Kryme „žalieji žmogeliukai“ TSN korespondentui prisipažino, kad vykdo Maskvos nurodymus ir pasiliks čia net pasibaigus referendumui.
Kryme „žalieji žmogeliukai“ TSN korespondentui prisipažino, kad vykdo Maskvos nurodymus ir pasiliks čia net pasibaigus referendumui.
Rusai tvirtina, kad tikrųjų veiksmų jie imsis kovo 17 dieną, rašo TSN. Užblokuoti daliniai bus pervadinti banditų formuočių pavadinimais, kad jie galėtų teisėtai į juos patekti. Ukrainiečiams bus pasiūlyti du variantai: tarnauti už Krymo ribų arba priimti Rusijos pilietybę. Tie, kurie priešinsis, bus imami ginkluotu šturmu. Taikių gyventojų žadama neliesti – tiesiog pakeisti jų pasus į Rusijos, rašo unian.net.
20.20 val. Pradėtas Ukrainos oligarcho ekstradicijos svarstymas
Austrijos teismas penktadienį pradėjo Ukrainos oligarcho Dmytro Firtašo ekstradicijos į JAV svarstymą, praneša „Reuters“.
Anot teismo atstovų, galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas, nes laukiama JAV teisėsaugos atstovų informacijos, tačiau suimtasis į laisvę gali būti paleistas už 125 mln. dolerių užstatą.
19.45 val. Ukrainos premjeras džiaugiasi JAV parama
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį sakė, kad jį padrąsino „beprecedentė parama“, kurios jis sulaukė per vizitą JAV, ir pasmerkė Rusiją, atmetusią pasiūlymus spręsti Krymo krizę. „Deja, Rusija atsisako svarstyti bet kokius planus“, – sakė jis žurnalistams, atvykęs į Kijevo tarptautinį oro uostą.
„Visa, kuo jie tiki, tai tankų ir kariuomenės, ginkluotės ir kareivių atvedimu prie Ukrainos ir Rusijos sienos, ir savo pajėgų didinimu Kryme“, – sakė jis.
19.23 val. Rusai pradėti vežti dar prieš V. Janukovyčiaus nušalinimą
Vienas iš „Krymo savigynos“ narių pasirodė esąs Kubanės gyventojas. Jis papasakojo, kad jie Kryme yra jau mėnesį laiko. Tai jis pareiškė Simferopolyje prieš vaizdo kameras. Kai žurnalistė priėjo prie grupės žmonių, vilkinčių maskuojamų spalvų uniformomis, vienas iš jų nenoriai prisipažino, kad yra atvykęs iš Kubanės. Jis teigė nežinantis, ką ir nuo ko saugo, bei pažymėjo, kad stovi čia jau maždaug vieną mėnesį ir liks iki kovo 16 dienos, rašo unian.net.
18.57 val. S. Lavrovas: Rusija į pietryčių Ukrainą nesiverš
Rusija neturi ir negali turėti planų veržtis į pietrytinius Ukrainos regionus, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Rusijos Federacija jokių įsiveržimo į pietrytinius Ukrainos regionus planų neturi ir negali turėti. Mes remiamės tuo, kad rusų teisės, vengrų teisės, bulgarų teisės, kaip ir, tiesą sakant, ukrainiečių, turi būtinai būti užtikrintos, turi būti apgintos“, – sakė S. Lavrovas spaudos konferencijoje Londone.
18.55 val. Ukrainos konstitucinis teismas pasisakė dėl Krymo referendumo
Ukrainos Konstitucinis Teismas (KT) nekonstituciniu pripažino Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Rados kovo 6-osios sprendimą „Dėl Krymo referendumo rengimo“.
Konstitucinio Teismo sprendimu Krymo AR sprendimas pripažintas nekonstituciniu ir netenka galios nuo KT sprendimo priėmimo dienos.
