Jei Krymas toliau bus Ukrainos politiniame lauke, jo gyventojams gresia fizinis sunaikinimas. Taip rašoma Krymo parlamento pirmininko Vladimiro Konstantinovo kreipimesi į autonomijos gyventojus.
Jei Krymas toliau bus Ukrainos politiniame lauke, jo gyventojams gresia fizinis sunaikinimas. Taip rašoma Krymo parlamento pirmininko Vladimiro Konstantinovo kreipimesi į autonomijos gyventojus.
„Krymas išsėmė galimybes pasiekti deramą statusą Ukrainos sudėtyje. Tolimesnis mūsų buvimas šios valstybės politiniame lauke gresia Krymo gyventojams ne šiaip pažeminimu ir kultūrine bei etnine diskriminacija, o pačiu tikriausiu fiziniu sunaikinimu. Būtent todėl priėmėme sprendimą, už kurį balsavo didžioji dauguma Krymo parlamento deputatų ir kurį siūloma jums patvirtinti Krymo referendume kovo 16 d. – tapti Rusijos dalimi Rusijos Federacijos subjekto teisėmis“, – rašoma kreipimesi.
Jo teigimu, prieš 60 m. pusiasalio gyventojams buvo padaryta didžiulė neteisybė – juos iš Rusijos Federacijos sudėties perdavė į Ukrainos TSR sudėtį. Šiuo metu Krymo gyventojams atsirado proga grįžti namo.
„Tėvynė mūsų laukia. Jeigu mūsų pasirinkimas bus teisingas, mums padės adaptuotis gimtoje mums šalyje. Jau paruoštos reikiamos programos besimokantiems, biudžetininkams, pensininkams, kurios numato mūsų piliečių interesų apsaugą, leidžia jiems išvengti nuostolių pereinamuoju laikotarpiu. Turime būti pasirengę pereiti prie aukštesnių socialinių standartų už tuos, kurie egzistavo nepriklausomoje Ukrainoje“, – rašoma pranešime.
„Krymo gyventojai sugebėjo įrodyti, kad turime savo privalumų suvokimą, pasirengimą aukotis dėl mūsų idealų, mūsų gyvenimiškų principų“, – mano jis.
DELFI primena, kad praėjusį ketvirtadienį Krymo parlamentas priėmė sprendimą apie autonomijos prisijungimą prie Rusijos ir apie referendumo dėl respublikos teisių išplėtimo perkėlimą į kovo 16 d.
Netrukus po to Krymo Aukščiausiosios Rados pirmininkas V. Konstantinovas pareiškė padarysiantis viską, kad prie Rusijos būtų prijungtas ne tik Krymas, bet ir visa Ukraina.
„Tikiuosi, jog mes sugebėsime Ukrainai suteikti naują lyderį. Ne kartą pastaraisiais metais sakėme, jog Ukrainoje atsiras naujas Bogdanas Chmelnickis, kuris apjungs dvi didžias valstybes, kurios atskirai gyvuoti negali“, – per susitikimą su Rusijos Valstybės Dūmos pirmininku ir žemųjų Rusijos parlamento rūmų frakcijų lyderiais pareiškė Krymo politikas.
„Mes, Krymo žmonės, savo ruožtu padarysime viską, kad taip ir nutiktų, kad Rusija susijungtų ne tik su Krymu, bet ir su visa Ukraina“, – teigia Krymo parlamento vadovas.
Valstybės Dūmos deputatams jis pareiškė sulaukęs daugybės skambučių, kurie buvo skirti jam kaip „visų rusų Tarybos nariui“. „Buvo daug skambučių – iš rytinių Ukrainos regionų, iš Odesos“, – sakė V.Konstantinovas ir pažymėjo, jog žmonės „sveikino ir džiaugėsi, jog „viskas tiesiog šaunu“‘.
