Maskva antradienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą, tebetvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karių įvykdyto Krymo užėmimo ir grasinimo pasiųsti daugiau pajėgų į kitus kaimyninės Ukrainos regionus.
Maskva antradienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą, tebetvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karių įvykdyto Krymo užėmimo ir grasinimo pasiųsti daugiau pajėgų į kitus kaimyninės Ukrainos regionus.
Rusijos strateginės raketinės pajėgos paleido branduolinius užtaisus galinčią nešti raketą „RS-12M Topol“ antradienį 22 val. 10 min. Maskvos (20 val. 10 min. Lietuvos) laiku iš pietinės Astrachanės srities prie Kaspijos jūros. Jos mokomoji karinė galvutė smogė numatytam taikiniui kariniame poligone, esančiame Kazachstane.
Šio bandymo tikslas buvo išbandyti naują tarpžemyninių balistinių raketų kovinę įrangą, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas pulkininkas Igoris Jegorovas.
Raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro karinio poligono, esančio netoli Volgos upės, už maždaug 450 kilometrų į rytus nuo sienos su Ukraina.
Vienas JAV pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos buvo tinkamai iš anksto informuotos apie šį bandymą, kad tas pranešimas buvo gautas dar prieš prasidedant krizei Ukrainos Krymo regione.
Rusija neretai atlieka tarpžemyninių balistinių raketų bandymus ir skelbia jų rezultatus. Analitikų nuomone, tokiu būdu siekiama priminti Vakarų šalims apie Maskvos branduolinę galią ir užtikrinti Rusijos žmones, kad prezidentas Vladimiras Putinas pajėgus juos apginti.
Rusija ir JAV 2010 metais pasirašė naujausią sutartį dėl panaudojimui parengtų tarpžemyninių balistinių raketų skaičiaus sumažinimo, tačiau Maskva yra užsiminusi, kad sutiks su tolesniu šio strateginio arsenalo mažinimu artimiausioje ateityje.
V. Putinas pabrėžia, kad Rusija turi išlaikyti stiprų branduolinį arsenalą – iš dalies dėl JAV planų dislokuoti Europoje priešraketinės gynybos skydo elementus, kurie, anot Maskvos, gali kelti grėsmę šalies saugumui.
20 metrų ilgio raketų „Topol M“, pagal NATO klasifikaciją žinomos kaip „SS-27 Sickle“, ankstesnės modifikacijos buvo priimtos į Sovietų Sąjungos ginkluotę 1985 metais, likus šešeriems metams iki tos šalies subyrėjimo. Ši raketa gali nešti tris branduolines kovines galvutes; ji valdoma autonominės inercinės sistemos ir pagal Rusijos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS signalus.
„Topol M“, galinčios nuskrieti 10,5 tūkst. kilometrų greičiau nei per pusvalandį, laikomos tiksliausiai pasaulyje nutaikomomis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis
22.15 val. Ukrainos jūrų pajėgų laivas atrėmė ginkluotų užpuolikų reidą
Kryme esančio Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivo „Slavutič“ įgula antradienį atrėmė mėginimą jį užimti, kurį surengė ginkluoti užpuolikai, pranešė Gynybos ministerija.
„Ginkluoti asmenys buksyru priplaukė prie laivo borto, tačiau įgula jiems pasipriešino jėga. Buvo mėginama įlaipinti abordažo komandą, pagrobti laivą, ginklus ir jūreivius“, – ministerijos spaudos tarnyba citavo antvandeninių laivų brigados vadą kapitoną Vitalijų Zviahyncevą.
Šiuo metu Ukrainos jūrų pajėgų laivus toliau blokuoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai, nurodoma ministerijos pranešime.
„Visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariniai daliniai ir laivai, dislokuoti Krymo autonominėje respublikoje, vykdo Gynybos ministerijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo įsakymus“, – pridūrė ministerija.
21.15 val. Trečiadienį – NATO ir Rusijos akistata
NATO antradienį apkaltino Rusiją dėl besitęsiančių tarptautinių įsipareigojimų ir Ukrainos suvereniteto pažeidimų ir pareiškė, jog šiuo klausimu trečiadienį per nepaprastąjį posėdį tiesiogiai akistaton stos su Maskva, informuoja AP.
„Mes su Maskva NATO ir Rusijos taryboje“ aptarsime naujausius įvykius pietiniame Ukrainos Krymo pusiasalyje, antradienį po susitikimo su Aljanso ambasadoriais sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Rusija okupavo Krymą šeštadienį, dislokuodama karius strateginėse regiono karinėse bazėse ir pasienio postuose.
Antradienį intensyvėjant įtampai Rusijai pavaldžios pajėgos paleido įspėjamuosius šūvius į protestuojančius Ukrainos kariškius.
