Viešųjų ryšių agentūra iš Rusijos gaudavo milijonus už tai, kad pagerintų šalies įvaizdį pasaulyje, tačiau buvęs jos darbuotojas pripažįsta, jog „iš esmės jie buvo bejėgiai daryti bent menkiausią įtaką Kremliaus žiniasklaidos mašinai“, skelbia thedailybeast.com.
Viešųjų ryšių agentūra iš Rusijos gaudavo milijonus už tai, kad pagerintų šalies įvaizdį pasaulyje, tačiau buvęs jos darbuotojas pripažįsta, jog „iš esmės jie buvo bejėgiai daryti bent menkiausią įtaką Kremliaus žiniasklaidos mašinai“, skelbia thedailybeast.com.
Nuo 2006 metų „Ketchum“ – Niujorke veikianti viešųjų ryšių agentūra – iš Kremliaus gavo milijonus dolerių. Pinigus Maskva specialistams mokėjo už konsultacijas ir pagalbą gerinant šalies įvaizdį Vakarų akyse. Dabar, kai Rusijos geras vardas negrįžtamai sugadintas (taip blogai buvo nebent Šaltojo karo metais), vienas buvęs agentūros darbuotojas tvirtina, jog, nevyniojant į vatą, klientas išleido daugiau, nei gavo naudos.
Apsilankę „Ketchum“ puslapyje internete, nerasite nė vienos užuominos, jog ši agentūra atstovauja ar kada nors atstovavo vienai iš grobuoniškiausių ir labiausiai nenuspėjamų valdančiųjų režimų visame pasaulyje. Skiltyje apie agentūros nuveiktus darbus vardijamos viešųjų ryšių kampanijos tokiems gigantams kaip „Delta Airlines“, lėlės Barbės, „Cottonelle“ tualetinis popierius ir „Haagen–Dazs“ ledai.
Apie agentūros darbą su Kremliumi ir „Gazprom“ neužsimenama nei žodeliu. Remiantis JAV teisingumo departamento turimais duomenimis, „Ketchum“ iš Maskvos vien antrąjį 2013 metų pusmetį gavo 1,5 mln. dolerių (3,74 mln. Lt).
Taigi ką Kremlius už tuos milijonus gavo? Kaip teigia buvęs BBC žurnalistas Angudas Roxburghas, minėtoje viešųjų ryšių agentūroje dirbęs 2006–2009 metais, ne tiek ir daug. Per interviu ir anksčiau parašytoje knygoje jis patvirtino, jog Kremlius tikrai naudojasi viešųjų ryšių specialistų iš Vakarų paslaugomis. Bėda ta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažniausiai bet kokias rekomendacijos ignoruoja.
„Jis pats atsakingas už savo viešuosius ryšius. Nuoširdžiai manau, jog nei vienas „Ketchum“ patarimas iš tikrųjų nei per nago juodymą nepagerino Rusijos įvaizdžio“, – apie V. Putiną sako A. Roxburghas. Viena vertus, „Ketchum“ prisiėmė nuopelnus, kai V. Putinas 2007 metų „Time‘s“ žurnalo buvo išrinktas Metų žmogumi. Tačiau buvęs jos darbuotojas mano kitaip – viešųjų ryšių agentūra su tuo neturi nieko bendro.
„Jeigu mano žodžiai skamba piktdžiugiškai, taip gali būti dėl to, jog ką tik kelias valandas per Rusijos televizijas žiūrėjau žinias – tokios isterijos nemačiau nuo sovietų laikų. Galiu įsivaizduoti už galvų susiėmusius buvusius savo kolegas iš „Ketchum“, o gal ir ne – juk jie nesupranta rusiškai. Akivaizdu, jog jie buvo bejėgiai daryti bent menkiausią įtaką Kremliaus žiniasklaidos mašinai“, – šypsosi buvęs viešųjų ryšių specialistas.
