Kijevo centre protestavę žmonės tikriausiai net negalėjo įsivaizduoti, kad reikalavimas prezidentui Viktorui Janukovyčiui atsistatydinti gali virsti karinio konflikto eskalacija Krymo pusiasalyje, kuriame pagal dvišalį susitarimą yra įsikūrusi Juodosios jūros karinio laivyno bazė, kurią Rusija nuomojasi iš Ukrainos.
Kijevo centre protestavę žmonės tikriausiai net negalėjo įsivaizduoti, kad reikalavimas prezidentui Viktorui Janukovyčiui atsistatydinti gali virsti karinio konflikto eskalacija Krymo pusiasalyje, kuriame pagal dvišalį susitarimą yra įsikūrusi Juodosios jūros karinio laivyno bazė, kurią Rusija nuomojasi iš Ukrainos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius teigia, kad pagal vykstančius įvykius Krymui galima prognozuoti tris scenarijus, kurių nė vienas negali būti vadinamas optimistiniu.
„Gerų scenarijų aš čia nematau“, – sakė N. Maliukevičius.
Rusija žvangina ginklais
Krymo pusiasalis turi svarbią geopolitinę ir geostrateginę reikšmę, todėl neatsitiktinai Maskva žvangina ginklais. Krymą Rusijos imperija aneksavo 1783 m. ir įkūrė Sevastopolyje karinę jūrų bazę.
Aukščiausiosios Rados iš pareigų pašalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius 2010 m. balandžio 21 d. sutartimi sutiko, kad mainais į sumažintą gamtinių dujų kainą Ukraina leidžia Rusijai naudotis Sevastopolio karinio jūrų laivyno baze iki 2047 m.
Šiuo metu Ukraina stebi, kaip Rusija žvangina ginklais. Ketvirtadienį uniformas be atpažinimo ženklų vilkintys žmonės Krymo sostinėje Simferopolyje užėmė Krymo ministrų tarybos ir Aukščiausiosios Rados pastatus bei ant abiejų pastatų iškėlė Rusijos Federacijos vėliavą.
Simferopolio apylinkėse ketvirtadienį taip pat pasirodė šarvuočiai, veikiausiai priklausantys šiame regione besibazuojančioms Rusijos karinėms pajėgoms.
Prie vakarinių Rusijos sienų ketvirtadienį taip pat koviniu režimu patruliavo Rusijos naikintuvai. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, kaip teigiama, Rusijos pajėgos blokavo Sevastopolio Belbeko ir Simferopolio oro uostus.
Paskutinėmis žiniomis, penktadienį Rusijos karinis kateris užtvėrė įplaukimą į Balaklavos įlanką. Prie Ukrainos pasienio ruožo Balaklavoje yra apie 20 Rusijos Juodosios jūros flotilės karių,
1 scenarijus: viskas sprendžiama referendumu
N. Maliukevičius teigia, kad vienas iš scenarijų Krymui būtų tolesnis situacijos neeskalavimas bei bandymas eiti referendumo keliu.
„Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad net ir šiuo atveju referendumo iniciatyva yra destabilizuojantis faktorius ir tai nereiškia, kad po to situacija negalėtų būti eskaluojama. Tačiau šis scenarijus sąlygiškai yra gerasis“, –sakė politologas.
Kaip žinoma, Krymas yra autonominė respublika Ukrainos sudėtyje, kurioje apie 60 proc. gyventojų yra etniniai rusai.
Krymo Aukščiausioji Rada ketvirtadienį taip pat pareiškė nepasitikėjimą ministrų taryba ir pritarė referendumo paskelbimui dėl autonomijos ateities. Referendumas turėtų vykti gegužės 25-ąją – tą pačią dieną kaip ir Ukrainos prezidento rinkimai.
Rinkėjams teks pritarti arba nepritarti tokiam teiginiui: „Autonominė Krymo Respublika turi valstybinį savarankiškumą ir įeina į Ukrainos sudėtį sutarčių ir susitarimų pagrindu“.
„Bet jeigu referendumas vyks ir sprendimai bus vienokie ar kitokie, neaišku, kaip viskas vystysis toliau“, – teigė mokslininkas.
2 scenarijus: Padniestrės variantas
Pasak N. Maliukevičiaus, antrasis galimas scenarijus Krymui būtų Padniestrės variantas ir įšaldytas konfliktas. Kaip žinoma, Padniestrė yra autonominė respublika prie Moldovos, kurioje yra dislokuota Rusijos operatyvinė kariuomenės grupė, kurią rusai vadina taikdariais.