„Nepaisydama pakartotinių tarptautinės bendruomenės raginimų, Rusija ir toliau pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat tarptautinius įsipareigojimus, – pažymėjo A. F. Rasmussenas. – NATO sąjungininkės vieningai išreiškia solidarumą šioje grėsmingoje krizėje“.
NATO generalinio sekretoriaus teigimu, Rusijos karinė intervencija Ukrainoje pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją ir kelia grėsmę Europos taikai ir saugumui.
21.00 val. Krymo operaciją kritikavęs rusų filosofijos profesorius atleistas iš garsaus Maskvos instituto
Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (rus. MGIMO) Filosofijos katedros profesorius Andrejus Zubovas atleistas iš tarnybos po savo straipsnio žurnale „Vedomosti“; profesorius jame kritikavo galimą rusų karinių pajėgų įvedimą į Krymą, pranešama BBC tinklalapyje.
Apie jo atleidimą iš instituto pranešė profesoriaus duktė Irina Bobrinskaja ir televizijos kanalo „Dožd“ (Lietus) vedėjas Nikita Belogolovcevas.
Straipsnyje „Eto uže bylo“ (Tai jau buvo) autorius palygino galimą kariuomenės įvedimą į Krymą su Austrijos prijungimu prie Trečiojo Reicho 1938 metais.
Anot A. Zubovo, karinės operacijos atveju Rusijos sugadintų santykius ir su Vakarais, ir su Ukraina.
Kaip nurodoma tinklalapyje kasparov.ru, A. Zubovas, beje, sekmadienį dalyvavęs antikarinėje demonstracijoje Maniežo aikštėje, kitame straipsnyje rašė, kad Rusijos karinių pajėgų įvedimas į Ukrainos teritorija gali virsti karo pradžia.
„Užsienio kariuomenės įvedimas į kitos valstybės teritoriją be pastarosios leidimo – tai yra agresija. Kai uniformuoti asmenys be skiriamųjų ženklų užima parlamentą, – tai savivalė“, – parašė profesorius.
20.58 val. Baltijos šalių ir JAV kariuomenių vadai aptarė saugumo situaciją regione ir Ukrainoje
Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenių vadai antradienį aptarė saugumo situaciją Baltijos regione ir Ukrainoje, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pokalbyje telefonu su JAV Jungtinių štabų vadu generolu Martinu E. Dempsey Lietuvos kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius teigė, kad Ukrainos karinis personalas bus ir toliau rengiamas Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Baltijos gynybos koledže Tartu. Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai pasidalijo informacija apie tolesnius karinio bendradarbiavimo su Ukraina planus.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pabrėžė, kad Lietuva tęs iniciatyvą formuoti bendrą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadams paskambinęs JAV kariuomenės vadas M. E. Dempsey pasidalijo įžvalgomis apie NATO greitojo reagavimo pajėgų ateities pratybas Baltijos regione. Jis taip pat pabrėžė, kad įsipareigojimai NATO ir toliau išlieka aiškiu kariniu prioritetu JAV ginkluotosioms pajėgoms.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariniai laivai blokavo Ukrainos Krymo pusiasalį nuo Rusijos skiriantį Kerčės sąsiaurį, antradienį pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba.
Pasienio apsaugos patruliai informavo, kad rusų kariai kontroliuoja siaurą kanalą iš Krymo pusės, o Rusijos pusėje buvo pastebėti šarvuoti automobiliai.
„Kerčės sąsiaurį blokuoja du Rusijos laivai – iš šiaurės ir iš pietų“, – sakė pasienio apsaugos vado pavaduotojas Pavelas Šišurinas žurnalistams.
Rusijos kariuomenė šios informacijos nepatvirtino.
18.47 val. L.Linkevičius JT susitikime pasmerkė Rusijos invaziją į Krymą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio susitikime Ženevoje pasmerkė Rusijos invaziją į Krymą ir šios Ukrainos teritorijos okupaciją.
Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, L. Linkevičius paragino Rusiją nedelsiant nutraukti karinės agresijos veiksmus ir pradėti konsultacijas pagal tarptautinės teisės numatytus mechanizmus.
Ministras taip pat pasveikino Ukrainos sprendimą pakviesti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos specialiąsias misijas siekiant užtikrinti tinkamą žmogaus teisių apsaugą visoje Ukrainos teritorijoje.
Pasak pranešimo, susitikime L. Linkevičius, be kita ko, išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje ir pakvietė abi konflikto puses įsitraukti į Ženevos procesą siekiant taikaus konflikto sprendimo, taip pat paragino nedelsiant nutraukti smurtą Centrinės Afrikos Respublikoje, kvietė remti nacionalines pastangas siekiant taikos, saugumo ir teisės viršenybės atkūrimo.