„Tačiau pas mus, deja, yra labai daug didelių problemų. Ukraina – vieno didžio rusiško pasaulio dalis. Kai bus išspręstas Krymo klausimas, o aš esu tikras, jog mums pavyks tai padaryti, mes esame tiesiog priversti padaryti viską, kad ne tik apsaugotume Ukrainos rusus. Reikia apsaugoti visus Ukrainos žmones – ir rusus, ir ukrainiečius: nuo fašizmo, nacizmo, nuo vakarų valstybių lyderių spaudimo, kurie bruka savo ideologiją ir kalba apie kažkokias didžias europietiškas vertybes“, – sakė V.Konstantinovas.
„Manau, jog tokia valdžia greitai žlugs, ateinančiais metais pamatysite rimtų nesutarimų tos naujos valdžios viduje. Ir šiandien jie, vietoj to, kad rūpintųsi Ukraina ir paverstų šią šalį vieninga valstybe, kurti Ukrainos pietryčių žmonių interesams, naujoje valdžioje niekas pietryčių Ukrainos interesų negina“, – tvirtino Krymo politikas.Diplomatinėse pastangose išspręsti Ukrainos krizę pirmadienį buvo padaryta šiokia tokia pažanga, kai Maskva pareiškė apsvarstysianti Vakarų valstybių pasiūlymus surengti derybas, tačiau atkakliai laikėsi pozicijos, kad Krymas turi teisę atsiskirti nuo tos šalies.
18.36 val. Europos Taryba ruošiasi siųsti stebėtojus į Krymą ir tirti susirėmimus Kijeve
Ukraina prašo Europos Tarybos žmogaus teisių gynėjų ištirti susirėmimus, kurie privedė iki prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, ir stebėti mažumų padėtį Kryme, kurį dabar kontroliuoja prorusiškos pajėgos. Iki gegužės Tarybai pirmininkaujanti Austrija pirmadienį pareiškė, kad susitarė su Ukraina peržiūrėti numatomo Maskvos palaikomo referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos teisėtumą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad toks referendumas būtų neteisėtas ir pažeistų Ukrainos konstituciją. Europos Tarybos ekspertai pabandys šią savaitę atvykti į Krymą ir susipažinti su jame gyvenančių mažumų problemomis, pareiškė Austrijos užsienio reikalų ministro atstovas Sebastianas Kurzas Kijeve.
Kijeve vykusiose Ukrainos vyriausybės ir Europos Tarybos derybose buvo nuspręsta, kad Tarybos ir patariamąją funkciją konstituciniais klausimais atliekančios vadinamosios Venecijos komisijos teisės ekspertai peržiūrės kovo 16 dienos referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos teisėtumą. Toliau 47-ių šalių Taryba taip pat konsultuos Ukrainą politinės, teisinės ir konstitucinės reformos klausimais.
„Mes džiaugiamės, kad Ukrainos vyriausybė priėmė Europos Tarybos pasiūlymą, kuriuo toliau siekiama prisidėti prie pastangų išspręsti konfliktą taikiu keliu“, – sakė S. Kurzas. Europos Taryba yra paruošusi Europos žmogaus teisių konvenciją, kuriai įsigaliojus 1953 metais buvo įsteigtas Europos Žmogaus Teisių Teismas.
18.03 val. Krymo parlamentas pakvietė ESBO stebėtojus į referendumą
Ukrainos Krymo regiono parlamentas paprašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atsiųsti savo misiją stenėti sekmadienį vyksiantį referendumą dėl šios autonomijos stojimo į Rusijos Federaciją, pranešė pirmadienį Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pasak jos, minimą kvietimą Vienoje būstinę turinčiai ESBO išsiuntė prorusiškas Krymo autonominės respublikos parlamentas. Tačiau ESBO karinių stebėtojų Krymas, kurį kontroliuoja Rusijos pajėgos, neįsileidžia.
17.58 val. Plėšo ukrainiečių pasus
Kaip teigia Simferopolio miesto valdžios pareigūnai, miesto Tarybai ir tiesiogiai mero administracijai skambina sunerimę vietos gyventojai.