Taip, „Ketchum“ administruoja Rusijai skirtą svetainę „Thinkrussia“. Tačiau didžiausias viešųjų ryšių agentūros darbas – rengti žiniasklaidos apžvalgas, rašyti pranešimus spaudai ir interviu, organizuoti šalies ministrų vizitus užsienyje ir kartais rašyti neva skaitytojų laiškus ir komentarus, pasakoja A. Roxburghas. Kiti buvę agentūros darbuotojai, su kuriais susisiekė „The Daily Beast“, patvirtino šį faktą.
Bene garsiausias „Ketchum“ parengtas straipsnis buvo parašytas paties V. Putino. Rugsėjį, gresiant JAV intervencijai į Siriją, V. Putinas paragino JAV prezidentą Baracką Obamą elgtis atsargiau (nors jo paties kariuomenė ginklais rėmė Sirijos valdantįjį režimą). V. Putinas netgi rėmėsi tarptautinės teisės normomis – dabartiniame kontekste, kai Rusijos kariai drąsiai žengia į Ukrainą, tai skamba neįtikėtinai.
„The Daily Beast“ paklaustas, kaip „Ketchum“ reaguoja į jų kliento intervenciją į Krymą, agentūros viceprezidentė ryšiams su užsieniu Dana Stambaugh pareiškė, jog „Ketchum“ V.Putino Ukrainos ar kitais užsienio politikos klausimais nekonsultuoja.
„Mūsų darbas susijęs tik su šalies ekonomikos vystymusi ir investicijų pritraukimu, taip pat esame atsakingi už Rusijos Federacijos atstovų ir Vakarų žiniasklaidos santykius. Rusijos Federacijos užsienio politikos klausimais, įskaitant ir dabartinę situaciją Ukrainoje, mes nekonsultuojame“, – elektroniniame laiške teigia viešųjų ryšių profesionalė.
A.Roxburghas sako, jog D. Stambaugh pareiškimas – standartinės „Ketchum“ frazės, naudojamos metų metus. „Čia jų standartinis atsakymas, taip buvo visada. Sutartis greičiausiai skirta paversti Rusiją patrauklesne vieta investicijoms, tačiau tai reiškia, jog viešųjų ryšių specialistams mokama už tai, kad jie paslėptų tai, kas tam trukdo: žmogaus teisių pažeidimai, invazijos į kaimynines šalis ir t.t.“, – paaiškina A. Roxburghas.
„Ketchum“ ir viena Europos viešųjų ryšių agentūra, pavadinimu „GPlus“, pirmą kartą užsakymą atstovauti Rusijai gavo dar 2006 metais – Didžiojo 8 (G8) viršūnių susitikimo Rusijoje išvakarėse. 2011 metais savo knygoje „Strongman: Vladimir Putin and the Struggles for Russia“ A. Roxburghas rašė, jog tikrasis klientas – Rusijos prezidento administracija.
Buvęs viešųjų ryšių specialistas rašo, jog „Ketchum“ V. Putinui teikė konsultacijas. „Mūsų kaip Kremliaus patarėjų pagrindinė užduotis buvo gana paprasta: mokyti rusus, kaip veikia Vakarų žiniasklaidos mechanizmas, ir pabandyti juos įtikinti praktikoje pritaikyti geriausius viešųjų ryšių metodus“, – teigiama knygoje.
Iš pradžių, dar 2006 metais, kaip teigia knygos autorius, V. Putino viešųjų ryšių komanda rimtai vertino patarimus, rodė susidomėjimą, noriai mokėsi, kaip viešieji ryšiai veikia Vakaruose. Tačiau, laikui bėgant, A. Roxburghas teigia ėmęs manyti, jog V. Putinas taip dosniai leidžia pinigus viešiesiems ryšiams, nes puikiai supranta – jo valdžiai tokios pagalbos reikia.