Ministras taip pat pranešė apie Lietuvos siekį tapti Žmogaus teisių tarybos nare 2022–2024 metų kadencijai.
Žmogaus teisių taryba yra pagrindinė JT žmogaus teisių apsaugos institucija, įsteigta 2006 metais. Lietuva JT Žmogaus teisių taryboje turi šalies stebėtojos statusą.
17.41 val. Į Ukrainą atvyko J. Kerry
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, didėjant krizei Kryme, antradienį atskrido į Kijevą susitikti su Ukrainos laikinąja vyriausybe.
Su J.Kerry atvykę pareigūnai sakė, kad per jo trumpą vizitą JAV pasiūlys 1 mlrd. dolerių paskolą finansinius sunkumus išgyvenančiai Ukrainai, kuris būtų dalis tarptautinės paskolos.
Prorusiškoms pajėgoms beveik visiškai perėmus Krymo pusiasalio kontrolę, JAV pareigūnai pareiškė, kad Maskva per kelias dienas gali sulaukti sankcijų.
„Manau, kad bus imtasi veiksmų dėl sankcijų, labai gali būti, kad (tai įvyks) vėliau šią savaitę, o sankcijų yra visas spektras“, – sakė vienas J. Kerry lydintis pareigūnas, nenorėjęs būti įvardintas.
J. Kerry turėtų susitikti su Ukrainos laikinuoju prezidentu Oleksandu Turčynovu ir naujuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku.
Valstybės sekretorių kelionėje lydintiems žurnalistams pareigūnai sakė, kad Vašingtonas suteiks naujajai vyriausybei labai reikiamą finansinę pagalbą.
JAV iždo sekretorius Jacobas Lew antradienį išplatintame pareiškime pranešė, kad vyriausybė „bendradarbiauja su Kongresu ir Ukrainos vyriausybe, kad suteiktų 1 mlrd. JAV dolerių paskolos garantijas; ši paskola skiriama pažeidžiamiausiems Ukrainos namų ūkiams apsaugoti nuo poveikio, kurį turės neišvengiamas ekonomikos sureguliavimas“.
„Tuo pat metu JAV imasi skubių veiksmų, kad suteiktų techninę ekspertizę ir padėtų Ukrainos nacionaliniam bankui bei Finansų ministerijai atremti pagrindinius iššūkius“, – sakė su J. Kerry keliaujantis pareigūnas.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad nuo lapkričio nutraukia dujų Ukrainai tiekimą sumažinta kaina, tačiau Kijevui pasiūlė iki 3 mlrd. JAV dolerių siekiančią paskolą jo skolai padengti.
17.39 val. Turkija buvo pakėlusi naikintuvus
Turkijos karinės oro pajėgos pakėlė į orą aštuonis naikintuvus, pastebėjus, kad palei Turkijos pakrantę Juodojoje jūroje skrenda rusų žvalgybinis lėktuvas, pranešė antradienį turkų kariškiai, kai vis labiau kaista įtampa tarp Rusijos ir Vakarų dėl Ukrainos.
Incidentas įvyko pirmadienį, bet rusų lėktuvas iš tiesų skrido tarptautine oro erdve, nurodoma Generalinio štabo tinklalapyje.
Turkija yra NATO narė; jos teritorija ribojasi su pietiniu Juodosios jūros krantu.
16.58 val. Baltieji rūmai žada finansinę ir techninę pagalbą
Baltieji rūmai antradienį pažadėjo padėti užtikrinti, kad Ukraina turėtų „pakankamą finansavimą“ stabilumui bei ekonominiam augimui užtikrinti, ir pareiškė, kad pataria susigrąžinti išvogtą turtą bei prisitaikyti prie prekybinio spaudimo, susijusio su energetika.
Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad Jungtinės Valstijos padės apmokyti rinkimų stebėtojus Ukrainoje. JAV specialistų komanda šią savaitę atvyks į šalį padėti pareigūnams nustatyti išvogtą turtą ir jį susigrąžinti.
Jungtinės Valstijos taip pat teiks „technines konsultacijas“ Ukrainos vyriausybei dėl šalies teisių Pasaulio prekybos organizacijoje, susijusių su Rusija, ypač dėl energetikos.
„Jungtinės Valstijos taip pat yra pasiruošusios suteikti pagalbą ir finansavimą, kad padėtų Ukrainos verslui rasti naujų eksporto rinkų ir prisitaikyti prie prekybinio spaudimo bei sustiprinti energetinį pajėgumą, padėdamos sumažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų“, – nurodoma pranešime.
15.00 val. Pagalbos iš TVF tikisi sulaukti greitai
Per artimiausias 10-40 dienų Ukraina tikisi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gauti 3 mlrd. dolerių finansinės paramos dalį, rašo „Bloomberg“.