„Nežinomi asmenys, prisistatę rinkimų komisijos darbuotojais, esą tikrinantys rinkėjų sąrašus prieš referendumą, vaikšto po namus ir prašo gyventojų parodyti pasus. Paėmę asmens dokumentus į rankas, arba pabėga, arba pasus suplėšo. Gerbiamieji Simferopolio žmonės! Taip elgiasi provokatoriai“, – perspėja mero administracija ir tokiais atvejais ragina nedelsiant kreiptis į miliciją, skelbia naujienų agentūra UNIAN.
Panašūs perspėjimai skelbiami ir socialinėje žiniasklaidoje.
Kaip skelbia UNIAN, Krymo autonominės respublikos parlamentas nusprendė, jog kovo 16 dieną vyks referendumas dėl respublikos ateities.
Vietos gyventojams teks atsakyti į du klausimus: ar pasisakote už Krymo prijungimą prie Rusijos Federacijos subjekto teisėmis ir ar pasisakote už 1992 metų Krymo respublikos Konstitucijos grąžinimą ir Krymo kaip Ukrainos dalies statusą?
17.06 val. JT Saugumo Taryba vėl rinksis svarstyti Ukrainos klausimo
JT Saugumo Taryba vėl susirinks pirmadienį uždarame posėdyje svarstyti krizės Ukrainoje, sakė diplomatai. Šio neoficialaus susirinkimo, numatyto pradėti 15 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, paprašė Ukraina, kurios atstovas JT taip pat dalyvaus.
JT Saugumo Tarybos posėdis šia tema bus jau penktas per pastarąsias 10 dienų. „Laukiama, kad ši savaitė bus gana įtempta iki referendumo sekmadienį“, – sakė vienas diplomatas, turėdamas omenyje Saugumo Tarybos veiklą. Prorusiškas Krymo parlamentas yra paskelbęs referendumą, kuriuo autonomijos piliečiai turį nuspręsti, ar Krymas turi atsiskirti nuo Ukrainos ir dėtis prie Rusijos. Tiesa, ir Kijevas, ir Vakarai šį referendumą laiko neteisėtu.
Lig šiol JT Saugumo Tarybai nesiseka rasti bendrą požiūrį į krizę Ukrainoje. Nuolatinė šio tarptautinio organo narė, Maskva, gali pasinaudoti veto teise ir blokuoti bet kokį jo sprendimą.
16.58 val. Tituškos užgrobė televiziją
Luhanske prorusiškai nusiteikę asmenys užgrobė IRTA televizijos pastatą.
Kaip informuoja news.liga.net, minia žmonių išlaužė paradines duris, užėmė visus kabinetus, išnešė gesintuvus ir grasina padegti televiziją, jeigu jiems neatiduos sunaikinti medžiagos apie Luhansko apskrities valstybinės administracijos pastato užėmimą sekmadienį.
Šie asmenys taip pat mėgina nutraukti transliacijas ir reikalauja išjungti eterį.
Pastate užblokuoti keli žurnalistai ir IRTA kompanijos vadovybė. Turimais duomenimis, IRTA televizija priklauso Vladimirui Landikui.
Primename, jog sekmadienį Luhanske prorusiškai nusiteikę mitinguotojai, kurie pasisako už federalizaciją, įsiveržė į Apskrities valstybinę administraciją, į gubernatoriaus Michailo Bolotskicho kabinetą ir privertė jį parašyti prašymą atleisti. Dokumentą perskaitė mitinguotojams.
16.48 val. Rusija paruošė pasiūlymus dėl „padėties“ sureguliavimo Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad paruošė pasiūlymus dėl „situacijos“ sureguliavimo Ukrainoje, kuriuose atsižvelgiama į visų ukrainiečių interesus.
S. Lavrovas susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu taip pat sakė, kad pakvietė JAV valstybės sekretorių Johną Kerry pirmadienį atvykti į Rusiją ir pratęsti derybas, tačiau šeštadienį J. Kerry atsakė, kad norėtų vizitą atidėti.
„Atsižvelgdamas į amerikiečių prašymą, aš jūsų prašiau pakviesti Valstybės sekretorių poną Kerry, kuris norėjo atvykti į Rusiją pratęsti konsultacijų“, – pirmadienį sakė V. Putinas susitikime su S . Lavrovu.