18.02 val. Rusija žada ginti Donecką
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė oficialų pareiškimą, grasinantį „saugoti“ Ukrainos miestą Donecką, kuriame ketvirtadienio vakarą kilo ukrainiečių ir prorusiškų mitinguotojų muštynės, per kurias žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Pasak leidinio „Ukrainskaja pravda“, Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime teigiama, kad žmones, kurie kritikavo dabartinę valdžią, Donecke užpuolė „dešiniųjų radikalų grupuotės“. Nors iš tiesų buvo priešingai. „Rusija suvokia savo atsakomybę už savo tėvynainių ir piliečių Ukrainoje gyvybes ir pasilieka teisę apginti šiuos žmones“, – rašoma ministerijos pareiškime. Rusijos URM tikina, kad Donecke taikius demonstrantus, kurie „atėjo išreikšti savo požiūrio į destrukcinę poziciją žmonių, kurie vadina save Ukrainos valdžia“, užpuolė lazdomis ir kitais traumas sukeliančiais ginklais ginkluotos dešiniųjų radikalų grupuotės, „kurios išvakarėse suvažiavo į miestą iš kitų šalies regionų“.
„Mes ne kartą raginome, kad atėjusieji į valdžią Kijeve privalo nuginkluoti kovotojus, užtikrinti visuomenės saugumą bei teisę rengti mitingus. Apgailestaujame, kad, kaip rodo įvykiai Ukrainoje, to nėra, Kijevo valdžia nekontroliuoja padėties šalyje“, – rašoma pranešime.
17:16 val. Rusai prisipažino sukėlę neramumus Donecke
Rusijos piliečiai, nukentėję per susirėmimus Donecke, medikams, teikusiems jiems pirmąją pagalbą, nuoširdžiai prisipažino esantys susirėmimo iniciatoriai, skelbia rus.newsru.ua.
Tokią informaciją socialiniuose tinkluose skelbia aktyvistai iš Donecko.
„Yra nukentėjusių rusų – jie nesunkiai sužaloti, tačiau atvirai kalba, jog būtent jie padeginėjo autobusus ir mėtė plytas, organizavo neramumus. Tai jie papasakojo medikams, teikusiems jiems pirmąją pagalbą. Pasikartosiu, jog mano bičiulis dirba su greitosios pagalbos medikais“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė žurnalistė Tatjana Zarovnaja.
15.52 val. Gydytojai: J. Tymošenko sveikata gerėja
Buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko gydantys Vokietijos specialistai penktadienį pranešė, kad pacientės būklė gerėja, rašo AP. Berlyno „Charite“ klinikos atstovai informavo, jog J. Tymošenko jaučia kur kas mažiau stuburo skausmų nei praėjusią savaitę, o pati politikė „labai patenkinta jai taikomu gydymu“. Kol kas neaišku ar 53-jų metų J. Tymošenko reikės stuburo operacijos – tai gydytojai nuspręs per kelias ateinančias dienas.
15.25 Rusija pradėjo tyrimą prieš Ukrainos nacionalistų lyderį
Rusija pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš Ukrainos nacionalistų lyderį Olehą Tiahnyboką dėl įtariamo dalyvavimo veiksmuose prieš Rusijos pajėgas per Čečėnijos karą, penktadienį paskelbė Tyrimo komitetas, pasiųsdamas iš esmės simbolinę žinią. O. Tiahnybokas, šiuo metu vadovaujantis dešiniosios partijos „Svoboda“ („Laisvė“) parlamentinei frakcijai, yra įtariamas kovęsis „čečėnų separatistų pusėje 1994–1995 metais“.
14.50 val. Nutekėjo rusų sąrašas, kuriems bus taikomos sankcijos
Penktadienį Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė aukštų Rusijos pareigūnų, verslininkų ir žurnalistų, kuriems Europos Sąjunga ir JAV ketina uždrausti įvažiuoti į savo teritoriją po Krymo referendumo, sąrašą. Leidinys remiasi anoniminiais diplomatiniais šaltiniais Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Oficialiai ši informacija dar nepatvirtinta.
