Įtampa Kryme auga – trečiadienį vyko susirėmimai tarp prorusiškų ir proeuropietiškų grupuočių, o ketvirtadienio rytas prasidėjo nuo ginkluotų asmenų įsiveržimo į regiono parlamentą.
Įtampa Kryme auga – trečiadienį vyko susirėmimai tarp prorusiškų ir proeuropietiškų grupuočių, o ketvirtadienio rytas prasidėjo nuo ginkluotų asmenų įsiveržimo į regiono parlamentą.
Yra tikimybė, kad šią rusakalbių dominuojamą Ukrainos dalį bus bandoma atplėšti nuo šalies – ir ne be Rusijos pagalbos.
Tiesa, Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius prognozuoja, kad jeigu Rusijos intervencija ir bus, ji nebus tiesioginė. Esą labiau realus rusų laivyno karių siuntimas į Krymą „be Vladimiro Putino žinios“.
Ukrainos regionas, kuriame prezidentu laikomas V. Putinas
M. Laurinavičius DELFI teigė, jog konflikto šaknys Kryme pirmiausiai slypi pusiasalio demografijoje. Rusakalbiai čia sudaro neabejotiną daugumą.
„Pagal nacionalinę studiją, ten yra 60 proc. rusų, 26 proc. ukrainiečių, 12 proc. totorių ir visi likę. Matyti, kad rusų yra beveik dvigubai daugiau nei ukrainiečių ir totorių kartu sudėjus. Tokia nacionalinė sudėtis. Dar yra toks dalykas – ekspertai skirsto ir pagal kalbinę-kultūrinę sudėtį.
Visiškai supaprastinus, tai tie, kurie laiko save Rusijos dalimi ar bent jau artimais Rusijai. Čia (Krymas – DELFI) labai skiriasi nuo Rytų Ukrainos, kur žmonės kalba rusiškai, bet laiko save ukrainiečiais. Krymo atveju, 80 proc. gyventojų kalbiškai ir kultūriškai yra susiję ne su Ukraina, o su Rusija“, – kalbėjo RESC analitikas.
Pasak jo, Rusijos kanalų skleidžiama informacija sėkmingai šią daugumą nuteikia prieš Maidaną ir permainas Kijeve.
„Turint galvoje, kokią isteriją sukėlė Rusijos televizijos kanalai, kuriuos ten, Kryme, žiūri – kad tai yra fašistų, banditų siautėjimas, kelia didžiausią grėsmę visiems aplinkui, galima įsivaizduoti, kas tų žmonių galvose dedasi. Jie ir šiaip savo prezidentu laiko V. Putiną, o ne kokį nors Ukrainos prezidentą“, – pastebi M. Laurinavičius.
RESC specialisto žodžiais, iki permainų Kijeve Krymo vyriausybiniame aparate dominavo „V. Janukovyčiaus kriminalinės grupuotės“ žmonės. Šie žmonės dabar esą nusiteikę bet kokia kaina išlaikyti savo pozicijas Sevastopolyje.
„Jie yra ne Krymo žmonės – jie yra iš Donecko atvežti. Jie įsitvirtinę vyriausybėje. Tai, kas įvyko Ukrainoje, jie asmeniškai vertina kaip mirtiną grėsmę ir pasikėsinimą ne tik į V. Janukovyčių, bet ir į juos. Visai natūralu, kad jie bandys padaryti viską, kad bent jau Kryme išlaikytų savo valdžią“, – sakė M. Laurinavičius.
Krymo atskilimas įmanomas. Bet tik su Kremliaus ranka
Pašnekovo teigimu, separatistinių nuotaikų Kryme buvo galima laukti. Ginkluotų rusakalbių „savygynos būriais“ pristatomų veikėjų įsiveržimas į parlamentą Sevastopolyje – taip pat ne itin netikėtas scenarijus.
„Tie žmonės, kurie užėmė parlamentą – nežinau, kas jie tiksliai yra. Bet jie visai gali būti tų V. Janukovyčiaus statytinių vyriausybėje pasiųsti smogikai. Tai, kas vyksta, visiškai nėra netikėta“, – tęsė M. Laurinavičius.
„Jeigu jie užėmė parlamentą su ginklais, jie gali tuos ginklus tikrai panaudoti“, – pridūrė pašnekovas.