„Jūsų nurodymu, atsižvelgiant į prezidento Obamos prašymą, mes pasiūlėme Johnui Kerry atvykti, man atrodo, kad šiandien, kai jūs buvote pasiruošęs jį priimti. Jis preliminariai sutiko, tačiau šeštadienį man paskambino ir pasakė, kad, kol kas norėtų, jo žodžiais, (vizitą) šiek tiek atidėti“, – atsakė S. Lavrovas.
Pasak jo, J.Kerry sutiko, kad Vašingtone atsirastų „papildomas dokumentas“. JAV valstybės sekretorius tą dokumentą išvakarėse persiuntė S. Lavrovui.
„Mes jį peržiūrėjome ir, kalbant atvirai, dėl jo turime labai daug klausimų“, – sakė URM vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos Saugumo Taryba paruošė atsakomąjį pasiūlymą dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje. „Siekiame išspręsti padėtį tarptautinės teisės pagrindu, atsižvelgiant į visų ukrainiečių be išimties interesus“, – sakė S. Lavrovas.
16.32 val. Kryme prie Bachčisarajaus rusų kariai šaudydami užėmė automobilininkų batalioną
Rusų kariai pirmadienį puldami vieną karinį ukrainiečių dalinį šaudė iš automatų, pranešė vienas šio bataliono karininkų.
Pasak jo, rusų kariai pirmadienį apie 14 val. įsiveržė į ukrainiečių karinio dalinio teritoriją netoli Bachčisarajaus; jie atėmė iš ukrainiečių mobilaus ryšio telefonus ir mėgino iš dalinio išvaryti transporto priemones. Niekas iš ukrainiečių nenukentėjo, bazės vadas mėgina vesti derybas su užpuolikais.
Anksčiau būta pranešimų, kad Bachčisarajaus mieste buvo pagrobtas Ukrainos karinio dalinio vadas, papulkininkis Volodymyras Sadovnykas.
16.29 val. Sevastopolyje pagrobė aktyvistą I. Kiriuščenką
Apie tai praneša unitan.net, remdamasis grupės „Euromaidan SOS“ informacija. Ukrainos respublikos partijos sekretoriato informacija, paskutinį kartą I. Kiriuščenka skambino į sekretoriatą pirmadienį, 11.39 val.
Jis paskambino ir pasakė: „Likit sveiki, manęs atėjo.“ Nuo tol laiko jis daugiau nekėlė ragelio.
I. Kiriuščenka sekmadienį dalyvavo akcijoje, skirtoje Taraso Ševčenkos 200-osioms gimimo metinėms. Jis aktyviai padėjo ukrainiečių kareiviams rusų okupuotuose kariniuose daliniuose.
Pagrobė keturis ukrainiečių aktyvistus
Liudininkas žurnalistas ir šeimos narys pranešė, jog keturi ukrainiečių aktyvistai dingo be žinios, kai per du atskirus incidentus Kryme ir prie jo sienos juos sekmadienį nusivedė prorusiškų sukarintų būrių nariai.
Oleksis Bykas iš internetinio žurnalo „Glavkom“ sakė AFP, kad jis matė maždaug 20 ginkluotų vyrų, kurie buvo apstoję dvi ant žemės klūpančias moteris su surištomis rankomis prie Armianskos kaimo, esančio šalia neoficialios sienos tarp Krymo ir likusios Ukrainos. „Joms priklausantys daiktai buvo išmėtyti ant kelio“, – sakė O.Bykas, kuris ant vienos merginos matė tatuiruotę, skirtą pagerbti Kijeve žuvusius protestuotojus.
Proeuropietiško euromaidano judėjimo Kijeve atstovas Sviatoslavas Jurošas sakė, kad iš tikrųjų buvo pagrobtos ne dvi, o trys moterys. Pasak jo, dvi aktyvistės – Oleksandra Riažceva ir Kateryna Butko bei žurnalistė Olena Maksymenko keliavo kartu. „Esame susirūpinę, jog tai gali būti labai pavojinga jų gyvybėms“, – sakė jis. S. Jurošas pridūrė, jog, paskutinėmis žiniomis, pagrobtos moterys yra laikomos stovykloje prie improvizuoto patikros posto, įrengto ant Krymo sienos su likusia Ukraina.