Pasak šaltinių, į šį sąrašą bus įtraukta mažiausiai 13 žmonių. „Bild“ duomenimis, sankcijos bus taikomos Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, Federalinės saugumo tarnybos vadovui Aleksandrui Bortnikovui, RF prezidento administracijos vadovui Sergejui Ivanovui, vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui ir Saugumo tarybos sekretoriui Nikolajui Patruševui. Į „juodąjį sąrašą“ taip pat pateko Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas Aleksandras Vitko ir RLDP lyderis Vladimiras Žirinovskis.
Be to, kaip pažymi „Bild“, sąraše bus Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjai Sergejus Glazjevas ir Vladislavas Surkovas, taip pat Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas. Be politikų, sankcijos bus taikomos didžiausių valstybinių bendrovių vadovams: koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkui Aleksejui Mileriui ir kompanijos „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui. Kartu su jais į sąrašą pateko valstybinio žiniasklaidos holdingo „Rossija segodnia“ vadovas Dmitrijus Kiseliovas.
Po šio sąrašo paskelbimo Rusijos valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ atstovai suvaržymus įmonės vadovui Igoriui Sečinui pavadino „kvailu sprendimu“, rašo „Reuters“. „Tikėkimės, tai liks tik tuščia retorika, – „Rosneft“ atstovas Michailas Leontjevas pareiškė spaudos atstovams. – Tai kvailas, smulkmeniškas ir akivaizdus sabotažas prieš pačius save. Tai pirmiausiai neįprastai paveiks „Rosneft“ partnerius Vakaruose“.
Pasak „Bild“, draudimas įvažiuoti į ES ir JAV šiems Rusijos piliečiams bus patvirtintas pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuris bus skirtas padėčiai Kryme.
13.39 val. Pasirodė informacija, kad į Krymą įvežtos salvinės ugnies sistemos „Uragan“
Į Džankojaus pusę iš Kerčės juda kariniai ešelonai su salvinės raketinės artilerijos sistemomis „Uragan“.
Apie tai praneša news.liga.net, remdamasi Karinių ir politinių tyrimų centro vadovo Dmitrijaus Tymčiuko vadovo informacija, kurią jis patalpino socialiniame tinklalapyje „Facebook“.
D. Tymčiuko teigimu, ešelone – 12 paleidžiamųjų įrenginių ir 10 mobilių užtaisomųjų mašinų. Pasak jo, anksčiau manyta, kad rusų kariuomenė turi tik salvinių raketinių sistemų „Grad“.
13.20 val. Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai pradeda derybas dėl „sudėtingos“ padėties Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pripažino, kad Krymo krizė yra „sudėtinga padėtis“, pradėdamas Londone derybas dėl situacijos Ukrainoje su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
Likus vos dviem dienoms iki referendumo tame autonominiame Ukrainos regione, kuris, kaip baiminasi Vakarų šalys, taps pagrindu Krymo prijungimui prie Rusijos, S. Lavrovas pažymėjo: „Padėtis, į kurią esame patekę – sudėtinga. Įvyko daug įvykių, ir buvo prarasta daug laiko.“
J. Kerry išsakė viltį, kad jis ir jo kolega iš Rusijos „išspręs kai kuriuos mūsų nuomonių skirtumus“ ir ras būdus, kaip eiti toliau.
13.08 val. Maskva „pasilieka teisę ginti tėvynainius“ Ukrainoje
Rusija penktadienį pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo tėvynainius visoje Ukrainoje – po to, kai vienas protestuotojas žuvo per naujus susirėmimus tos šalies rytuose.
„Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir piliečių gyvybes Ukrainoje bei pasilieka teisę ginti žmones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
12.00 val. Rusija ragina ESBO siųsti stebėtojus į referendumą Kryme
Maskva penktadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) pasiųsti savo atstovus stebėti sekmadienį vyksiantį prieštaringai vertinamą Krymo referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.
11.58 val. Serbijos sukarintų pajėgų nariai padeda prorusiškoms jėgoms Kryme
Barzdoti vyrai, dėvintys kamufliažines uniformas ir juodas kailines kepures bei ginkluoti peiliais, ketvirtadienį tikrino mašinas viename judriame kelyje tarp Ukrainos Krymo regiono sostinės Simferopolio ir Sevastopolio uostamiesčio, skelbia BNS.