Kijevo vertinimu, šaliai iš viso prireiks 15 mlrd. dolerių pirminės finansinės pagalbos.
Anksčiau Ukrainos finansų ministras Aleksandras Šlapakas teigė, kad pirmąją TVF paramos dalį Ukraina gali gauti ne anksčiau kaip balandį.
14.44 val. Referendumas Kryme gali įvykti iki kovo 30 dienos
Krymo premjeras Sergejus Aksionovas sakė, kad referendumas Kryme gali būti surengtas iki kovo 30 dienos.
„Manau, referendumas bus surengtas dar iki kovo 30-osios. Priimsime šį sprendimą darbo grupėje (dėl referendumo organizavimo) ir pabandysime nuodugniai išsiaiškinti, ko Krymo žmonės nori ir veiksime pagal Krymo žmonių nuomonę“, – sakė jis antradienio spaudos konferencijoje Simferopolyje.
Pasak S. Aksionovo, referendumo klausimas gali būti išplėstas. Tačiau jis konkrečiai nenurodė, kokie gali būti padaryti pakeitimai.
Jis taip pat paragino visus laukti darbo grupės sprendimo, kuris bus paskelbtas antradienį po pietų.
S. Aksionovas sakė, kad Krymo parlamentas susirinks nuspręsti dėl referendumo ir jo datos. Pasak jo, jis Krymo premjeru tapo sutikus Viktorui Janukovyčiui.
„Buvau paskirtas Krymo premjeru sutikus prezidentui Janukovyčiui, kuris teisiškai tebėra prezidentas“, – sakė jis.
S. Aksionovas pridūrė, kad Krymo aukščiausiosios tarybos prezidiumas jį paskyrė Krymo ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.
Pasak jo, šiuo metu jis nepalaiko jokio ryšio su V. Janukovyčiumi. „Tam nėra poreikio“, – sakė jis.
13.51 val. Krymo totoriai save mato tik vieningoje Ukrainoje, sako juos aplankęs P. Vaitiekūnas
Krymo totoriai tikisi išvengti kraujo praliejimo, bet savo ateitį mato tik vieningoje Ukrainoje ir reikalauja Rusijos kariškių grąžinimo į dislokacijos vietas, teigia Kryme viešintis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.
„Krymo totoriai mato savo vietą tik vieningoje Ukrainoje, kurios suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra nepažeistas“, – BNS antradienį sakė ambasadorius, kuris 2006–2008 metais ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas.
Padėtį Rusijos pajėgų kontroliuojamame Kryme P.Vaitiekūnas antradienį aptarė su Krymo parlamento nariu, vienu iš bendruomenės pirmininkų Refatu Cubarovu.
P. Vaitiekūno teigimu, Rusijai įvykdžius agresiją ir okupavus Krymą, situacija išlieka įtempta ir pavojinga, nors pastaruoju metu provokacijų išvengta.
Lietuvos totoriai kreipėsi į ES
Lietuvos totorių bendruomenė kreipėsi į Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir kitas demokratines valstybes, ragindama sustabdyti prasidėjusią Ukrainos okupaciją.
Kartu primenama, kad XVIII amžiuje Rusijos imperija aneksavo ir prijungė Krymo chanatą, kuriame nuo seno gyveno Krymo totoriai, o 1944-aisiais Sovietų diktatoriaus Stalino įsakymu visa Krymo totorių tauta buvo deportuota į Vidurinę Aziją ir Sibirą.
Į jų vietą masiškai pradėjo keltis gyventojai iš Rusijos, o 1954-aisiais Krymas buvo įjungtas į Ukrainos sudėtį. Sugrįžę į savo Tėvynę totoriai pareiškė norą gyventi nepriklausomoje Ukrainoje.
13.33 val. V. Putinas: Rusija pasilieka teisę panaudoti visas piliečių apgynimo priemones
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija panaudos visas turimas priemones, jeigu „netvarka“, kuri vyko Kijeve ir Vakarų Ukrainoje, išplis į šalies rytus ir Krymą.
„Jeigu mes matysime, kad ši netvarka prasideda rytiniuose regionuose, jeigu žmonės paprašys mūsų pagalbos, – o oficialius esamo teisėto prezidento (Viktoro Janukovyčiaus) pareiškimus jau turime – mes pasiliekame teisę panaudoti visas mūsų turimas priemones tiems piliečiams apginti“, – per susitikimą su žurnalistais sakė V. Putinas.
13.20 val. Britanijos dokumento nutekinimas rodo ES veiksmų dėl Ukrainos ribas
Nutekintas britų dokumentas rodo, kad Europa tikriausiai ne taip tvirtai kaip JAV reaguos į Rusijos veiksmus Ukrainoje, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė „Euobserver“.