Per kitą incidentą, kaip nurodė aktyvistas Serhijus Kovalskis, jo tėvas Anatolijus Kovalskis ir dar vienas vyras, Andrijus Ščenkunas, buvo nuvesti, kai rinko reikmenis proukrainietiškam mitingui Krymo sostinėje Simferopolyje. S. Kovalskis sakė, jog žmonės, kurie nusivedė minėtus du vyrus, „buvo prisisegę juodai oranžinius kaspinėlius“. Tokius kaspinėlius paprastai segi vadinamųjų savigynos pajėgų – neformalių prorusiškų sukarintų būrių – nariai, kurie dažnai lydi Kryme dislokuotas Rusijos pajėgas.
14.57 val. Užimta ligoninė
Pirmadienį apie 20 agresyviai nusiteikusių piliečių iš vadinamosios Krymo savigynos būrio užėmė karinę ligoninę Simferopolyje.
14.35 val. Ukraina: sutartis su ES gali būti pasirašyta jau šį mėnesį
Ukraina pranešė sekmadienį, kad šio mėnesio pabaigoje gali būti pasirašyta lemiamos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl didesnės integracijos dalis, nepaisant to, kad buvusioje sovietų valstybėje tebevyksta suirutė, skelbia „EUbusiness“. „Politinė asociacija su ES gali būti pasirašyta kovo 17 ar 21 dieną“, – interviu ukrainiečių televizijai „1 plius 1“ sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.
Naujoji vyriausybė Kijeve jau anksčiau informavo, jog planuoja pasirašyti Asociacijos sutarties su ES politinius skyrius prieš gegužės 25 dieną vyksiančius pirmalaikius prezidento rinkimus. Kijevas lapkritį buvo priartėjęs prie Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių pasirašymo, tačiau nuverstasis prezidentas Viktoras Janukovyčius paskutinę minutę atšaukė pasirašymą mainais į glaudesnius ryšius su Maskva. Tai įžiebė masines demonstracijas šalyje, kurios peraugo į daugiau nei 100 gyvybių pareikalavusius protestus bei V. Janukovyčiaus atstatydinimą praėjusį mėnesį.
Sutarties su ES pasirašymas numatytas po kovo 16-ąją vyksiančio autonominio Krymo regiono referendumo. Krymo prorusiška valdžia nori prisijungti prie Rusijos vykstant didžiausiai Rytų ir Vakarų konfrontacijai nuo šaltojo karo.
14.32 val. JAV pritartų Krymo autonomijos padidinimui „be įremto ginklo“
„Jungtinės Valstijos įsitikinusios, kad Krymas yra ir turi likti Ukrainos dalimi“, – ambasadorius Geoffrey Pyattas sakė žurnalistams Kijeve. Jis pabrėžė, kad Vašingtonas nepripažins referendumo dėl Krymo statuso, kurį šį sekmadienį planuoja surengti prorusiška to autonominio regiono vyriausybė.
Tačiau G. Pyattas pripažino, kad Maskva turi „teisėtų interesų“ tame pusiasalyje, kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. „Buvau padrąsintas, pamatęs (Ukrainos) premjero (Arsenijaus) Jaceniuko komentarus ... rodančius, jog Ukrainos vyriausybė atvira didesnio lygio Krymo žmonių autonomijai, – pridūrė Amerikos diplomatas. – Tačiau tai ukrainiečiai turi nuspręsti, remdamiesi savo konstitucija“. „Tai negali vykti jaučiant įremtą ginklo vamzdį“, – pridūrė jis.