Juoda vėliava su kaukolės atvaizdu – Serbijos nacionalistų simbolis – taip pat Serbijos nacionalinė vėliava buvo iškelta šalia Rusijos trispalvės, primindami vaizdus iš audringų praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių Balkanuose.
Bratislavas Živkovičius, vienas iš Serbijos ultranacionalistinio četnykų judėjimo vadų, sakė, jog jie jautė pareigą atvykti į Krymą padėti savo „broliams rusams“.
AFP/Scanpix nuotr.
11.56 val. Atsiskyrimas nuo Ukrainos turės rimtų ekonominių padarinių Krymui, įspėja analitikai
Sekmadienį Krymas referendume balsuos, ar prisijungti prie Rusijos, tačiau ne mažiau svarbus klausimas – kokios ekonominės perspektyvos laukia ginčijamo pusiasalio, jei jis visgi priims sprendimą atsiskirti nuo Ukrainos?
Likus savaitei iki plebiscito įtakingas Rusijos įstatymų leidėjas pareiškė, jog Maskva pasirengusi skirti daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių šiam strategiškai svarbiam Juodosios jūros regionui, kurį dabar de facto kontroliuoja Rusija.
Tuo metu Ukrainos finansų ministras Oleksandras Šlapakas pažadėjo, kad Kijevas toliau „dengs visas biudžetines išlaidas Kryme... Krymas bus finansuojamas įprastai“.
Šios kalbos apie pinigus aiškiai parodo, kad pusiasaliui gyvybiškai svarbi pagalba iš išorės.
Uolėtas pusiasalis Ukrainos pietuose, kur gyvena 2 mln. žmonių ir kuris yra kiek mažesnis už Belgiją, gauna 85 proc. jam reikalingo vandens ir 82 proc. elektros energijos iš žemyno, sakė energetikos klausimų ekspertas Mychaila Hončaras iš analitinio centro „Nomos“ Kijeve.
Valstybinė įmonė „Černomorneftegz“ kasmet Juodojoje jūroje išgauna 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tačiau tokio kiekio vos pakanka patenkinti Krymo poreikius, sakė M. Hončaras agentūrai AFP.
Tai taps rimta problema, jei Rusija perims strateginį regioną, įspėjo analitikas.
11.41 val. Lenkijoje nusileido JAV naikintuvai F-16
Ketvirtadienį centrinėje Lenkijos dalyje esančioje Lasko oro pajėgų bazėje nusileido JAV naikintuvai F-16, kurie dalyvaus karinėse pratybose. Šis Vašingtono žingsnis laikomas paramos gestu rytinėms NATO sąjungininkėms po Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje, remdamasi vietos žiniasklaida skelbia „Reuters“.
Mažiausiai 12 F-16 lėktuvų ir 300 kariškių dalyvaus kariniuose manevruose Varšuvai paprašius išplėsti Jungtinių Valstijų buvimą Lenkijoje po to, kai Rusijos pajėgos perėmė Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę.
11.40 val. Penktadienį ryte į Krymo gilumą patraukė ešelonas su rusų karine technika
Kaip praneša unian.net, ant geležinkelio platformų yra 14 kompleksų „S-300“, 4 šarvuotieji bokšteliai, 5 „Kamaz“ krovininiai automobiliai ir kt. krovininiai automobiliai.
Naujienų portalas remiasi Krymo Gynybos ministerijos spaudos centro vadovo Vladislavo Selezniovo informacija. Taip pat pranešama, kad rikiuojasi rusų karinės technikos kolona. Neaišku, kokia kryptimi ji pasuks.
„Vakar išlydėti rusų kariai, dislokuoti aerodrome Džankoje. Karo kapelionai palinkėjo susirinkusiems laimingo kelio ir juos palaimino“, – teigė V. Selezniovas.