Minimas dokumentas pirmadienį buvo nutekintas Londone, kai laisvai samdomas fotografas Steve’as Backas gavo slapto dokumento, kurį britų pareigūnas nešėsi į šalies Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, atvaizdą.
Jame sakoma, kad Jungtinė Karalystė remia „vizų suvaržymus /kelionių draudimus“ ES lygiu Rusijos pareigūnams ir palaiko „ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos) ir/ar JT (Jungtinių Tautų), (bet ne ES) stebėtojų dislokavimą Kryme ir Rytų Ukrainoje“.
Tačiau dokumente priduriama, kad Britanija „kol kas neremia prekybinių sankcijų … ar Londono finansinio centro uždarymo rusams“.
13.18 val. „Gazprom“ atšaukia dujų kainos nuolaidą Ukrainai, siūlo 2–3 mlrd. dolerių paskolą
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad nuo balandžio naikina Ukrainai tiekiamų dujų kainos nuolaidą, tačiau siūlo suteikti iki 3 mlrd. JAV dolerių paskolą Kijevui jo skoloms padengti.
13.16 val. V. Putinas įvykius Ukrainoje laiko antikonstituciniu ginkluotu perversmu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad naujoji Ukrainos valdžia, nuvertusi prezidentą Viktorą Janukovyčių, įvykdė antikonstitucinė ginkluotą valdžios užgrobimą.
13.15 val. Rusija perspėja galinti „iki nulio sumažinti“ ekonominę priklausomybę nuo JAV
Rusija gali „iki nulio“ sumažinti savo ekonominę priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų, jeigu Vašingtonas nutartų skelbti sankcijas Maskvai dėl padėties Ukrainoje, antradienį paskelbė vienas Kremliaus patarėjas, perspėdamas, jog Amerikos finansų sistemai gresia „griūtis“, jeigu taip nutiktų.
13.13 val. H. Van Rompuy: Ukrainos premjeras ketvirtadienį Briuselyje susitiks su ES lyderiais
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį, prieš neeilinį tos pačios dienos viršūnių susitikimą dėl jo šalies krizės, susitiks su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.
Reuters/Scanpix nuotr.
12.30 val. JAV siunčia lėktuvnešį su šturmo grupe
JAV karinio jūrų laivyno jūrų šturmo grupė su lėktuvnešiu „George Bush“ pasuko į Juodąją jūrą link Krymo, kurį okupuoja Rusijos pajėgos bei blokuoja Rusijos kariniai laivai.
Apie tai praneša portalas allcrimea.net, remdamasis neįvardytais amerikiečių šaltiniais. Manoma, kad šturmo grupės užduotis yra reaguoti į Rusijos karių dislokavimą Kryme bei situacijos Ukrainoje pokyčius.
Be lėktuvnešio, į grupės sudėtį įeina 17 karinių laivų ir trys povandeniniai laivai. Ant lėktuvnešio „George Bush“ denio yra 90 lėktuvų, tarp jų – ir keli naikintuvai „F-22“. Teigiama, kad pirmadienį šturmo grupė perplaukė Egėjo jūrą.
12.28 val. Ukrainos parlamentas Rusijai: tik Rada gali į šalį pasikviesti užsienio karius
Reaguodama į Kremliaus tvirtinimus, kad rusų kariai į Krymą pasiųsti nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus prašymu, Ukrainos Aukščiausioji Rada atsakė, kad tokį prašymą gali pareikšti tik parlamentas.
Tai antradienį plenarinėje Ukrainos parlamento sesijoje pareiškė Rados pirmininkas, laikinai prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas, praneša Liga.net. To negalima padaryti „paprašius kuriam nors piliečiui, net jei jis būtų buvęs prezidentas“, – sakė O. Turčynovas. Jis taip pat paprašė, kad Rusija išduotų Ukrainai jos pilietį V. Janukovyčių, kuris šiuo metu slepiasi Rusijoje.
11.59 val. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris po pokalbio su kolega Rusijoje Sergejumi Lavrovu neturėjo paguodžiančių žinių. Naujienų agentūrai AFP F. W. Steinmeieris sakė, kad Ukrainos krizės horizonte sprendimo nesimato.
11.51 val. Po Ukrainą važinėja viena ir ta pati „Rusijos patriotų“ grupė
Į Sevastapolį Odesos gyventojų vardu su rusiškomis vėliavomis atvyko tie patys žmonės, kurie prieš dieną šturmavo Charkovo srities valstybinę administraciją.
Tokios išvados peršasi iš sustabdytų vaizdo įrašo kadrų, rašo unian.net.
Pirmasis vaizdo įrašas buvo nufilmuotas per kovo 1 dienos įvykius Charkove, kai rusai iš Maskvos ant Charkovo srities administracijos pastato pakabino Rusijos vėliavą, skelbia „Espresso“.