14.06 val. Rusijos pajėgos Kryme nuginklavo Ukrainos raketų bazės karius
Rusijos kariai, grasindami šturmu, nuginklavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narius Čornomorsko karinėje bazėje Kryme, pirmadienį pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas. „Pasak šaltinių Černomorske, praeitą naktį, apie 1 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku), maždaug 200 Rusijos karių atvažiavo 14 sunkvežimių į atskirąjį reketų techninį dalinį Čornomorske“, – Gynybos ministerijos padalinio Kryme spaudos centro vadovas Vladyslavas Selezniovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Grasindami šturmuoti ir panaudoti ginklus, jie įžengė į karinio dalinio teritoriją ir nuginklavo visus dalinio narius, įskaitant sukarintos apsaugos tarnybos darbuotojus. Jie privertė palikti savo ginklus sandėlyje, jį užrakinti ir užplombuoti“, – nurodė jis. Pasak jo, Rusijos kariškiai pareikalavo, kad Ukrainos kariai paliktų savo bazę. „Šiuo metu du Ukrainos karininkai saugo ginklus tame dalinyje“, – pridūrė V.Selezniovas.
13:49 JAV nepripažins Krymo referendumo rezultatų
Jungtinės Valstijos nepripažins jokių referendumo dėl Krymo būsimo politinio statuso rezultatų, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas.
Jis sakė, kad JAV nepasiruošusios pripažinti prorusiškos Krymo vyriausybės organizuojamo referendumo, kuris turėtų įvykti kovo 16 dieną ir kuriame to autonominio regiono gyventojų bus prašoma pritarti prisijungimui prie Rusijos Federacijos arba likti Ukrainos dalimi.
Pasak G. Pyatto, Vašingtonas toliau laikys Krymo pusiasalį Ukrainos dalimi.
12:10 Rusijos kariai užėmė dar vieną oro uostą
Krymo autonominėje respublikoje esančio Sakų miesto karinį oro uostą kontroliuoja Rusijos pajėgos, tokią informaciją žurnalistams pirmadienį perdavė Krymo informacijos centro vadovas Vladislavas Selezniovas, skelbia pravda.com.ua. „Šaltiniai Novofedorivkoje suteikė informacijos, jog Ukrainos karinių oro pajėgų oro uostas kontroliuojamas Rusijos karių. Jų ten apie 80. Ant pakilimo tako įrengti šaudymo punktai. Parengti automatiniai ginklai. Jiems talkina apie 40–50 civiliais drabužiais vilkinčių asmenų“, – pareiškė V. Selezniovas.
Kaip teigia V. Selezniovas, oro uostą okupantai užėmė iš Michailovskos pusės – pagrindinių oro uostų vartų atidaryti jiems nepavyko. Prasibrovė iš oro uostui priklausančios gyvenvietės pusės. Buvo pažeistos oro uosto teritoriją saugančios sienos. Tituškos automobiliais blokavo visus oro uosto patikros punktus“, – pažymėjo V. Selezniovas.
Vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacijos brigados vadas pranešė, kad nežinomi civiliai, pasivadinę Krymo savigynos pajėgomis, užėmė dalį oro uosto teritorijos.
„Spėjama, kad minėti asmenys tokių veiksmų ėmėsi baimindamiesi, jog į oro uostą gali būti atgabenta aviacinės technikos. Savigynos pajėgų žinioje šiuo metu yra pakilimo-nusileidimo takas ir aplinkkeliai, taip pat pirmasis dispečerinės ir kontrolės posto aukštas“, – pranešė V. Selezniovas.
Anksčiau skelbta, jog Novofedorivkoje esantį oro uostą šturmavo keturi kariniai rusų automobiliai, specialiųjų pajėgų kariai ir civiliais drabužiais vilkintys asmenys.
„Virš oro uosto teritorijos skraido du sraigtasparniai Mi-24, mažiausiai dešimt lengvųjų civilių automobilių bando pateikti į oro uosto teritoriją iš kaimyninių gyvenviečių pusės“, – sakė V. Selezniovas.
10:10 val. Krymo valdžia siūlo totoriams vietas vyriausybėje
Krymo valdžia pareiškė skirsianti vietų autonomijos vyriausybėje Krymo totorių bendruomenei. Tai pirmadienį pranešė „RIA Novosti“. Pasak Krymo vyriausybės vadovo Sergejaus Aksionovo, Krymo totoriams siūloma skirti vieno vicepremjero, dviejų ministrų, taip pat viceministrų postus „beveik kiekvienoje ministerijoje“, įskaitant jėgos žinybas.