A.Roxburghas pažymi, jog Annos Politkovskajos nužudymas 2006 metų spalį, Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas po mėnesio ir 2008 metų Rusijos invazija į Gruziją – įvykiai, kurių užglaistyti ir nugesinti negalėtų net ir patys geriausi viešųjų ryšių specialistai. Tuo metu už konsultacijas iš V. Putino „Ketchum“ gavo nei daug, nei mažai – 1 mln. dolerių per mėnesį (2,49 mln. Lt).
„A. Politkovskajos nužudymą sekė A. Litvinenko paslaptinga mirtis, vėliau sulaukėme ir Rusijos invazijos į Gruziją – pradėjau galvoti, ar gali būti, jog pagrindinė priežastis, kodėl Kremlius nusamdė vakarietišką viešųjų ryšių agentūrą, buvo išankstinis žinojimas, jog šalies įvaizdžiui teks ne vienas itin skaudus smūgis“, – svarsto buvęs viešųjų ryšių specialistas ir žurnalistas.
Nepaisant to, tuo metu tiek pats A. Roxburghas, tiek „Ketchum“ ragino Kremlių į Maskvą įsileisti ir svetingai priimti daugiau žurnalistų iš užsienio. Jis rekomendavo V. Putino žmonėms žurnalistus iš užsienio nusivesti vakarienės, geriau su jais susipažinti, pasiūlyti paimti kelis interviu iš reikiamų asmenų.
Rusai lyg ir įsiklausė, atsivėrė. Tačiau po A. Politkovskajos nužudymo šios iniciatyvos nebeliko. A. Roxburghas rašo, jog Dmitrijus Peskovas, V. Putino atstovas spaudai, buvo tas, kuris tokiems susitikimas padėjo tašką. Jis žinojo: kad ir kokia oficiali ir saugi bebūtų spaudos konferencijos tema, vis tiek atsiras tokių, kurie paklaus apie žmogaus teises ir demokratiją. Geriau jau tokių teisuolių privengti, knygoje teigia buvęs viešųjų ryšių specialistas.
Tuo laiku „Ketchum“ ne tik davė strateginių patarimų, bet ir rengė spaudos konferencijos bei stebėjo, ką užsienio žiniasklaida kalba apie Rusiją ir Kremlių. Viešųjų ryšių agentūra padėjo ir Dmitrijui Medvedevui po 2008 metų rinkimų – išmokė, kaip elgtis televizijoje, ką kalbėti per interviu ir daug kitų naudingų dalykų.
Tačiau Rusija iš esmės „Ketchum“ nepasitikėjo – nors pinigų ir negailėjo. A. Roxburghas savo knygoje pasakoja apie 2005 metų įvykius: buvo įkurta „Russia Today“, kuri dabar vadinasi RT. Prezidentas norėjo ją paversti pačia moderniausia šalies televizija, tačiau per 2008 metų įvykius Gruzijoje jis prarado gerą vardą ir tapo „krauju springstančia Kremliaus propagandos mašina“.
RT įsteigė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, savo veiklą pradėjusi dar prie sovietų. „RIA Novosti“, anot A. Roxburgho, turėjo dvi užduotis: užsieniui perduoti prorusiškas žinias bei atlikti informacijos centro užsienio žurnalistams apie įvykius Rusijoje funkciją. Ši funkcija kirtosi su „Ketchum“. „Ketchum“ partneriai Europoje planuodavo spaudos konferencijos Rusijos pareigūnams, o staiga sužinodavo, jog „RIA Novosti“ jau tai padarė.
Nepaisant visų šių niuansų, A. Roxburghas apie darbą „Ketchum“ teigia, jog rusai niekada taip ir nepaklausė esminio jo patarimo: „Nesielkite kaip Sovietų Sąjunga“. Prisimenant Rusijos valdžios veiksmus prieš opoziciją 2008 ir 2009 metais, savo knygoje A. Roxburghas pagiežingai pastebi: „Jokie viešieji ryšiai negali sumažinti žalos, kurią padarė viena vienintelė nuotrauka, kur riaušių malšinimo policija muša senas moteris“.