Antrasis vaizdo įrašas darytas Simferopolyje, į kurį „vietinės Odesos gyventojos“ atvyko paprašyti pagalbos ir papasakoti apie tai, kaip „gyventojai sukilo prieš fašistus“ ir kaip „50 proc. savo nuosavybės reikia perduoti valdžiai“.
11.36 val. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo „Facebook" paskyroje skelbia, jog atleido 90 proc. Ukrainos milicijos vadovų dėl to, kad jie diskreditavo save per protestus prieš nušalintą prezidentą Viktorą Janukovyčių.
10.45 val. Rusijos pasiuntinys JT: V. Putinas dar neapsisprendė dėl karinių veiksmų Ukrainoje
Rusijos pasiuntinys Jungtinėms Tautoms (JT) Vitalijus Čiurkinas pareiškė, jog jį stebina amerikiečių nuomonė, jog Rusijos valdžią esą fiktyviai nuogąstauja dėl Rusijos piliečių ateities, skelbia naujienų agentūra UNIAN.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar neapsisprendė dėl šalies ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, patikino V. Čiurkinas. Tokią nuomonę, kaip skelbia „RIA Novosti“, jis išsakė per JT Saugumo Tarybos posėdį.
„Prezidento sprendimas, kuriam įgaliojimą suteikė Federacijos Taryba, dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje dar nepriimtas. Ir tai, jog vyksta šis posėdis, dar nereiškia, jog toks sprendimas jau greitai bus priimtas“, – tvirtina Rusijos pasiuntinys JT.
Reuters/Scanpix nuotr.
10.37 val. JAV gali sulaukti pasekmių, jeigu paskelbs sankcijas Rusijai, sako Kremliaus patarėjas
Vienas Kremliaus patarėjas antradienį perspėjo, jog jeigu Jungtinės Valstijos paskelbtų sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, Maskva gali būti priversta nebenaudoti dolerio kaip atsargų valiutos ir atsisakyti mokėti bet kokias skolas JAV bankams.
10.33 val. Ukrainos generalinė prokuratūra kreipsis į Rusiją prašydama Viktoro Janukovyčiaus ekstradicijos.
10.30 val. Baltijos šalių gynybos ministrai pasmerkė Krymo okupaciją
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai pirmadienį aptarė padėtį Ukrainoje ir pasmerkė Krymo teritorijos de facto okupaciją, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Pirmadienį Baltijos valstybių ministrai surengė vaizdo konferenciją dėl situacijos Ukrainoje ir Baltijos šalių kaimynystėje.
„Jie drauge pasmerkė Rusijos įvykdytą invaziją ir Ukrainos Krymo teritorijos de facto okupaciją“, – teigiama KAM pranešime.
10.06 val. Kryme užfiksuota dar viena provokacija
Kaip informuoja unian.net, Sevastopolio Strelecko įlankoje, kur dislokuoti Ukrainos karinių jūrų pajėgų Sevastopolio karinės jūrų bazės laivai, antradienio rytą ukrainiečių jūreiviai pastebėjo apie 20 povandeninių diversantų. Apie tai unian.net informavo šaltiniai karinėse pajėgose Sevastopolyje.
Specialiai apmokyti ir parengti specialios paskirties dalinių kariai, dar vadinami „koviniais plaukikais“, nesislapstydami kelias minutes plūduriavo vandens paviršiuje, o tada dingo.
Manoma, kad taip norėta psichologiškai paveikti laivų įgulų narius.
10.01 val. Krymą užėmusios Rusijos pajėgos paleido perspėjamuosius šūvius
Rusijos pajėgos, perėmusios kontrolę vienoje karinių oro pajėgų bazėje Krymo regione, paleido perspėjamuosius šūvius į orą, kai apie 300 Ukrainos karių, anksčiau dirbusių tame oro uoste, mėgino grįžti į savo tarnybos vietą.
Apie 12 Rusijos karių, antradienį saugojusių Belbeko oro bazę, esančią į šiaurę nuo Sevastopolio miesto, perspėjo atėjusius neginkluotus Ukrainos karius nesiartinti. Jie paleido kelis perspėjamuosius šūvius į orą ir pareiškė šaudysiantis į žmones, jeigu ukrainiečiai prie jų artinsis.
Reuters/Scanpix nuotr.
9.42 val. Kryme suėjus numanomo Rusijos ultimatumo terminui apie jokius susirėmimus nepranešama
Kryme nevyko jokie susirėmimai, kai antradienį, sukakus numanomo Rusijos ultimatumo terminui, iki kurio esą turėjo pasiduoti du Ukrainos karo laivai, nė viena pusė nesiėmė jokių veiksmų.