„Kremlius, akivaizdu, manipuliuoja daugeliu faktorių, kurie veda konflikto eskalacijos link. Iš to, ką mes matome, panašu, kad Kremlius Krymą viliasi padaryti savotiška antra Padniestre, antra Pietų Osetija, per kurią galėtų kontroliuoti ne tik konkrečią teritoriją – Krymą – bet ir „pakabinti“ visą Ukrainą“, – sakė politologas.
N. Maliukevičius teigia, kad mąstant racionaliai Rusijai veltis į tiesioginį karinį konfliktą nėra naudinga, nes Ukraina – ne Moldova ir ne Gruzija, šios šalies kariniai pajėgumai yra kur kas didesni ir valia priešintis taip pat gali būti didesnė.
„Jie tikrai neleis pas save šeimininkauti Rusijos generolams – grynai iš praktinių ir makiaveliškų sumetimų“, – teigė politologas, pridurdamas, kad norint sukurti „įšaldytą konfliktą“ vis tiek iš pradžių reikia imtis tiesioginės agresijos.
Tačiau, anot politologo, tai kas tinka prognozuoti Vakarų valstybių elgseną, nebūtinai yra pritaikoma Rusijai. Todėl nors 1994 m. buvo pasirašytas vadinamasis Budapešto memorandumas, pagal kurį mainais į branduolinio ginklo perdavimą Rusija įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau Vladimirui Putinui tai gali būti ne kliūtis.
„Rusijos atveju racionali logika ne visada veikia. Teisiniai įsipareigojimai yra nebūtinai tas faktorius, kuris lemia V. Putino elgesį. Manau, kad Kremliaus elgesys yra motyvuotas subjektyvių ir Vakaruose nesuprantamų faktorių. Vienas iš galimų variantų, kad V. Putinas Ukrainoje mato, kas bus su juo, su jo režimu ir su jo sukauptais turtais. Ir jam galima perspektyva, kad ateityje bus organizuojami turistinės kelionės į jo vilą“, – sakė N. Maliukevičius.
3 scenarijus: Karinis konfliktas
Mokslininkas taip pat priduria, kad iš esmės tai, ką daro Rusija Kryme, yra labai agresyvios priemonės, kuriomis akivaizdžiai provokuojamas konfliktas. Jo nuomone, Rusijai pabandžius pritaikyti Krymui Padniestrės scenarijų, o Ukrainai pasipriešinus, galima prognozuoti karinį konfliktą.
„Perdislokuojami daliniai, vykdomos agresyvios karinės provokacijos su BTR judėjimu vakar ir oro uostų užėmimais šiandien. Galima svarstyti, kas ir kaip, bet šiandien buvo Ukrainos vidaus reikalų ministro pareiškimas, kur jis įvardija, jog tai Rusijos kariniai daliniai iš Sevastopolio. Tai iš principo konflikto provokavimas“, – sakė politologas.
N. Maliukevičius taip pat priduria, kad esamomis aplinkybėmis taip pat kyla abejonių dėl tolesnės Juodosios jūros karinės bazės nuomos Rusijai, kadangi, akivaizdu, jog sustiprėjus Ukrainos valdžiai, bus svarstoma, ar vertą tęsti nuomą.
„Aš manau, kad V. Putinas supranta, kad jeigu jis neeskaluos konflikto ir nekontroliuos situacijos Kryme, tai jis ateityje potencialiai praras bazę ir galimybę kontroliuoti Juodosios jūros regioną“, – teigia politologas.
„Susipina daugelis tokių paradoksalių faktorių, kurie, mano nuomone, blogesnį scenarijų padaro realesnį“, – pridūrė N. Maliukevičius.
Jo teigimu, šiuo atveju daug įtakos turės JAV ir NATO pozicija, nes šiuo metu Rusiją sulaikyti gali tik šios jėgos.
„NATO jau net pasakė, kad Ukrainos vientisumas ir demokratinė perspektyva yra gyvybiškai svarbus NATO interesas. Jau nežinau, kokius žodžius dar galima parinkti. Turkija pareiškė palaikymą ir patvirtino pripažįstanti teritorinį vientisumą. Retorikos prasme jau nieko nepasakysi, nebent ką nors pasakytų JAV“, – sakė politologas, bet priminė, kad 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karo matu Gruzija liko viena.
Kaip žinoma, Ukraina, kaip ir Gruzija, nėra NATO narės.