Pasak jo, separatistiškai nusiteikusios politinės jėgos gali pasiekti Krymo atskilimą nuo Ukrainos. Tačiau tik su Rusijos pagalba.
„Jeigu centrinė Rusijos valdžia į šitą konfliktą neįsitrauks ir nebandys atplėšti Krymo nuo Ukrainos – niekas ten ir neįvyks. Neramumai tęsis, aišku, kurį laiką, bet Krymas nebus atplėštas. Vien tų vietinių jėgų, kad Krymą atplėštų nuo Ukrainos, tikrai nepakanka“, – sakė M. Laurinavičius.
Rusija nesikiš. Bet Rusijos admirolai – kitas reikalas
Pastaruoju metu Rusija demonstruoja raumenis Ukrainos pašonėje. V. Putinas spontaniškai surengė „kovinės parengties patikrinimą“. Nors Maskva tvirtina, kad tai nėra susiję su įvykiais Ukrainoje, M. Laurinavičius konstatuoja, jog tokia teze nėra prasmės tikėti. O ar galima Rusijos karinė intervencija Kryme?
„Teoriškai, taip – yra tokia galimybė. Rusiją, jeigu norėtų, atplėštų Krymą. Ir manau, kad galėtų netgi iki galo atplėšti. Klausimas – ar jinai iš tikro nori? Ir ar tikrai visa tai, kas vyksta Kryme, yra inspiruota būtent Rusijos arba centrinės Rusijos valdžios įsakymu, o ne vietinių veikėjų“, – svarstė RESC analitikas.
Karinės Rusijos intervencijos, kaip tai vyko Gruzijoje, galimybę M. Laurinavičius atmeta. Tokią išvadą pašnekovas daro remdamasis Krymo parlamento vadovo nesenais žodžiais, kai jis grįžęs iš Maskvos pareiškė, kad Krymo atskilimas nėra svarstomas, o šią galimybę eskaluoja jau minėta V. Janukovyčiui lojali vyriausybinė grupuotė.
„Rusija tikrai turi įtaką visai Krymo valdžiai – ir tiems, kurie yra vyriausybėje. Tik jie tuo pačiu yra V. Janukovyčiaus statytiniai. Toks pareiškimas žmogaus, kai jis grįžo iš Rusijos, reiškia, kad jis negavo jokių instrukcijų, kad reikia skelbti nepriklausomybę ar dar kažkaip atsiskirti nuo Ukrainos“, – sakė M. Laurinavičius.
Pasak jo, V. Putino paskelbta mobilizacija neabejotinai susijusi su įvykiais Ukrainoje, bet kol kas tai traktuotina tik kaip spaudimas naujajai Ukrainos valdžiai. „Jie dažnai taip elgiasi“, – pažymėjo pašnekovas.
Vis dėlto Krymo atskilimas esą galėtų įvykti, pavyzdžiui, su „Sevastopolio laivyno admirolų, kurie neturi tiesioginio V. Putino įsakymo“ parama. Pašnekovo teigimu, visai tikėtinas scenarijus, pagal kurį rusų admirolai separatistus paremtų ginkluote ir apmokymais, taip pat įmanoma, kad į konfliktą gali būti pasiųsti Rusijos kariai. Tik, žinoma, neuniformuoti.
„Kažkokių ryšių su Rusijos laivynu jie gali turėti. Tai visiškai neatmestina. Bet tai gali būti ne centrinės Rusijos valdžios, o Sevastopolio laivyno vadų vietiniai žaidimai. Mes dažnai įsivaizduojame, kad Rusijoje yra valdžios vertikalė ir visi viską daro tik pagal V. Putino nurodymą, bet taip tikrai nėra. Jeigu, aišku, V. Putinas įsakys nieko nedarys – jie, aišku, paklus. Bet kol nėra aiškaus nurodymo, jie žaidžia ir savo žaidimus“, – aiškino RESC analitikas.
Anot jo, admirolai laviruoti gali „iki tam tikros ribos“, t.y. tol, kol jų veikimas liktų nematomas. „Užkulisiniai žaidimai gali būti, bet ten neturėtų būti viešai matomo Rusijos laivyno vaidmens“, – reziumavo M. Laurinavičius.
.gif)