Du Ukrainos karo laivai antradienį paryčiais tebestovėjo nuleidę inkarus Kryme esančiame Sevastopolio uoste. Ankstesnę dieną Ukrainos pareigūnai tvirtino, kad Rusijos pajėgos pateikė ultimatumą, reikalaudamos, kad tie laivai pasiduotų – arba bus užimti.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerijos atstovas Vladimiras Anikinas pirmadienį sakė, kad joks ultimatumas nebuvo paskelbtas.
9.39 val. Premjeras Krymo krizę siūlo spręsti dialogu
Konfliktą Ukrainoje, Kryme, reikia išspręsti dialogo būdu, sako Lietuvos Premjeras Algirdas Butkevičius ir, priešingai nei kai kurie politikai, nemano, kad prieš Rusiją reikia imtis sankcijų, nes nukentėtų šalies verslininkai.
Pasak premjero, Rusija girdi ir mato tarptautinės bendruomenės raginimus dialogu išspręsti konfliktą.
„Kiek mes turime grįžtamosios informacijos, tai tikrai jie visą tą informaciją kaupia ir stebi pasisakymus kitų valstybių, tiek ministrų pirmininkų, tiek prezidentų. Aš manau, kad šitą problemą reikia išspręsti tikrai tik dialogu“, – antradienio rytą interviu LRT radijui sakė A. Butkevičius.
9.20 val. Prezidentės patarėja apie padėtį Ukrainoje: tokio atvejo nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų
Vyriausioji Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja užsienio klausimams Jovita Neliupšienė teigė, jog Rusija Ukrainoje kartoja tai, ko pasaulis nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – kėsinasi į suverenios šalies teritorinį vientisumą, nors tam neturi jokios teisės, net ir pagal dvišalius susitarimus su Ukraina.
Anot jos, Rusijos sutartys su Ukraina dėl karinės bazės Kryme labai aiškiai apibrėžia, kokio dydžio daliniai ten gali būti dislokuoti.
„Po Antrojo pasaulinio karo yra labai mažai atvejų Europoje, kad kas nors net kvestionuotų nustatytas sienas. Dabar turime Ukrainos – suverenios valstybės – teritorinio vientisumo pažeidimą. O šis principas yra ir buvo esminis siekiant taikos. Valstybių sienos yra neliečiamos. Jokia valstybė negali šiaip įsiveržti į kitos valstybės teritoriją ir vykdyti ten kariuomenės veiksmus. Nepaisant to, kad Ukraina ir Rusija turi dvišalį susitarimą dėl karinės bazės Sevastopolyje. Tas susitarimas tiksliai apibrėžia, kiek karių ir kokiose vietose turi būti. Tai, kas vyksta dabar Kryme, yra teritorinio vientisumo principo pažeidimas, karinės jėgos demonstravimas“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ kalbėjo J. Neliupšienė.
9.12 val. Rusijos pajėgos neperžengė Ukrainos šiaurinės sienos, sako pasieniečiai
Vienas aukšto rango Ukrainos sienų apsaugos pareigūnas pirmadienį nurodė, kad jokios Rusijos ginkluotosios pajėgos neįžengė į šalies teritoriją per šiaurinę sieną.
9.10 val. ESBO ruošiasi siųsti stebėtojų misiją į Ukrainą
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį savo neeiliniame posėdyje pritarė pasiūlymui įkurti ir pasiųsti į Ukrainą specialią stebėtojų misiją.
9.02 val. JAV diplomatijos vadovas vyksta į Ukrainą, Vakarų šalims tariantis dėl sankcijų Rusijai
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry dar kartą pademonstruos Amerikos palaikymą naujajai Ukrainos vyriausybei, atvykęs į Kijevą, kai Vašingtonas ir jo pagrindiniai sąjungininkai svarsto, ar skelbti Maskvai sankcijas dėl karinio įsibrovimo į strategiškai svarbų Krymo regioną.
Tuo metu Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai paskelbė, jog V. Putinas turi iki ketvirtadienio atšaukti pajėgas iš Krymo – kitaip bus įšaldytos jau seniai vykstančios derybos dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominio bendradarbiavimo.
ES sankcijos sustabdytų Rusijos gamtinių dujų, urano ir akmens anglių eksportą į Bendriją, kuri yra didžiausia Maskvos klientė.
9.00 val. V. Putinas įsakė baigti nepaprastąjį karinių pajėgų parengties patikrinimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė daliniams, dalyvavusiems šią savaitę paskelbtame nepaprastajame ginkluotųjų pajėgų parengties patikrinime, grįžti į savo bazes, Rusijos naujienų agentūros antradienį citavo Kremliaus atstovą.
