Tūkstančiai žmonių Tokijuje surengė protesto akciją reikalaudami, kad vyriausybė atsisakytų atominės energetikos. Šią savaitę sukaks treji metai, kai Japonijos šiaurę nusiaubęs žemės drebėjimas ir cunamis sukėlė avariją Fukušimos atominėje elektrinėje.
Tūkstančiai žmonių Tokijuje surengė protesto akciją reikalaudami, kad vyriausybė atsisakytų atominės energetikos. Šią savaitę sukaks treji metai, kai Japonijos šiaurę nusiaubęs žemės drebėjimas ir cunamis sukėlė avariją Fukušimos atominėje elektrinėje.
Kovo 11-ąją, kai Lietuva švęs, Japonija prisimins tragišką dieną, kokios Japonija neišgyveno nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Prieš trejus metus šalies šiaurę supurtęs devynių balų žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kuris nusirito per pakrantę, pražudė 16 tūkst. žmonių ir pažeidė tris Fukušimos atominės elektrinės reaktorius. Radiacinė tarša privertė 150 tūkst. gyventojų palikti namus. Į protesto akciją atėję žmonės piktinasi, kodėl dabartinė vyriausybė pasirengusi plėtoti atominę energetiką.
Buvęs ministras pirmininkas Naoto Kan įsitikinęs, kad dabar pats laikas atsisakyti atominės energijos. Tačiau mananti Šinzo Abės vyriausybė turi motyvų: elektrinių kuro importas niekais pavertė prekybos balansą, šoktelėjo elektros kaina. Bet po Fukušimos avarijos žmonėms sunku patikėti vyriausybės teigimu, kad padėtis kontroliuojama.
Tiesa, elektrinės operatorė bendrovė „Tepko“ išvengė blogiausio scenarijaus pumpuodama vandenį (daugiausia – iš jūros) pažeistiems reaktoriams aušinti, bet nerimo sukėlė į jūrą patekęs užterštas vanduo.
Dar tų pačių metų pabaigoje padėtis tapo kontroliuojama, bet „Tepko“ vis dar vargsta su pažeistu reaktoriumi. Lapkritį pradėta ilga ir pavojinga elektrinės uždarymo procedūra, kuri truks dešimtmečius ir kainuos ne vieną dešimtį milijardų dolerių. Pasaulio banko duomenimis, Fukušimos avarija brangiausia pasaulyje – nuostoliai siekia 235 mlrd. dolerių.
