ukrainiečiai, pakalbinti prie Ukrainos ortodoksų katedros, sakė, kad nesutinka dalyvauti referendume, kurį vadino neteisėta Maskvos suorganizuota apgaule. Kai kas sakė, kad bijo etninio valymo galimybės jau artimiausiomis savaitėmis, kaip nutiko kai kur Gruzijoje.
„Mes paprasčiausiai nežaisime šių separatistinių žaidimų, – sakė 41 metų prokuroras Jevhenas Suchodolskis iš Sakų miestelio netoli Simferopolio. – Putinas yra fašistas. Rusijos vyriausybė yra fašistai“.
Pensininkas Vasylis Ovčarukas, buvęs dujotiekių klojėjas, kuris taip pat dirbo 1986 metais likviduojant Černobylio branduolinės katastrofos padarinius, Krymui prognozuoja tamsią ateitį.
„Tai baigsis kariniais veiksmais, per kuriuos kentės taikūs žmonės. Ir tai reiškia visus. Sviediniai ir kulkos yra akli“, – sakė jis.
Sevastopolyje per pirmąsias 15 vienos rinkimų apylinkės darbo minučių į ją suplūdo daugiau kaip 70 žmonių.
„Šiandien šventė“, – sakė viena jų, 66 metų Vera Sverkunova. Paklausta, kaip balsavo, ji užtraukė patriotinę karo dainą: „Noriu vykti namo į Rusiją. Aš taip ilgai nemačiau savo mamos“.
Gatvėse per garsiakalbius sklido miesto himnas, sudarydamas visuotinės šventės įspūdį. Vienas Rusijos karinio jūrų laivyno laivas stovėjo blokuodamas išėjimą iš uosto į atvirą jūrą.
„Šiandien svarbi diena visam Krymui, Ukrainai ir Rusijai, – sakė rinkėja Manita Meščina. – Galvoju, jog žmonės tikisi, kad dauguma žmonių balsuos „taip“. Tai reiškia, jog žmonės tiki ir galvoja, kad jiems reikia būti su Rusija“.
850097-ojoje rinkimų apylinkėje istoriniame mokyklos pastate Sevastopolio centre 75 metų Vladimiras Lozovojus, buvęs sovietinio karinio jūrų laivyno karininkas, vos tramdė ašaras kalbėdamas apie savo šiandienos balsavimą.
„Noriu verkti. Pagaliau grįžau į savo tėvynę. Neįtikimas jausmas. Tai dalykas, kurio laukiau 23 metus ir pagaliau jis įvyko“, – sakė jis.
AFP reporteriai matė maždaug 20 žmonių, einančių balsuoti buvusioje Krymo totorių sostinėje Bachčisarajuje – pagrindiniame šios musulmonų bendruomenės, kuri ragino boikotuoti prieštaringai vertinamą referendumą dėl atsiskyrimo, centre.
„Daug metų laukėme šios akimirkos“, – sakė 71-erių Ivanas Konstantinovičius, kuris Bachčisarajuje atidavęs savo balsą iškėlė rankas, parodydamas pergalės gestą. „Visi balsuos už Rusiją“, – sakė jis.
Tačiau Krymo totorių, kurie yra musulmonai ir sudaro maždaug 12 proc. Krymo gyventojų, bendruomenė nepritaria regiono prijungimui prie Rusijos.
Referendumas „yra klounų šou, cirkas“, sekmadienį per Krymo totorių televiziją sakė šios bendruomenės lyderis Refatas Čubarovas. „Tai tragedija, neteisėta vyriausybė, su ginkluotosiomis pajėgomis iš kitos šalies“, – sakė jis.
Referendumo, kuris išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų, baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t.y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.
Rinkėjams pateikiami du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“
1992 metų konstitucija buvo priimta netrukus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet greitai panaikinta. Ji iš esmės suteikė Krymui nepriklausomo darinio Ukrainos sudėtyje statusą.
Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad šis balsavimas, kurį skubos tvarka organizavo Krymo prorusiška valdžia, nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir vyksta jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.
Krymas sako, kad užsienio stebėtojai stebi balsavimą, bet Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų nėra, nes juos turi pakviesti nacionalinės vyriausybės.
ESBO kariniams stebėtojams, kurie siekė sumažinti įtampą, nebuvo leista atvykti į Krymą.
Naujoji Ukrainos vyriausybė baiminasi, jog Krymo referendumas yra dalis Maskvos plano sukurstyti platesnio masto maištą Rytų Ukrainoje, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, kad galėtų pateisinti invaziją.
Šalies rytuose esančiuose Donecke ir Charkove prieš Krymo referendumą žuvo trys aktyvistai ir Rusijos šalininkai ragino panašius separatistinius referendumus surengti ir kituose Ukrainos regionuose.
Ukrainiečių karines bazes Kryme, kur taip pat nuo 18-ojo amžiaus yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, yra apsupusios ginkluotos grupės, bet konfrontacijos panaudojant ginklą tarp Rusijos ir Ukrainos kol kas nebuvo.
Tačiau buvo įvykdyti keli išpuoliai prieš žurnalistus ir Ukrainos vienybės aktyvistus; „Amnesty International“ nurodė, kad išpuoliai kelia „itin didelį“ nerimą.
Taip pat neaišku, kas po referendumo nutiks tūkstančiams ukrainiečių kariškių, šiuo metu esančių Kryme.
Ukraina yra paskelbusi savo karinių pajėgų aukščiausio laipsnio parengtį ir referendumo išvakarėse apkaltino Rusijos pajėgas užėmus vieną kaimą prie pat Krymo. Kijevas paskelbė: „Ukraina pasilieka teisę naudoti visas būtinas priemones Rusijos karinei invazijai sustabdyti“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