7.53 val. JAV Kongresas ruošiasi Ukrainai 1 mlrd. dolerių ekonominės pagalbos paketą
JAV įstatymų leidėjai pirmadienį nurodė pristatysiantys „kritinės“ ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, pagal kurį būtų suteikta 1 mlrd. dolerių paskolų valstybei, įsitraukusiai į geopolitinę priešpriešą su Rusija.
„Esu siaubingai susirūpinęs dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Manau, Ukrainą yra apėmusi krizė, ir jai reikia pagalbos“, – Senato daugumos lyderis Harry Reidas sakė žurnalistams, susitikęs su viešinčiu Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu JAV Kapitolijuje.
7.52 val. Ukrainos pasiuntinys JT: Rusija ruošiasi įsiveržti į žemyninę Ukrainą
Ukrainos atstovas Jungtinių Tautų organizacijoje Jurijus Sergejevas tvirtina, kad yra pagrindo kalbėti apie Rusijos ruošimąsi įgyvendinti intervenciją kituose Ukrainos regionuose, praneša unian.net. „Karinių dalinių ir jų įrangos veiksmai byloja, kad jie ruošiasi įsiveržimui į žemyninę Ukrainą“, – pareiškė J. Sergejevas per Niujorke vykusį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.
Jo teigimu, kol kas Ukrainos ginkluotosios pajėgos nepasiduoda provokacijai ir susilaiko nuo bet kokių karinių veiksmų, nors yra visiškoje karinėje parengtyje. Taip pat Ukrainos pasiuntinys priminė, kad Rusija yra ta šalis, kuri garantuoja Ukrainos saugumą Budapešto memorandume.
AFP/Scanpis nuotr.
7.51 val. M. Chodorkovskis pasirengęs vykti į Ukrainą
Buvęs politinis kalinys Michailas Chodorkovskis pirmadienį, kovo 3 dieną, išplatino pareiškimą apie situaciją Ukrainoje. Jis teigia esąs pasirengęs vykti į šią šalį, kad būtų užkirstas kelias kraujo praliejimui, praneša unian.net.
6.39 val. L. Linkevičius renginyje JT planuoja pasmerkti agresiją prieš Ukrainą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Ženevoje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos rengiamuose debatuose planuoja pasmerkti agresiją prieš Ukrainą ir išsakyti paramą šiai šaliai.
L. Linkevičius Ženevoje lankysis su sutrumpintu darbo vizitu. Jis dalyvaus JT Žmogaus teisių tarybos 25-osios sesijos aukšto lygio debatuose ir susitiks su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Navi Pillay.
6.35 val. JAV sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija, praneša Pentagonas
Jungtinės Valstijos sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas ir paragino Maskvą „deeskaluoti krizę.“
„Atsižvelgdami į pastaruosius įvykius Ukrainoje mes sustabdėme bet kokią abipusę karinę sąveiką tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos“, sakoma viceadmirolo Johno Kirby pranešime.
Pentagono atstovas pridūrė, kad šis sustabdymas apima „pratybas, dvišalius susitikimus, uostų lankymus ir konferencijų planavimus“.
6.33 val. Krymo valdžia ketino nutraukti elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms, sako Rusijos buvęs deputatas
Prorusiška Krymo valdžia naktį iš pirmadienio į antradienį ketino nutraukti elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms bazėse, kurias yra apsupusios Rusijos pajėgos, pranešė buvęs parlamentaras, lojalus Vladimirui Putinui.
Sergejus Markovas, kuris pirmadienį dalyvavo susitikimuose su prorusiška valdžia Krymo pusiasalyje, sakė žurnalistams, jog kariams buvo nurodyta, kad jie negaus kitos savo algos, jei viešai neišsižadės ištikimybės naujajai laikinajai vyriausybei Kryme.
6.31 val. JAV sustabdė derybas prekybos ir investavimo klausimais su Rusija dėl Ukrainos
Jungtinės Valstijos sustabdė derybas prekybos ir investavimo klausimais su Rusija dėl jos karinės invazijos Ukrainoje, pirmadienį pranešė vienas JAV pareigūnas.
6.20 val. Maskva svarstys su tarptautiniais partneriais būdus, kaip išeiti iš krizės Ukrainoje, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi vasario 21-osios susitarimų ir šiame procese dalyvaus platus šios šalies politinių jėgų spektras, žurnalistams pareiškė šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
„Rusija svarstys su tarptautiniais partneriais padėtį dėl Ukrainos ir būdus, kaip išeiti iš krizės“, – sakė jis.
„Du momentai mums yra principiniai: įgyvendinimas vasario 21 dienos susitarimų, kurie apima konstitucinės reformos atlikimą ir koalicinės vyriausybės sukūrimą, taip pat platus politinių jėgų Ukrainoje reprezentavimas šiame procese“, – pažymėjo šaltinis.
„Artimiausiu metu kontaktai bus pratęsti“, – sakė jis.