S. Aksionovas taip pat teigė, kad Kryme planuojama vykdyti dvikalbystės politiką. Anot jo, šiuo metu Kryme daugiausia vartojamos rusų ir totorių kalbos.
Be to, jei Krymas taps Rusijos teritorijos dalimi po kovo 16 d. vyksiančio referendumo, pusiasalio gyventojams bus suteikta galimybė pasirinkti rusų arba ukrainiečių pasą, remdamasi naujienų agentūra „RIA Novosti“, skelbia „Reuters“.
Pasirodė pirmosios pažangos prošvaistės
Didžioji Britanija nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo pirmadienį aptarti su savo užsienio reikalų ministru galimybę įkurti „tarptautinę kontaktinę grupę“. Tai buvo pirmasis ženklas, kad Rusijos lyderis gali būti nusiteikęs dalyvauti derybose, kurias spaudžia surengti JAV ir Vokietija, mėginant sumažinti didžiausią krizę tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo pasaulinio karo.
Tačiau pirmųjų diplomatinės pažangos prošvaisčių pasirodė tuo metu, kai V. Putinas sekmadienį pripažino Krymo prorusiškus lyderius teisėta to regiono valdžia.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sukritikavo Rusijos lyderio komentarus, sakydama, kad Krymo valdžios kovo 16-ąją planuojamas surengti referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos yra neteisėtas. Kalbėdamasis telefonu su A. Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu, V. Putinas kaltino Ukrainos naująją vyriausybę nesugebant pažaboti „ultranacionalistų ir radikaliųjų jėgų“ judėjime, iškėlusiame ją į valdžią, kai po tris mėnesius trukusių protestų buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Atmesdamas Vakarų šalių nepritarimą referendumui Kryme, kurį faktiškai kontroliuoja Rusijos pajėgos, V. Putinas sakė, kad to Juodosios jūros pusiasalio prorusiškos vyriausybės veiksmai „pagrįsti tarptautine teise“.
Tačiau Ukrainos naujoji vyriausybė sulaukė svarbaus JAV palaikymo ženklo, kai prezidentas Barackas Obama pakvietė laikinąjį premjerą Arsenijų Jaceniuką trečiadienį atvykti į Baltuosius rūmus. Toks susitikimas turėtų labai padidinti pasitikėjimą naująja Kijevo vyriausybe, kurios Rusija vis dar nepripažįsta, ir suteikti partneriams galimybę aptarti gyvybiškai svarbios Vakarų ekonominės pagalbos detales.
Ukrainos vyriausybė taip pat pareiškė galinti jau kovo 17 dieną pasirašyti istorinį susitarimą dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), kurį V. Janukovyčius atmetė ir taip išprovokavo protestus prieš savo valdymą.
Kinijos prezidentas – už politinį krizės sprendimą
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino ieškoti politinio sprendinio Ukrainos krizei, o visas į ją įsitraukusias šalis – elgtis ramiai ir santūriai, kalbėdamasis telefonu su JAV prezidentu B. Obama ir Vokietijos kanclere A. Merkel.
Pekinas laikosi „atvirų nuostatų“ dėl bet kokių pasiūlymų, galinčių pagerinti padėtį, ir siekia palaikyti ryšį su visais partneriais, įskaitant Jungtines Valstijas, pabrėžė Kinijos lyderis.
Kinija iki šiol viešai nedemonstravo didesnio susidomėjimo prisidėti prie finansinės pagalbos Ukrainai arba įsitraukti į diplomatinį procesą, laikydamasi savo tradicinės pozicijos nesikišti į daugelį tarptautinių krizių.
Praeitą savaitę Kinija pareiškė, kad sankcijos nėra geriausias būdas spręsti šiai krizei, kuri paaštrėjo, kai Krymo parlamentas nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Tačiau Kinija taip pat nurodė norinti toliau palaikyti „draugišką bendradarbiavimą“ su Ukraina, taip pat sakė gerbianti Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