Jis taip pat pranešė, kad susilpninta blokada Inkermane, kareivius ir bazės personalą, taip pat maistu bazę aprūpinančias tarnybas praleidžia į objekto teritoriją. Viršininko pavaduotojas šį rytą informavo kazokus ir rusų kareivius, kurie surengė blokadą, apie susitarimus, kad nebūtų provokacijų tarp Ukrainos karinių jūrų pajėgų ir Rusijos Juodosios jūros laivyno, parašė V. Selezniovas.
10.56 val. Ukrainos rytuose po kruvinų susirėmimų suimti keturi žmonės
Ukrainos milicija rytiniame Donecko mieste suėmė keturis asmenis, kaltinamus kursčius susirėmimus tarp priešiškoms stovykloms priklausančių demonstrantų, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras.
Tas smurto prasiveržimas buvo didžiausias Ukrainoje po prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo praeitą mėnesį.
Per neramumus Donecke, kuris yra rusakalbių dominuojamo rytinio pramoninio Ukrainos regiono širdyje, naująją Kijevo vyriausybę palaikęs 22 metų vyras buvo mirtinai subadytas, įsiplieskus grumtynėms tarp palaikančiųjų šalies integraciją su Europa ir prorusiškų aktyvistų. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad žuvusiųjų galėjo būti net trys.
Dar 29 sužeistieji buvo hospitalizuoti.
AFP/Scanpix nuotr.
9.47 val. Ukrainiečiai pasisako už vienybę ir žada kovoti dėl Krymo
Prorusiškai Krymo vyriausybei stengiantis paskubomis prijungti šį regioną prie Rusijos, žmonės likusioje Ukrainos dalyje žada nesėdėti rankų sudėję, kai Maskva ruošiasi atsiriekti dalį jų šalies.
Daugelis visuomenės narių – pradedant garsenybėmis, baigiant ultradešiniaisiais judėjimais ir vietos etninėmis mažumomis – pasisakė prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą, kuriame Krymo gyventojai galės nuspręsti, ar jų regionas turi tapti Rusijos teritorija.
Pastarąją savaitę visos didžiosios Ukrainos televizijos beveik kas valandą transliuodavo vaizdo įrašą, kuriame garsūs televizijos laidų vedėjai ukrainiečių ir rusų kalbomis ragino išsaugoti šalies vienybę ir teritorinį vientisumą.
„Dieve, apsaugok mūsų žmones nuo griuvėsių! – trumpame vaizdo pranešime sako privačios televizijos „1 plius 1“ žurnalistė Natalija Mosijčiuk. – Mes vis dar tikime, kad šią vasarą visi važiuos į Krymą; kad jis bus draugiškas ir ramus.“
Maskva savo veiksmus Ukrainoje iš dalies argumentuoja būtinybe apsaugoti rusakalbius kaimyninės šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Krymą, kur jie sudaro didelę arba didžiąją gyventojų dalį.
Reuters/Scanpix nuotr.
9.28 val. J. Kerry ir S. Lavrovas Londone susitiks aptarti padėtį Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dalyvaus svarbiame susitikime Londone dėl padėties Ukrainoje, Krymui sekmadienį ruošiantis referendumui dėl pusiasalio aneksijos, skelbia BBC.
Kaip pranešama, J. Kerry dar kartą įspės S. Lavrovą, kad referendumas ir Rusijos karinė intervencija Kryme gali lemti koordinuotas JAV ir Europos Sąjungos sankcijas.
J. Kerry jau įspėjo dėl „labai rimtų veiksmų“, jeigu Rusija prisijungs Krymo regioną.
8.21 val. Ukraina ragina Rusiją derybų keliu ieškoti būdų užbaigti priešpriešą
Ukrainos vyriausybės vadovas ketvirtadienį kreipėsi į Jungtines Tautas (JT), ragindamas Rusiją prie derybų stalo ieškoti būdų užbaigti priešpriešą tarp Kijevo ir Maskvos.
Premjerui kalbant Jungtinėse Tautose, Ukrainoje vėl buvo pralietas protestuotojų kraujas.
A. Jaceniukas pažymėjo, kad vis dar įmanoma derybų keliu rasti krizės sprendinį, jei Rusija sutiks atitraukti savo pajėgas iš Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio ir pradėti rimtą diplomatinį dialogą.
„Norime derybų. Nenorime jokio pobūdžio karinės agresijos“, – sakė premjeras, kreipdamasis tiesiai į Rusijos ambasadorių Jungtinėse Tautose Vitalijų Čiurkiną.
8.06 val. JAV Senatas svarstys įstatymo projektą dėl paramos Ukrainai ne anksčiau kaip kovo 24 d.
Jungtinių Valstijų Senatas svarstys įstatymo projektą dėl ekonominės paramos Ukrainai ne anksčiau kaip kovo 24 dieną, apie tai informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
8.04 val. Krymo totorių, kurie yra musulmonai, mažumos vienas pagrindinių lyderių Mustafa Cemilevas ketvirtadienį paragino NATO įsikišti Kryme, kad būtų užkirstas kelias „žudynėms“, o Krymo totorių bendruomenę ragino boikotuoti būsimą referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Jeigu kitos priemonės neveikia, tuomet NATO turėtų įsikišti kaip Kosove“, – sakė M. Cemilevas, telefonu duodamas interviu iš Briuselio, kur rengiasi penktadienį susitikti su NATO pareigūnais.
„(NATO intervencija) paprastai įvyksta, kai būna kokios nors žudynės, (o) mes norime, kad tai įvyktų prieš žudynes“, – sakė M. Cemilevas, kuris šiuo metu yra parlamento Kijeve narys ir kuris anksčiau šią savaitę telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
7. 08 val. Prorusiška Krymo valdžia tvirtina, kad referendumui visiškai pasirengta, ir tikisi, kad ateis balsuoti 100 procentų Krymo gyventojų. Tačiau jiems, panašu, labiau rūpi, kaip per visus šiuos neramumus išsaugoti santaupas ir atgauti pensijas.
Per kelias pastarąsias dienas naujoji Krymo valdžia iš tikrųjų parodė stebėtiną organizuotumą ir, greičiausiai ne be dar labiau organizuoto vadovavimo ir paramos, pasirengė sekmadienį vyksiančiam referendumui dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Yra ir balsadėžės, ir rinkėjų sąrašai, trūksta tik biuletenių. Referendumo organizatoriai tikisi, kad Krymo gyventojai, balsuos gausiai ir pritars Krymo stojimui į Rusijos federaciją. Tuo metu patys Krymo gyventojai stovi eilėse prie bankomatų bandydami atgauti algas ir pensijas, bei atsiimti santaupas. Nepanašu, kad tai pavyko visiems.
Krymo valdžia tvirtina, kad Ukrainos bankų nenacionalizuos ir, kad Maskva padės finansiškai, bet panika vis vien kilo. Nepanikuoja tik į Krymą įvestos 20 tūkst. Rusijos kariuomenės pajėgos. Tokiomis aplinkybėmis net ir aukščiausi Vakarų šalių diplomatai pripažįsta, kad svarbiausius sprendimus Kremlius turės priimti jau po kovo 16-osios.
„Manau, kad tokiomis aplinkybėmis niekas neabejoja už ką bus balsuota. Niekas dėl to neabejoja. Taigi tai klausimų nekelia. Klausimas kyla tik dėl to, ar Rusija pasirengusi ieškoti sprendimo derybomis su Ukraina, su kontaktine grupe, su kitomis suinteresuotomis šalimis, kad galima būtų tai išspręsti atsižvelgiant į jos teisėtus interesus, ir ji turi teisėtų interesų, bet jų užtikrinimas neturi pažeisti tarptautinių įstatymų ir tai neturi būti daroma automatų buožėmis ir įvestomis didelėmis karinėmis pajėgomis“, – sako JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Prieš referendumą sekretorius planuoja nuskristi į Londoną, kur jis dar kartą susitiks su ministru Lavrovu, bet abejotina, kad prezidentas Putinas panorės ką nors keisti, kol negaus referendumo rezultatų.
